PIRMA. Tiek pliekta mušta Vyriausybė dirba. Priimti sprendimai griežti, bet būtini ir teisingi. Premjeras, vis pravardžiuotas „mentu“, pluša, nusimetęs kaklaraištį, nepaisydamas ką tik įveiktos ligos ir būdamas savo sveikatai pavojingiausioje pozicijoje važinėja po šalį į karščiausių problemų taškus, atlieka savo darbą kaip Vyriausybės vadovas. Pasityčiojimų liūną nuo pat darbo pradžios perėjęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vertas didžiulės pagarbos už nuoseklų darbą pandemijos sąlygomis. Ne viskas tobula, bet nei vienos šalies vyriausybė, susidūrusi su šia nauja bėda, nėra tobula. Visi mokosi ir įgyja patirčių kas valandą.
ANTRA. Tauta laukė padrąsinimo iš savo Prezidento, turinčio aukščiausią mūsų pasitikėjimą. Sulaukėme iš suflerio perskaitytos patosiškos kalbos, iš kurios nieko neįsiminėme.
Prezidentas gražiai ir oriai atrodė, bet kodėl mums norėjosi kažko paprastesnio ir nuoširdesnio? Tikiuosi, sulauksime.
TREČIA. „Žudikams baltais chalatais“, kaip mes pravardžiuodavome medikus, ploja visų kraštų gyventojai.
Gal ir mes nulenksime jiems galvas ir padėkosime, nes jų laukia darbas be poilsio valandų, pirmose mūsų gyvybių gelbėjimo pozicijose, rizikuojant savosiomis. Esu tikra – ligonines jie paliktų paskutiniai...
KETVIRTA. PRIVATUS VERSLAS. Jau rašiau apie godumą. Bet yra jau pilietiškų pavyzdžių. Ir lėktuvus pasiūlo nemokamai pargabenti lietuvius, advokatų kompanija paskelbė pervedanti į fondą 20 000 eurų, jei reiks ir daugiau.
Tikiuosi, kad tai bus visų mūsų turtingiausio šimtuko verslininkų garbės reikalas pasidalinti našta visuomenės labui ir jau ryt fonde turėsime paaukotą milijoną sveikatos reikmėms.
Sibiro tremty mūsų seneliai dalindavosi paskutine duonos kriaukšle, nors kitą dieną gal ir numirdavo patys.
PENKTA. BĖDA. Nesupykite, bet bėda esame MES PATYS. Vis įpratę laukti malonių iš valdžios, bet neįpratę prisiimti atsakomybės. Ir dabar burbantys, kad per mažai duoda, kad nuobodu, nes uždarė kavines, nesėdėdami grįžę izoliacijoje, iki pat šio ryto siautę baruose, nes mums linksma.
Išversdama iš rusų kalbos ir pakeisdama du keiksmažodžius pasakysiu: ši liga turi dvi stadijas. Pirma- dzin! Antra – man galas, po velnių!
ŠEŠTA. Ši liga turi paprastą vakciną. Mūsų gerumą. Pakantumą. Draugiškumą. Bendrystės ir humoro jausmą. Tvarką. Supratimą.
Grėsmės akivaizdoje pamąstau – jei tektų blogiausia dalia, norėčiau išeiti nieko neįžeidusi. Nepastūmusi. Neišsityčiojusi. Su meile pasauliui, artimiesiems, draugams ir jums visiems.
O jūs?
