Penktadienį Vilniaus apygardos teismas atmetė bėglės atskirąjį skundą ir nusprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepriimdamas nagrinėti jos pretenzijų dėl 2014 metų birželio 19 dieną N.Venckienei Seime surengtos apkaltos buvo visiškai teisus.
„Apeliacinis teismas pažymi, kad bendros kompetencijos teismai civilinio proceso tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš privatinių teisinių santykių. Tuo tarpu Seimo nario apkaltos procedūra yra reglamentuojama viešosios teisės“, - rašoma teismo nutartyje.
Vilniaus apygardos teismo teigimu, N.Venckienės ginčą su Seimu galėtų išnagrinėti tik Konstitucinis Teismas. Kreiptis į jį jai patarė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, tačiau iš Seimo dėl pravaikštų pašalinta buvusi parlamentarė aiškina, kad Konstitucinis Teismas jai padėti negali, nes ji „iš esmės neginčija Konstitucinio Teismo motyvų“.
„Mano skundo Konstitucinis Teismas nenagrinėtų“, - atskirajame skunde teigė N.Venckienė.
2013 metų balandį į JAV pasprukusiai ir tik pernai lapkritį į Lietuvą atgabentai N.Venckienei jos apkalta parūpo tik šių metų sausį.
Ji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, pareikšdama, kad apkalta jai buvo surengta neteisėtai.
„Man niekada raštu ar pasirašytinai nebuvo pranešta apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką, kada Konstitucinio teismo išvados pagrindu bus sprendžiamas mano, kaip Seimo narės, mandato panaikinimo klausimas“, – tvirtino buvusi Seimo narė, kuri 2013 metų balandžio 8 dieną su sūnumi paslapčia išskrido į JAV ir darbe daugiau nepasirodė.
Bėglės tvirtinimu, apkaltos procesą surengę Seimo nariai turėjo jai pranešti apie prieš ją pradėtą procesą, nes tai numato Seimo statutas.
Kaip parlamentarai ją turėjo iškviesti į apkaltos svarstymą, jei jos adreso Amerikoje tuo metu net teisėsaugininkams nesakė nei jos tėvai, nei Seime likę šeši frakcijos nariai, N.Venckienei nesvarbu.
Su tokiais buvusios „Drąsos kelio“ partijos lyderės teiginiais nesutiko nei Seimas, nei jos skundą pirmasis gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis.
Išnagrinėjus N.Venckienės apkaltos procesą paaiškėjo, kad Seimas bandė surasti prieš pat jos teisinės nepriklausomybės panaikinimą pasprukusią parlamentarę, siuntė jai kvietimus atvykti jos nurodytu adresu Kauno rajone, Klonio gatvėje Garliavoje, tačiau bėglė į jų kvietimus neatsiliepė, nors neabejojama, kad apie jai siunčiamus laiškus žinojo.
Tokia išvada daroma išanalizavus N.Venckienės susirašinėjimus su kitomis institucijomis.
2013 metų gruodį ir 2014 metų kovą ji buvo pateikusi du prašymus Mykolo Romerio universitetui išduoti jai pažymą apie doktorantūros studijas. Pažymą ji prašė išsiųsti savo namų adresu, kur vis dar buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, nors oficialiai namas jau priklausė jos buvusiam sutuoktiniui Aidui Venckui.
Klonio gatvę, kaip savo gyvenamąją vietą, bėglė buvo nurodžiusi ir administraciniams teismams, kuriuose bandė prisiteisti pinigų iš savo buvusių darboviečių – Kauno apygardos teismo bei Seimo. Šias bylas ji taip pat pralaimėjo.
