Mečys Laurinkus. Būtų pravartu labiau pažinti šalį, kurią laikome grėsminga

Lietuvos žiniasklaidoje nustebta, kad V.Putino vertinimai sociologinėje apklausoje beveik susilygino su D.Trumpo. Pasaulio informacinėje erdvėje kasdien linksniuojami politikai sulaukė apie 23 proc. mūsų šalies gyventojų palaikančių balsų. Teigiamas V.Putino vertinimas, palyginti su ankstesnėmis apklausomis, net paaugo. Kas atsitiko?

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 15, 2020, 7:15 AM, atnaujinta Feb 15, 2020, 8:03 AM

Atsakau be filosofinių spekuliacijų: Lietuvos visuomenei nusibodo be atvangos dieną naktį V.Putino pavardės lyg cigaretės nuorūkos trypimas koja. Mūsų valstybėje visada taip atsitinka, kai perlenkiama lazda.

Tai visiškai nereiškia, kad Lietuvos piliečiams patinka V.Putino politika. Jiems nepatinka daug metų vienoda ir, atvirai sakant, buka jo kritika. Publicistams derėtų atkreipti į tai dėmesį.

Kremliaus politika nusipelno rimtos kritikos, bet ji turėtų būti argumentuota. Deja, daugelis apžvalgininkų, rašančių apie Kremlių, jo vadovą ir aplinką, mano, kad analizė – tik laiko gaišimas. O visuomenei tokie skaitiniai paprasčiausiai ėmė įkyrėti.

Pasauliui Lietuva dažnai prisistato kaip Rusijos ekspertė, deja, per pastaruosius penkerius metus neteko matyti nė vienos ekspertizės. Vien stereotipai ir klišės. Atvirai tariant, mažai kas tokius tekstus skaito ar jų klauso.

Nenustebsiu, jei po kelerių metų apklausos rezultatai bus dar labiau šokiruojantys. Kaip vyresnės kartos atstovas prisimenu: kuo aršesnė sovietmečiu buvo Vakarų, kuriuos sutrumpintai vadino kapitalistinėmis šalimis, kritika, tuo labiau žmonės jomis domėjosi.

Šiek tiek panašu į dabartinį didžiosios dalies mūsų žiniasklaidos požiūrį į Rusiją. Paskaičius atrodo, kad ten vien nelaimės, katastrofos, artėjantis badas ir maras, greitai žmonės pradės kristi kaip musės šalčiams atėjus. Kadangi nostradaminės pranašystės vis vėluoja, pamažu auga smalsumas: o kas iš tikrųjų toje valstybėje vyksta?

Neseniai teko lankytis Maskvoje. Megapolis. Sako: centras centru, tu pažiūrėk, kaip atrodo provincija. Provincijoje nebuvau. Galbūt ten blogiau negu blogai. Vis dėlto valstybė didelė, Lietuva su ja prekiauja ir, sprendžiant iš statistikos, gana sėkmingai.

Būtų pravartu ir labiau pažinti šalį, kurią jau kelinti metai įvardijame kaip didžiausią grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui.

Kaip atsitiko, kad valstybė, kurios prezidentas B.Jelcinas neslėpė simpatijų Lietuvai, po 20 metų tapo mūsų prieše? Ar tik dėl to, kad į valdžią atėjo V.Putinas? Ir ar situacija pasikeis po 2024 m.? O jeigu nepasikeis? O jeigu Vakarai susitaikys su esama situacija ir panaikins sankcijas Rusijai? Ar Lietuva išbrauks Rusiją iš grėsmių sąrašo?

Man atrodo, JAV pirmiau už visus šį sąrašą pakoreguos. Valstybės sekretoriaus M.Pompeo žodžiai apie Krymą, kurį, jo žodžiais, Ukraina prarado amžinai, nėra atsitiktiniai ir neapgalvoti.

JAV knibždėte knibžda įžvalgių politologų, bet ir menkiau politikos subtilybėse susigaudantiems jau seniai aišku, kad dabartinės Rusijos problema yra ne tik V.Putinas, bet ir šios valstybės istorija.

Net jeigu B.Jelcinas būtų perdavęs valdžią ne V.Putinui, o kuriam nors anuo metu politikoje žinomam asmeniui, manau, Rusijoje vyktų procesai, panašūs į dabartinius. Naivu buvo tikėtis, kad žlugus sovietinei imperijai ir pati Rusija atsiguls po jos griuvėsiais.

Greitai atsirado ideologų ir politikų, kurie ėmėsi imperijos, tiesa, jau nebe sovietinės, atgaivinimo idėjos. „Prisikėlimo“ darbai, kaip vadina Rusijos ideologai, vyksta mūsų akyse.

Kaip valstybės išdavystė įvardijamas „perestroikos“ laikotarpis. Griežtai atmetama ir B.Jelcino bei jo bendražygių provakarietiška linkmė. Vis labiau populiarinama eurazinė idėja. Gailimasi, kad nenueita kinišku keliu.

Galima įvairiai prognozuoti Rusijos ateitį, bet jau akivaizdu, kad į Vakarus ji nepasuks. Reikia stabdyti Maskvos ekspansionistinę politiką, susitarti Europos viduje dėl sankcijų valstybei, kuri nepripažįsta taisyklių, bet kartu verta nepatingėti giliau pažvelgti, kas verda tos šalies žmonių galvose.

Šiuo požiūriu įdomus žinomo istoriko ir etnologo, buvusio politinio kalinio L.Gumiliovo samprotavimas knygoje „Nuo Rusios iki Rusijos“: „Mechaninis Vakarų Europos tradicijų perkėlimas į Rusiją nieko gero nedavė. Ir tai nestebina, nes rusiškasis superetnosas susiformavo 500 metų vėliau. Ir mes, ir vakariečiai visada šitą skirtumą jautėme, ir „savais“ vieni kitų nelaikėme. Kadangi esame 500 m. jaunesni, kad ir kiek stengtumės perimti vakarietišką patirtį, mes nepasieksime Europos gerovės ir vertybių supratimo.“

Panašiai mąsto daugelis įtaką Rusijos intelektualinei aplinkai turinčių istorikų eurazininkų. Eurazinės idėjos platinamos ir mokyklose. Beje, vis dažniau eurazininkus pradėjo cituoti ir V.Putinas. Ar tai pateisina jo politiką? Nepateisina, bet Rusija liks ir V.Putinui pasitraukus. Kokia ji bus?

Mums, besivejantiems Vakarus, viskas, kas nesusiję su europietiška tradicija, atrodo atsilikę. Tačiau pasaulis įvairus ir ne visos valstybės eina ir eis vakarietiškos civilizacijos keliu.

Globalizacija įmanoma ekonomikoje, technikoje, bet siekti vienodumo ir niveliacijos vertybių pasaulyje būtų kvaila. Manau, Rusija niekada nebus vakarietiška, kaip mes tai suprantame.

Žinoma, aidint šūviams, liejantis kraujui, Rusijai vykdant smerktiną politiką kultūrologiniai svarstymai yra prabanga.

Kita vertus, išsamesnis kaimynų, jų savitumo pažinimas gali padėti pamatus ateities dialogui, kai teigiamas Rusijos vadovo vertinimas nebekels nei nuostabos, nei pykčio.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: kompensacijos šildymui bus skiriamos iškart šešiems mėnesiams