N. Venckienei pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei. N. Venckienė kaltinimus neigia ir vadina politiškai motyvuotais.
N. Venckienė tvirtina nenaudojusi smurto per 2012-ųjų gegužės įvykius, kai vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Smurtas, N. Venckienės nuomone, naudotas tiek prieš ją, tiek prieš L. Stankūnaitės dukrą.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad griežčiausia bausmė už šiuos nusikaltimus yra treji metai laisvės atėmimo. Ji kaltinimus neigia.
Bylą teismas pradėjo nuo N. Venckienės prašymo nušalinti nuo bylos trijų teisėjų kolegiją. Kaltinamoji motyvavo prašymą tuo, kad Panevėžio apygardos teismas nepanaikino didžiosios dalies jai skirtų kardomųjų priemonių.
N. Venckienei yra skirtas pasižadėjimas neišvykti iš šalies bei įpareigojimas naktį būti namuose, taip pat paliktas 10 tūkst. eurų užstatas, paimti dokumentai. Anksčiau N. Venckienei buvo draudžiama nutolti nuo gyvenamosios vietos didesniu kaip 10 kilometrų atstumu – šį reikalavimą Panevėžio apygardos teismas panaikino, tačiau likusias priemones paliko.
„Manau, kad jūsų visų trijų teisėjų nutartis dėl man skirtų kardomųjų priemonių yra tikrai šališka ir neobjektyvi. (...) Vienas pagrindų, kodėl manau, kad jūs nebūtumėte nešališki, yra dėl kardomųjų priemonių palikimo“, – sakė ji.
N. Venckienė sako šiuo metu dėl kardomųjų priemonių neturinti galimybių nei įsidarbinti, nei išvykti.
Tiek ji, tiek jos gynėjas pabrėžė, jog kaltinamiesiems rezonansinėse korupcinėse bylose skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Jie vardino vadinamąją teisėjų korupcijos bylą, „MG Baltic“, Panevėžio mero Ryčio Račkausko politinės korupcijos bylas, kur kaltinamiesiems pagal baudžiamąjį kodeksą gresia griežtesnės bausmės.
Teisme – N. Venckienės palaikytojų šurmulys
Teismo posėdį komplikavo į jį atvykę daugiau nei pusšimtis N. Venckienę palaikančių žmonių, užpildydami visą didžiausią teismo salę, atvyko ir N.Venckienės motina Laima Kedienė, teta Audronė Skučienė.
Dalis susirinkusiųjų netilpo į salę, kaltinamąją jie pasitiko plojimais, taip pat teismui pradedant procedūras, reikalavo teisėjo šnekėti garsiau, laidė įvairias replikas. Teisėjų kolegijos pirmininkas V. Meidus keliskart ramino publiką, reikalaudamas laikytis tvarkos ir įspėdamas, kad teismas „gali imtis priemonių, kad jūsų dalyvavimas būtų apribotas“. Iš salės už tai, kad filmavo teismo posėdį, išvarytas N. Venckienės palaikytojas Vytautas Matulevičius.
Atvyko ir nukentėjusieji – operacijoje perduodant mergaitę motinai dalyvavęs policijos pareigūnas, taip pat vaiko teisų apsaugos specialistė.
Teismo šaukimas įteiktas ir šiuo metu valstybės saugomai Laimutei Stankūnaitei, gyvenančiai su dukra. Pasak teismo, jos vardu gautas prašymas byloje nedalyvauti ir pateikti kiekvieno posėdžio garso įrašą. L. Stankūnaitė nurodė, kad ji negali dalyvauti procese baimindamasi dėl savo saugumo.
Bylą be V. Meidaus nagrinėja teisėjai Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas.
Buvusi parlamentarė, partijos „Drąsos kelias“ viena iniciatorių N. Venckienė iš Lietuvos į Jungtines Valstijas išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę. Kaltinamoji nuo 2018 metų kovo buvo laikoma Čikagos kalėjime ir į Lietuvą, vykdant ekstradicijos prašymą, gražinta 2019-ųjų lapkričio pradžioje – po ekstradicijos, dėl Lietuvos ir JAV teisės sistemos skirtumų iš 13 planuotų pateikti įtarimų liko keturi.
N. Venckienė buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių veikėjų.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.
D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.
N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.
N. Venckienė: kaltinimai – nepagrįsti
N. Venckienė kaltinimus neigia ir tvirtina, kad ekstradicijos iš JAV procesas buvo nepagrįstas, paremtas melagingais „Lietuvos Vyriausybės faktais“ ir kai kurių liudytojų parodymais. Anot jos, ekstradicijos prašiusi Generalinė prokuratūra dalies įrodymų, t.y. ekspertų išvadų ir vaizdo įrašo medžiagos, JAV nepateikė. Ji sako informavusi JAV ambasadą Lietuvoje ir JAV Valstybės departamentą dėl, jos manymu, nesąžiningų Lietuvos prokuratūros veiksmų.
„Per 10 metų pareigūnai taip ir nesugebėjo pateikti realių įrodymų jiems pagrįsti, o manęs neišduodama JAV tinkamai įvertino visas aplinkybes, išdavusi mane tik dėl keturių įtarimų, susijusių tik su viena diena – šturmo Garliavoje, kai su policijos pareigūnų pagalba iš mano rankų buvo išplėšta dukterėčia“, – pranešime spaudai teigia N. Venckienė.
Pasprukusi nusikratė dalies kaltinimų
Nors prokuratūra N.Venckienei buvo paruošusi visą puokštę kaltinimų, į JAV pasprukusi buvusi Seimo narė daugelio jų išvengė, todėl dabar bus teisiama tik už nusikaltimus, kurių pradžią prokurorai skaičiuoja nuo 2011 metų gruodžio 16-osios.
Tą dieną Kėdainių rajono apylinkės teismas paskelbė, kad tuomet septynerių metų Laimutės Stankūnaitės dukra turi būti per dvi savaites perduota jokiais nusikaltimais nekaltinamai savo mamai.
Į politiką jau tuomet sukti planavusi ir didžiulį minios palaikymą jutusi N.Venckienė net neplanavo vykdyti šio teismo sprendimo. Ji vėl sukvietė žmones prie savo namų Garliavoje, trukdė L.Stankūnaitei bendrauti su dukra ir vis kartojo, kad mergaitės iš jos niekas nepaims, nes vaikas esą pats nenori gyventi su mama.
Grąžinti dukterį L.Stankūnaitei antstolė Sonata Vaicekauskienė bandė net tris kartus.
Pirmą kartą tai padaryti bandyta 2011 metų gruodžio 30 dieną. Tada antstolė nurodė N.Venckienei atvežti mergaitę į Jonučių vidurinę mokyklą, kurioje vaikas mokėsi, bet sutartu laiku mokykloje pasirodė tik S.Vaicekauskienė, L.Stankūnaitė, vaikų psichologai ir vaiko teisių specialistai.
N.Venckienė atvykti nesiteikė, taip pat neatsiliepė ir savo mobiliuoju telefonu. „Nevežiau mergaitės į mokyklą, nes ji nenori gyventi su mama, vaikas pats atsisakė važiuoti“, – vėliau antstolei aiškino N.Venckienė.
Supratusi, kad gražiuoju su N.Venckiene susitarti nepavyks, kitam mergaitės paėmimui iš laikinosios globėjos namų S.Vaicekauskienė pasiruošė rimčiau.
2012 metų kovo 23-iąją, kai Kedžių namuose turėjo vykti eilinis L.Stankūnaitės pasimatymas su dukterimi, į namus, lydima policijos pareigūnų atvyko ir antstolė, tačiau įvykdyti teismo sprendimo jai ir vėl nepavyko.
Jam pasipriešino N.Venckienės tėvai Laimutė ir Vytautas Kedžiai bei L.Kedienės sesuo Audronė Skučienė. Dėl šio nusikaltimo jie vėliau buvo nuteisti ir turėjo sumokėti baudas.
Trečią kartą į Kedžių namus antstolė S.Vaicekauskienė atėjo ankstų gegužės 17-osios rytą.
Nors data, kada teismo sprendimas bus vykdomas ir buvo slepiama, Kedžiai ir N.Venckienė nepageidaujamų „svečių“ atvykimui buvo pasiruošę kaip reikiant – kieme meldėsi ir prakeiksmus siuntinėjo aktyviausių „violetinių“ minia, o Kedžių name susirinko giminaičiai ir artimiausi jų šalininkai.
Kai antstolei su būriu policijos pareigūnų pavyko prasibrauti prie Kedžių namo durų, nei N.Venckienė, nei kažkuris iš viduje buvusių žmonių jų atidaryti nesiteikė, todėl ugniagesių gelbėtojai išpjovė durų spyną.
Bet net ir po to antstolė patekti į vidų negalėjo. Durys buvo užremtos iš vidaus, jas taip pat laikė name buvę vyrai.
Tačiau dvi nesėkmes patyrusi S.Vaicekauskienė šįkart sustoti neketino. Ji nurodė išdaužti terasos durų stiklą ir pro jas įėjo į namą.
Antstolės nurodymu visi pašaliniai asmenys iš namo buvo išvesti, tačiau tik su dukterėčia likusi N.Venckienė vistiek neketino atiduoti mergaitės nei teismo sprendimo vykdytojams, nei į namus atėjusiai L.Stankūnaitei.
„N.Venckienė darė labai didelę įtaką mergaitei. Ji nuolat kažką šnibždėjo jai į ausį, garsiai šaukė. Kai pradėdavo šaukti ji, šaukdavo ir mergaitė. N.Venckienė labai aršiai reagavo ir į mano, ir į psichologės kalbas“, – vėliau tyrėjams pasakojo teismo sprendimo vykdyme dalyvavusi Vaiko teisių apsaugos specialistė Evelina Talalienė.
Kai L.Stankūnaitė priėjo prie N.Venckienės paimti savo dukters, teisėjos elgesys peržengė visas ribas. N.Venckienė tvirtai apkabino mergaitę per liemenį bei, bandydama atstumti L.Stankūnaitę, pradėjo ją spardyti kojomis.
„Pašalinkite kliūtį“, – nurodymą arčiausiai N.Venckienės stovintiems pareigūnams davė antstolė ir šie paėmė N.Venckienę už rankų. Tuo pasinaudojusi L.Stankūnaitė, čiupo dukrą ir iškart išėjo į kiemą, kur jos laukė policijos automobilis, o N.Venckienė siautėjo toliau.
„Išperos, pedofilai“, – klykė ji ant ją laikiusių policijos pareigūnų, o vos tik šie paleido jos rankas, užsimojo ir du kartus kumščiu trenkė pareigūnui Mindaugui Gušauskui į dešinį skruostą.
Vėliau medikai M.Gušauskui konstatavo dešinės pusės skruosto sumušimą.
Pas medikus po dukters išvadavimo iš N.Venckienės namų teko apsilankyti ir L.Stankūnaitei.
Ekspertai jai nustatė keturias poodines kraujosrūvas kairėje kojoje, šlaunies ir blauzdos priekiniuose bei šoniniuose paviršiuose. „L.Stankūnaitei padarytas nežymaus masto sveikatos sutrikdymas“, – rašoma ekspertų išvadose.
Byla dėl šių N.Venckienės galimai padarytų nusikaltimų buvo pradėta netrukus po L.Stankūnaitės dukters išvadavimo iš jos namų, tačiau N.Venckienė pabėgo nuo teisėsaugininkų ir pasislėpė JAV.
Amerikoje ji buvo sulaikyta 2018 metų vasarį ir iki pernai lapkričio 5-osios sėdėjo Čikagos kalėjime, todėl apklausti ją šioje byloje ir pareikšti įtarimus teisėsaugininkams pavyko tik praėjus 7,5 metams po dukters grąžinimo L.Stankūnaitei.
Nukentėjusiais šioje byloje yra pripažinti M.Gušauskas, antstolė S.Vaicekauskienė bei L.Stankūnaitė su dukra.
Išplatino laišką
Antradienio rytą N.Venckienė išplatino pranešimą spaudai, kuriame ir toliau kalba apie prieš ją nukreiptus veiksmus.
„Lietuvos prokuratūros pastangos iš pat pradžių buvo orientuotos į pedofilijos skandalo užgniaužimą, ne tiesos paieškas, todėl šiandien daugiau nei dešimtmetį mane persekiojusi teisėsauga bandys priimti dar vieną sprendimą, kuris nieko nepaaiškina, nieko nelemia ir šios istorijos pabaigos nematyti.
Jokie kaltinimai teisme manęs neprivers galvoti kitaip apie pedofilų išnaudotos dukterėčios likimą, brolio mirtį. Tiesa turi būti rasta ir jos paieškai toliau aukosiu savo gyvenimo laiką“, – rašė N.Venckienė.
Ji taip pat kaltino liudininkus melu.
„Vaizdo medžiaga, įrašyta pareigūnų namo viduje, paneigia netiesą liudijusių vaiką prievarta paėmusių asmenų parodymus kaltinamajame akte.
Priešingai nei buvo nurodyta ekstradicijos prašyme, kad policininkas M.Gušauskas pridavė medicininių dokumentų kopiją, kurioje buvo užfiksuoti veido sužalojimai, jokių sužalojimų jam niekada nebuvo nustatyta. M.Gušauskas davė melagingus parodymus apie jo sužalojimo laiką ir vietą.
Prieš mano dukterėčią D.Kedytę ir prieš mane, jos tetą, globėją, tuo metu turinčią teisinį imunitetą dėl teisėjos pareigų Kauno apygardos teisme, buvo naudotas smurtas“, – rašė N.Venckienė.
