Baltarusijos krikščionių demokratų atstovas Pavelas Severinecas įsitikinęs, kad jo šalyje statomą jėgainė yra Kremliaus karinis projektas, be kita ko, skirtas sutrukdyti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su Europa.
„Atominė jėgainė Astrave – tai Rusijos branduolinė bomba, padėta po pat siena su Europos Sąjunga, 45 kilometrai nuo čia (Vilniaus – BNS). Tai karinis strateginis V. Putino projektas, hibridinė branduolinė grėsmė“, – žurnalistams šeštadienį Vilniuje, prasidedant pirmajam Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę suvažiavimui, sakė P. Severinecas.
Jo teigimu, būtina reikalauti visiško Astravo elektrinės sustabdymo ir demontavimo, o ne vien apsiriboti saugumo garantijomis.
„Tai antras Černobylis, dar daugiau – tai branduolinio karo priemonė. Ką ir kaip čia galima padaryti? Galima siūlyti A. Lukašenkai pinigus, kad jis uždarytų pirmąjį bloką ir nestatytų likusiųjų. Galima daryti spaudimą režimui ir Rusijai, bet jokiu būdu negalima kalbėti apie TATENA ekspertų „pasakas“, neva ten viskas saugu (...) Astrave dauguma darbuotojų bus iš Rusijos. Kiek iš jų bus su antpečiais ir ką jie iš tiesų ten veiks – didelis klausimas“, – kalbėjo P. Severinecas.
Baltarusijos nepriklausomybės signataras, „Europos dialogo“ centro vadovas Anatolijus Lebedko pažymi, kad nors nuo Astravo iki Vilniaus yra kur kas trumpesnis atstumas negu iki Minsko, svarbiausia ne kilometrai, nes branduolinė katastrofa gresia visam regionui.
„Nelaimė nematuojama kilometrais, nes viskas priklausys, kur papūs vėjas, o to nežino niekas. Todėl tai yra bendra problema – ir Europos Sąjungos, ir Baltarusijos, ir netgi JAV, nes visi suprantame, kad Astravo AE tai nėra elektros energijos gamybos projektas, jis sprendžia visiškai kitas užduotis“, – kalbėjo A. Lebedko.
Baltarusijos žaliųjų partijos pirmininkas Dmitrijus Kučiukas sutinka, kad Astravo AE lyginimas su Černobyliu yra visiškai adekvatus, o ir dabartinių statybų Baltarusijoje pažeidimai, regis, veda prie tokios pat nelaimės.
„Baltarusija labiausiai nukentėjo nuo avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, tie pažeidimai kurie vyksta elektrinėje, gali lemti, kad katastrofa, įvykusi tuomet, gali pasikartoti ir Astrave (...) Pasisakome už tai, kad Baltarusija išliktų nebranduoline valstybe“, – kalbėjo D. Kučiukas.
Baltarusijos aktyvistai, paklausti, ar tiki Lietuvoje įsteigto Sąjūdžio prieš Astravą sėkme, teigė, kad kova negali liautis.
„Po gulinčiu akmeniu vanduo neteka. Prisimenant dar tarybinius laikus, vienas žmogus, pavarde A. Sacharovas (...) niekas negalėjo patikėti, kad tai, apie ką jis kalba, kurią nors dieną išsipildys. Todėl reikia tiesiog tikėti. Tai tikrai reali grėsmė. Ir čia klausimas ne tiek ir ne tik paprastiems piliečiams Baltarusijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje, kiek politiškai aktyviems žmonėms – jiems tenka ypatinga atsakomybė“, – sakė A. Lebedko.
D. Kučiukas teigia, kad Lietuva, rūpindamasi ir ekonominiais interesais, jokiu būdu neturi švelninti savo tono dėl Astravo AE. Jis kalbėjo apie naftos ir ateityje galimai dujų tranzitą per Klaipėdą į Baltarusiją, pastarajai nesutariant dėl energetinių išteklių tiekimo su Rusija.
„Svarbu, kad Lietuva pasiūlytų pagalbą transportuojant angliavandenilius per savo uostą. Bet nederėtų painioti atominės energetikos – šios uždelsto veikimo bombos – su ekonominiu efektu. (...) Lietuva turi ir toliau užimti griežtą poziciją iki galo, nepaisant, ar yra galimų ekonominio bendradarbiavimo naudų“, – sakė D. Kučiukas.
Jis pabrėžė, kad tikėtųsi ir ES spaudimo Baltarusijai dėl Astravo AE.
P. Severinecas, savo ruožtu, teigia pastebintis Vakaruose, JAV ir ES tam tikro „pragmatizmo“ ir gyvuojantį mitą, kad neva Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka yra Baltarusijos nepriklausomybės garantas. Tačiau, pasak P. Severineco, toks požiūris yra naivus ir pražūtingas.
„Todėl lietuviams reikia laikytis, o Vakarams – suprasti: A. Lukašenka visus kontaktus su Vakarais parduoda Kremliui. Anksčiau ar vėliau jis tai padarys ir vėl, už kokią nors eilinę paskolą arba jį tiesiog parklupdys ant kelių“, – teigė jis.
Pasak aktyvisto, reikia neprarasti vilties dėl Astravo AE stabdymo net ir dabar.
„Šansų yra visuomet. Labai puiku, kad Lietuvoje renkasi toks forumas, kad randasi naujų organizacijų, nes tai – ne tik lietuvių, ne tik baltarusių reikalas. Jeigu kas nutiks Astrave, nukentės visas regionas. Būtina susirūpinti visiems: lenkams, rusams, latviams, o pirmiausia, žinoma, – baltarusiams ir lietuviams. Tad manau, kad šansų yra, reikia kovoti ir nepasiduoti“, – ragino P. Severinecas.
Jis atkreipė dėmesį, kad pats A. Lukašenka prieš šiemet vyksiančius Baltarusijos prezidento rinkimus delsia su Astravo AE paleidimu, nes žino, kad baltarusiai puikiai prisimena Černobylio avariją.
A. Lebedko pastebėjo, jog rinkimuose Baltarusijoje vėl baiminamasi jų rezultatų klastojimo.
„Baltarusijoje mes nevartojame žodžio rinkimai (...) Mes sakome „politinė kampanija be taisyklių“. (...) Intriga vis tiek išlieka, nes realus Aliaksandro Lukašenkos reitingas šiandien – daugiausia apie 15 proc. Tai yra, jis nesugebėtų laimėti rinkimų pagal ESBO standartus. Vadinasi, bus klastojimas, bus apgaulė, ir, greičiausiai, kils žmonių protestų“, – aiškino A. Lebedko.
Nepasimokė iš tragedijos
Kalbėdama apie šalia Lietuvos sienos Baltarusijoje statomą Astravo atominę elektrinę, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič teigia, kad žmonija nepasimokė iš Černobylio.
„Galų gale, kai sužinojau apie Astravo elektrinės statybą, man buvo akivaizdu, kad žmonija nepasimokė iš Černobylio ir eilinį kartą supratau, kad tie, kas tai sumanė ir tai vykdo, jie visiškai nepaisė Černobylio pamokų“, – sakė S. Aleksijevič.
Seimo rūmuose šeštadienį surengtame pirmajame Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę suvažiavime su garsia baltarusių rašytoja buvo susisiekta telefonu.
„Aš norėčiau pasakyti, kad aš rašytoja, kuri parašė knygą „Černobylio malda“ apie Černobylį, apie jo zoną, kurią išvaikščiojau skersai išilgai. Ir man buvo visiškai aišku, kad šitos technologijos kertasi su mūsų morale, psichologija, vertybėmis, nes aš mačiau žemę, iš kurios žmogus jau pasišalino ir grįš gal tik po daug, daug šimtmečių“, – teigė Nobelio premijos laureatė.
Ji taip pat pridūrė, kad Astravo atominė elektrinė yra Kremliaus „erzinimo elementas“, o Baltarusiją Maskva laiko pririšusi „prie trumpo pavadžio“.
„Man atrodo, kad taip, toks erzinimo elementas visada egzistuoja. Ypač Kremliaus politikoje. Ypač Kremlius mėgsta erzinti tuos, su kuriais susidoroti negali, pas kuriuos negali ateiti su karine technika, kaip tai buvo Donbase“, – sakė S. Aleksijevič.
„Kremlius mus laiko pririšęs prie trumpo pavadžio“, – teigė ji.
S. Aleksijevič ne kartą anksčiau yra išsakiusi kritikos dėl Lietuvos pašonėje statomos jėgainės.
Baltarusių rašytoja 2015 metais buvo apdovanota prestižine Nobelio literatūros premija.
Šeštadienį Vilniuje, Seimo rūmuose, vyksta pirmasis Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę suvažiavimas.
Politikai ir visuomenininkai vasario 1 dieną įsteigė visuomeninį judėjimą, kuriuo bus siekiama priešintis Astravo AE, nepaisant to, kad pirmąjį reaktorių planuojama atidaryti jau šiemet.
Tarp organizacijos steigėjų – pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis, europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Virgilijus Poderys, politologas Raimundas Lopata ir kiti.
Lietuva laikosi pozicijos, kad jėgainė Baltarusijoje statoma nesaugiai, nesilaikant tarptautinių įsipareigojimų, Minskas kaltinimus neigia.
Kreipsis į Lukašenką
Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę šeštadienį pirmajame suvažiavime Seime nutarė laišku kreiptis į Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką, taip pat rinks parašus Europos Parlamentui (EP) skirtai peticijai.
„Mes nuo šios dienos pradėsime rinkti parašus ties peticija prieš Astravą, ją turime bent keturiomis kalbomis išsivertę. Ir kaimyninėse šalyse, ir Europos Sąjungoje rinksim parašus. Terminas tų parašų surinkimo yra balandžio 20 diena, kad spėtume iki Černobylio metinių, kad galėtume po visų apsisukimų ES sostinėse pristatyti tai kartu su Petru Auštrevičiumi ir, tikiuosi, Vytautu Landsbergiu Europos Parlamente“, – spaudos konferencijoje po suvažiavimo sakė Seimo narys, konservatorius Žygimantas Pavilionis.
„Taip pat priėmėme deklaraciją, kurioje yra išdėstyti visi mūsų sąjūdžio tikslai ir pabaigoje posėdžio viso sąjūdžio vardu p[riėmėm atvirą laišką Lukašenkai, kurį baltarusių kalba įteiksime, matyt, kitą savaitę Baltarusijos ambasadai, kad perduotų savo šefui“, – teigė jis.
A. Lukašenkai adresuotame aktyvistų laiške teigiama, kad „antiastravinis visuomenės judėjimas Lietuvoje nėra antibaltarusiškas“, juo linkima Baltarusijai „ūkinės ir dvasinės gerovės“.
„Mes suprantame, jog egoistiški Kremliaus valdovai naudojasi silpnesnės Baltarusijos erdve ir resursais. Žinome, kad Baltarusijai kaip valstybei ir tautai parengta ir daugiau spąstų, bet tarp jų Lietuvai itin grėsminga yra „Rosatomo“ avantiūra Astrave. Siūlome neforsuoti tos atominės elektrinės pirmojo bloko paleidimo ignoruojant tarptautinius saugumo reikalavimus ir mūsų gerąją kaimynystę“, – teigiama laiške.
Jame taip pat siūloma Astravo AE problemą spręsti Baltarusijos ir Lietuvos bei Baltarusijos ir ES santykių plotmėje.
„Geresniam sprendimui reikia laiko. Atraskite jo“, – rašoma laiške.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis spaudos konferencijoje teigė, kad atominės elektrinės statybos šalia Lietuvos sienos yra „didžioji patyčia“.
„Iš tikrųjų Astravo afera yra didžioji patyčia – jūs mažiukai, jūs bejėgiai, jūs nieko negalit padaryt, o mes, ką norėsim, tą darysim. O mes sakom, kad galim padaryt – mes priešinamės ir kažin, ar jums taip besąlygiškai seksis, neišsigąstam patyčios“, – spaudos konferencijoje sakė V. Landsbergis.
Pirmajame Sąjūdžio prieš Astravo AE taip pat dalyvavo buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas, Baltarusijos nepriklausomybės signataras, „Europos dialogo“ centro vadovas Anatolis Lebedka, Baltarusijos krikščionių demokratų atstovas Pavelas Severinecas ir kiti.
