​Istorijos dūžiai kovo 22-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Lrytas.lt

2020-03-22 06:55

Portalo lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

Įvykiai Lietuvoje

1864 m. sukilimo vadui Kostui Kalinauskui įvykdyta mirties bausmė. Jis buvo pakartas Vilniaus Lukiškių aikštėje. Pirmasis įsitraukęs į 1863–1864 m. sukilimo kovą K. Kalinauskas paskutinis iš vadų pateko į rusų nelaisvę. Jį suėmus sukilimas baigėsi.

1939 m. vėlai vakare Juozas Urbšys ir Joachimas von Ribbentropas Berlyne pasirašė Klaipėdos krašto perdavimo Vokietijai sutartį. Dar iki sutarties pasirašymo, tos dienos rytą, maždaug tarp 10 ir 11 val., Klaipėdos nacionalsocialistinės organizacijos, palaikomos krašto policijos, užėmė Klaipėdos paštą, uosto muitinę, radiofoną.

1988 m. įkurta „Vilnijos“ visuomeninė organizacija.

1990 m. JAV Senatas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, palaikančią Lietuvos žmonių teisę į nepriklausomybę ir demokratiją. Rusijos prezidentas paragintas pripažinti Lietuvos vyriausybę.

1990 m. pradėta oficialiai registruoti Lietuvos krašto apsaugos savanorius.

1990 m. Artūras Paulauskas paskirtas Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru.

Įvykiai pasaulyje

1312 m. popiežius Klemensas V panaikino tamplierių ordiną. Tamplieriai buvo labiausiai organizuota Jaruzalės karalystės karinė politinė organizacija, gynė piligrimus nuo musulmonų.

1944 m. Čikagoje įkurtas Bendrasis Amerikos lietuvių fondas BALF.

Gimė:

1599 m. – flamandų dailininkas, aristokratijos portretistas Anthonis van Dyckas. Mirė 1641 m.

1609 m. – Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras. Paskutinis iš Vazų dinastijos Lietuvos valdovas. Mirė 1672 m.

1459 m. – Šventosios Romos imperatorius Maksimilianas I. Europoje įtvirtino Habsburgų valdžią. Mirė 1519 m.

1786 m. – lenkų politikas, numizmatas Joachimas Lelewelis. Buvo idėjinis filomatų vadovas. Mirė 1861 m.

1797 m. – Prūsijos karalius ir Vokietijos imperatorius Vilhelmas I. Kartu su Otto von Bismarcku suvienijo Vokietiją. Mirė 1888 m.

1868 m. – filosofas Vydūnas. Jo filosofijos pagrindą sudarė senovės indų filosofijos paveiktas idealistinis panteizmas. Mirė 1953 m.

1875 m. – Mažosios Lietuvos veikėja Marta Zauniūtė. 1945 m. dingo be žinios.

1904 m. – karo lakūnas, antisovietinio pasipriešinimo vienas organizatorių Ignas Vylius. 1946 m. sušaudytas Vilniuje.

1913 m. – pirmoji pasaulyje karo lakūnė turkė Sabiha Gökçen. Viena iš aštuonių Turkijos respublikos kūrėjo ir valstybės modernizatoriaus Atatürko įvaikių. Mirė 2001 m. per savo gimtadienį.

1923 m. – vienas žymiausių prancūzų pantomimos artistų Marcelis Marceau. Mirė 2007 m.

1937 m. – JAV kompozitorius, sukūręs muziką TV serialui „Tvin Pyksas“, Angelo Badalamenti.

1950 m. – serbų ir kroatų kilmės kompozitorius Goranas Bregovičius.

1955 m. – fotografas, Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Balčytis.

1955 m. – Latvijos prezidentas 2007–2011 metais Valdis Zatleras.

Mirė:

1687 m. – prancūzų operos mokyklos pardininkas, kompozitorius Jean-Baptiste Lully.

1832 m. – vienas žymiausių vokiečių rašytojų, dvasinio ir literatūrinio sąjūdžio „Audra ir veržimasis“ vienas įkvėpėjų Johannas Wolgfangas Goethe.

2001 m. – krepšininkas ir krepšinio treneris Stepas Butautas.

Savanoriai.
Savanoriai.
Kariai.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Kariai.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Artūras Paulauskas 1997 m.<br>J.Staselio nuotr.
Artūras Paulauskas 1997 m.<br>J.Staselio nuotr.
Vilniaus Lukiškių aikštė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniaus Lukiškių aikštė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
1990 kovo 11-oji.Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.Tos dienos įvykiai.<br>AP nuotr.
1990 kovo 11-oji.Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.Tos dienos įvykiai.<br>AP nuotr.
Signatarai paminėjo 30-ąją Kovo 11-ąją ir kreipėsi į tautą.<br>T.Bauro nuotr.
Signatarai paminėjo 30-ąją Kovo 11-ąją ir kreipėsi į tautą.<br>T.Bauro nuotr.
Maskva daugelį metų neigė, kad prie SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties, žinomos kaip Molotovo-Ribbentropo paktas, yra slaptasis papildomas protokolas.
Maskva daugelį metų neigė, kad prie SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties, žinomos kaip Molotovo-Ribbentropo paktas, yra slaptasis papildomas protokolas.
Daugiau nuotraukų (7)
Savanoriai.
Savanoriai.
Kariai.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Kariai.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Artūras Paulauskas 1997 m.<br>J.Staselio nuotr.
Artūras Paulauskas 1997 m.<br>J.Staselio nuotr.
Vilniaus Lukiškių aikštė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniaus Lukiškių aikštė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
1990 kovo 11-oji.Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.Tos dienos įvykiai.<br>AP nuotr.
1990 kovo 11-oji.Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.Tos dienos įvykiai.<br>AP nuotr.
Signatarai paminėjo 30-ąją Kovo 11-ąją ir kreipėsi į tautą.<br>T.Bauro nuotr.
Signatarai paminėjo 30-ąją Kovo 11-ąją ir kreipėsi į tautą.<br>T.Bauro nuotr.
Maskva daugelį metų neigė, kad prie SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties, žinomos kaip Molotovo-Ribbentropo paktas, yra slaptasis papildomas protokolas.
Maskva daugelį metų neigė, kad prie SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties, žinomos kaip Molotovo-Ribbentropo paktas, yra slaptasis papildomas protokolas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.