Istorijos dūžiai kovo 17-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Lrytas.lt

Mar 17, 2020, 6:55 AM

Portalo lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

Įvykiai Lietuvoje

1938 m. Lenkija pateikė Lietuvai ultimatumą dėl diplomatinių santykių užmezgimo – jie buvo nutrūkę dėl Vilniaus krašto okupacijos. Vakarų šalių raginama Lietuva kovo 19 d. ultimatumą priėmė, bet valstybių santykiai ir toliau liko šalti.

1943 m. keršydami už SS lietuvių legiono boikotą naciai uždarė Lietuvos aukštąsias mokyklas ir suėmė 46 lietuvių inteligentus. Vilniaus universiteto rūmai tapo kareivinėmis ir karo ligoninėmis. Suimti lietuviai netrukus buvo išsiųsti į koncentracijos stovyklas.

1990 m. sudaryta atkurtos Lietuvos valstybės pirmoji vyriausybė. Ministre pirmininke paskirta Kazimiera Danutė Prunskienė.

Įvykiai pasaulyje

45 m. prieš Kristų prie Mundos miesto Pietų Ispanijoje Cezario kariuomenė sutriuškino Pompėjaus Didžiojo armiją. Tai buvo 4 metus trukusio Romos pilietinio karo žiauriausias mūšis. Šlovingai grįžęs į Romą Cezaris buvo paskelbtas diktatoriumi.

180 m. mirus Markui Aurelijui jo sūnus Komodas tapo vienvaldžiu imperatoriumi. Buvo tironas ir – manoma, dėl psichinės ligos – ypatingai žiaurus. Šio paskutinio Antoninų dinastijos imperatoriaus valdymas žymėjo Romos aukso amžiaus pabaigą.

461 m., kitais šaltiniais – 492 ar 493 m., mirė krikščionių misionierius, Airijos globėju tituluojamas šv. Patrikas. Nuo VII a. ypatingai garbinamas airių – Šv. Patriko diena Airijoje yra valstybinė šventė.

1521 m. Ispanų ekspedicija, vadovaujama portugalo Fernando Magelano, atrado europiečiams dar nepažįstamą Filipinų salyną.

1813 m. pirmą kartą Prūsijos istorijoje monarchas tiesiogiai kreipėsi į savo valstybės piliečius. Breslau (dabar Vroclavas) Frydrichas Vilhelmas III skelbdamas karą Prancūzijai išplatino kreipimąsi „Mano tautai“. Jame karalius kreipėsi į Brandenburgo, Prūsijos, Silezijos, Pomeranijos gyventojus ir į lietuvius.

1832 m. septyni liberalieji Šveicarijos kantonai sudarė karinę ir politinę sąjungą. Atsakydami metų pabaigoje susivienijo ir konservatyvieji kantonai.

1898 m. amerikiečių išradėjas Johnas Philipas Hollandas Niujorke pademonstravo pirmąjį povandeninį laivą, kuris paniręs išbuvo 100 minučių.

1917 m. Kijeve įkurta Ukrainos centrinė rada.

1929 m. JAV bendrovė „General Motors“ nupirko vokiečių bendrovę „Adam Opel“. Jai priklausė iki 2017 m.

1948 m. Briuselyje Didžioji Britanija, Prancūzija, Belgija, Olandija ir Liuksemburgas pasirašė kolektyvinės gynybos ir bendradarbiavimo sutartį ir įkūrė Vakarų Sąjungą. Susitarimas tapo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos dalimi.

1991 m. Sovietų Sąjungoje vyko referendumas dėl SSRS išsaugojimo. Juo siekta patvirtinti Suverenių Valstybių Sąjungos projektą. Tai buvo vienintelis referendumas, vykęs SSRS teritorijoje. Dalis regionų ir respublikų jį boikotavo. Oficialiais duomenimis, SSRS išsaugojimui pritarė 76 % balsavusiųjų.

1992 m. Buenos Airėse savižudis sunkvežimio vairuotojas susprogdino Izraelio ambasadą. Žuvo 29 žmonės.

Gimė

1834 m. – vokiečių išradėjas Gottliebas Daimleris. Sukūrė motociklą ir automobilį su keturtakčiu vidaus degimo varikliu. Mirė 1900 m.

1917 m. – lietuvių kilmės JAV psichologas, ergonomikos pradininkas Alphonse’as Chapanis. Mirė 2002 m.

1938 m. – rusų baleto artistas, vienas žymiausių XX a. baleto šokėjų Rudolfas Nurejevas. 1961 m. gastroliuodamas Prancūzijoje paprašė politinio prieglobsčio. Mirė 1993 m.

Mirė

1956 m. – prancūzų mokslininkė Irène Joliot Curie. Tyrinėjo radioaktyvumą, su vyru Frédéricu atrado dirbtinį radioaktyvumą, buvo apdovanoti Nobelio premija. Šią premiją yra gavę ir jos tėvai Marie ir Pierrre’as Curie.

1965 m. Papiškių kaime netoli Utenos apsuptas KGB ir milicininkų nusišovė paskutinis kovojantis lietuvių partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas. 1954 m. likęs vienas visą laiką slapstėsi. Palaikų palaidojimo vieta buvo nežinoma, atrasta tik 2019 m.

2003 m. – gydytojas, „Vilnijos“ draugijos vienas steigėjų Povilas Čibiras. Pasiūlė ir įdiegė metodą, kaip greitai kraujuje aptikti meningokokus.

Kazimiera Prunskienė.<br>T.Bauro nuotr.
Kazimiera Prunskienė.<br>T.Bauro nuotr.
Vilniaus universitetas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus universitetas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NATO vėliava.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NATO vėliava.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ukrainos Aukščiausioji Rada.<br>Sputnik nuotr.
Ukrainos Aukščiausioji Rada.<br>Sputnik nuotr.
Vilniaus universitetas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus universitetas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)
Kazimiera Prunskienė.<br>T.Bauro nuotr.
Kazimiera Prunskienė.<br>T.Bauro nuotr.
Vilniaus universitetas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus universitetas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NATO vėliava.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NATO vėliava.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ukrainos Aukščiausioji Rada.<br>Sputnik nuotr.
Ukrainos Aukščiausioji Rada.<br>Sputnik nuotr.
Vilniaus universitetas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus universitetas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.