Kodėl į Palangos botanikos parke išaugusį ir jau baigiamą įrengti įspūdingą pastatą prokurorai numojo ranka, o dėl Vijūnėlės dvaro Druskininkuose, stovėjusio šalia dirbtinio tvenkinio, kovojo tol, kol jis buvo nugriautas?
Kad Palangos botanikos parko teritorijoje kyla gyvenamasis namas, buvo akivaizdu dar 2008 metais.
Tuomet, įsikišus Aplinkos ministerijai, statybos buvo sustabdytos, bet po dešimtmečio nei statybų inspektoriai, nei prokurorai jokių pažeidimų nebeįžvelgė.
Numota ranka ir į tai, kad žemės sklypas Meilės alėjoje, kuriame stovėjo dušinės, pateko į kurorto apsaugos zonos pirmąją juostą, kur draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms.
Vijūnėlės dvaru vadintas pastatas Druskininkuose, prokurorų teigimu, stovėjo ne tokioje griežtoje, antrojoje, kurortų apsaugos juostoje, bet pernai spalį buvo sulygintas su žeme.
Paaiškinti, kodėl Palangoje leidžiama tai, kas griežtai draudžiama Druskininkuose, „Lietuvos rytas“ paprašė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Deimantės Nikitinienės.
Tačiau vietoj atsakymų Generalinė prokuratūra išplatino viešą pranešimą spaudai.
Mįslingas statybas Palangoje pateisinančiame pranešime užsiminta ir apie tai, kad nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kuriame nebėra kurortų apsaugos zonų.
– Ar tai reiškia, kad kurortų apsaugos zonas nustatančios taisyklės galiojo tik viename mieste ir tik tol, kol buvo nugriautas vadinamasis Vijūnėlės dvaras? – „Lietuvos rytas“ paklausė Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko.
– Iš pradžių tai buvo ne įstatymas, o tas garsusis Vyriausybės nutarimas, priimtas dar 1992 metais, nes tuo metu statyboms nebuvo jokių kitų apribojimų. Vėliau įsigaliojo labai daug įvairių įstatymų, tad šis Vyriausybės nutarimas pasidarė visiškai neaktualus.
Apie tai ir buvo imituojant tyrimą visuomenei paviešinti garsieji mano pokalbiai su tuomečiu aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku.
Mes kalbėjome apie šį teisės aktą, kurį maždaug nuo 2015 metų buvo ruošiamasi pakeisti ar panaikinti. Po kelerių metų Vyriausybės nutarimu jis nustojo galioti.
Iš visų keturių kurortų apsaugos juostos galiojo tiktai vienintelei Palangai. Kiti trys kurortai jų niekada nebuvo nustatę.
Bet tereikėjo tuometei prezidentei Daliai Grybauskaitei viešai užsiminti apie statinį Druskininkuose, ir teisėsauga tai suprato kaip nurodymą veikti.
– Tačiau oficialiai teigiama, kad Vijūnėlės dvaras stovėjo kurortų apsaugos zonos antrojoje juostoje?
– Kurortų apsaugos zonos juostas galima nustatyti tik dviem dokumentais: bendruoju arba specialiuoju planu. Nei viename, nei kitame Druskininkų plane kurortų apsaugos zonos juostų niekada nėra buvę.
Dokumentus su pažymėtomis juostomis suklastojo arba savaip interpretavo Generalinės prokuratūros prokurorė D.Nikitinienė.
Būtent ji, dokumente pamačiusi įrašą AZ (apsaugos zona), nusprendė, kad tai yra A2 (antroji juosta). Tai ir patvirtino teismas.
O kas dabar galėtų paneigti, kad tai patvirtinę teisėjai nepatyrė spaudimo iš Prezidentūros? Tai man yra patvirtinę liudininkai, kaip ir tai, kad prokurorė D.Nikitinienė dokumentus savaip interpretavo gavusi nurodymą iš Prezidentūros.
– Dėl pastatų Druskininkuose ir Palangoje prokuratūra priėmė visiškai skirtingus sprendimus. Ar, jūsų nuomone, šios situacijos buvo panašios?
– Negalėčiau sakyti, kad jos yra panašios, – jos yra priešingos.
Teritorija Druskininkuose, kur stovėjo Turistų gatvės 13-uoju numeriu pažymėtas pastatas, neturi net parko statuso. Tai yra sutvarkyta miesto teritorija, tik vietos gyventojų vadinama parku.
Palangoje statybos vyko Botanikos parko teritorijoje.
Palangos bendrajame plane buvo nustatytos kurortų apsaugos zonų juostos, o Meilės alėjoje statomas pastatas, kiek man žinoma, yra pirmojoje kurortų apsaugos juostoje. Druskininkuose tokių juostų visai nėra buvę.
Todėl situacija abiejuose kurortuose – visiškai skirtinga. Druskininkų atvejis – tai tam tikrų veikėjų už valstybinius apdovanojimus ar aukštus postus įvykdyti nurodymai.
Palangoje tyrimas nebuvo atliekamas – pareikšta, kad teritorijų planavimu užsiima savivaldybė.
– Jei teritorijų planavimu rūpinasi tik savivaldybė, gal tuo galėjote pasirūpinti ir jūs – pakeisti ar pataisyti teritorijų planavimo dokumentus?
– Druskininkų atveju viskas buvo priešingai – visą priežiūrą ir kontrolę perėmė prokurorai ir teismai. Jie panaikino visus patvirtintus bei teisėtus dokumentus ir uždraudė rengti naujus.
Tai yra tyčinis veiksmas, kad tuo atveju, jei ir būtų padaryta kokia nors klaida, negalėtume jos ištaisyti.
Ką reiškia panaikinti visus dokumentus – leidimus, sutartis? Tai tas pat, jei teisėjas nuspręstų panaikinti žmogaus gimimo liudijimą, pasą ir pasakytų, kad jis yra niekas, nelegalas.
Ir dar jam būtų uždrausta gauti naują pasą ir susitvarkyti dokumentus. Ką galima padaryti su pastatu, galima padaryti su žmogumi.
Esu įsitikinęs, jog tai buvo nuspręsta aukščiausiu valstybės lygmeniu, kad neliktų galimybės jokiam kitam sprendimui.
Mano nuomone, tai prilygsta nusikaltimui.
Kai prokuratūra kreipėsi į pirmąjį teismą, pastato savininkas jį laimėjo šimtu procentų, valstybė kompensavo ir išlaidas advokatams.
Kai antrą kartą į teismą kreipėsi D.Nikitinienė, buvo patvirtinti tie tikrovės neatitinkantys dokumentai ir buvo užblokuota bet kokia galimybė tvarkyti ar keisti dokumentus.
– Kodėl, jūsų nuomone, tai, kas leidžiama vienai savivaldybei, draudžiama kitai?
– Turbūt čia kalba ne vien apie Palangą ir Druskininkus. Skirtingas teisės aktų taikymas Lietuvoje jau tampa kasdienybe.
Esu įsitikinęs, kad kai kurie teisėsaugos atstovai vadovaujasi ne valstybėje galiojančiais įstatymais, o konkrečių politikų užsakymais.
Vienu atveju buvo duotas nurodymas susidoroti bet kokia kaina, kad ir neteisėtais būdais – tai ir buvo padaryta, tik dabar ieškoma to pateisinimų. Kitu atveju į viską buvo numota ranka, nes nebuvo politinio užsakymo.
Vienu atveju viskas palikta spręsti savivaldybei, o kitu atveju savivaldybė nustumta į šoną nuo bet kokių sprendimų.
– Gal Palangos verslininkai buvo gudresni, nurodydami, kad draudžiamoje vietoje statomas pastatas – poilsio paskirties. Jei namas Druskininkuose būtų buvęs pavadintas dušine, gal stovėtų iki šiol?
– Jei pastato savininko norai būtų kėlę nors kokių abejonių, savivaldybė statyboms nebūtų išdavusi leidimo.
Statybos leidimui reikia ne tik savivaldybės, bet ir Nacionalinės žemės tarnybos, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir dar daugybės institucijų sutikimo.
Manau, kad Palangoje buvo iškilę problemų dėl pastato paskirties, todėl buvo nueita kitu keliu – vežami baldai, bet rašoma, kad ten bus dušinės. Kur čia tiesa, šviesa ir skaidrumas, turbūt net klausimų nekyla.
Tačiau ten Prezidentūros vardu nebuvo duoda užduotis susidoroti ir sunaikinti.
Man tenka apgailestauti dėl nesuprantamų pirmųjų tuomečio Socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus žingsnių.
Tai juk buvo kova prieš socialdemokratus, politinis užsakymas, sukurptas pagal liberalų scenarijų ir šabloną, įtraukiant jų partijos narį Vitalijų Gailių, draugus prokuratūroje ir taip pasiekiant Prezidentūrą. O suderinus visą veiksmų planą buvo daromi konkretūs žingsniai.
– Ar nugriovus Vijūnėlės dvarą Druskininkuose atsargiau išduodami statybos leidimai? Gal sumažėjo ir norinčiųjų statyti?
– Aš atsakingai sakau, kad šiam konkrečiam pastatui statybos leidimai buvo išduoti be menkiausio pažeidimo.
Dar turiu vilčių, kad kada nors pasikeis ir prokuratūros vadovybė. Gal ateis žmonės, kurie galės įvertinti teisinę, o ne politinę užsakomąją pusę, ir prie šio klausimo dar grįšime.
Nei iš savivaldybės, nei iš pastato savininko pusės nė vieno pažeidimo nėra ir nebuvo. Man peršasi mintis, kad kai kurie teisėsaugos atstovai dirbo dėl postų ir apdovanojimų, tuomet ir žmogus, ir savivaldybė – bejėgiai.
Dangstosi paskirtimi, kurios net nėra
Praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra atmetė visuomenės įtarimus dėl vadinamųjų dušinių Palangoje teisėtumo ir pagrįstu bei teisėtu pripažino Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą atsisakyti ginti viešąjį interesą.
Tačiau ar kolegas klaipėdiečius tikrinę sostinės prokurorai nebus klaidingai nusirašę nuo institucijų pateiktų raštų, o gal įpirštų teiginių net netyrę, nes Generalinė prokuratūra visuomenei paskelbė tai, ko iš tiesų negali būti.
Kaip savo pranešime skelbia prokurorai, susidėvėjęs dušinių pastatas buvo rekonstruotas į naujos kokybės ir kitos – poilsio aptarnavimo paskirties – statinį.
Anot Generalinės prokuratūros, būtent tokios paskirties, kurią leidžia teisės aktai ir šioje vietoje galiojantys teritorijų planavimo dokumentai.
Tačiau bėda ta, kad nei 2015 metais, kai buvo leista statyti šį pastatą, nei praėjusiais metais prokuratūrai tikrinant statybos priekopėje teisėtumą pastatų paskirtį reglamentuojantys teisės aktai tokios poilsio aptarnavimo paskirties iš viso nenumatė.
Aplinkos ministras buvo sustabdęs statybas
Pastatas Palangoje, Meilės alėjoje 26, įvairių tarnybų dėmesio jau buvo sulaukęs 2008-aisiais. Apie tai „Lietuvos rytui“ yra pasakojęs tuo metu aplinkos ministru dirbęs Artūras Paulauskas.
Jo teigimu, jau tada, kai Meilės alėjoje buvusius dušus nusipirkęs savininkas pradėjo statybos darbus, buvo akivaizdu, kad statomas gyvenamasis namas.
A.Paulauskas prisiminė, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija surašė savavališkos statybos aktą, bet tuo metu vienas turtingiausių Palangos verslininkų Kęstutis Gecas įsivaizdavo, kad jis gali viską.
Daugiau nei prieš dešimt metų jam palanki buvo ir vietos savivaldybė, bet statybas pavyko sustabdyti. A.Paulauskas tuomet kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, kuri už tokią savivalę verslininkui buvo iškėlusi bylą.
A.Paulauskas prisiminė, kad sustabdyti statybos darbus nebuvo lengva, – ministrui vis teko raginti Klaipėdos statybos inspekcijos darbuotojus.
Apie Botanikos parke pradėtas statybas Aplinkos ministerijai tuo metu pranešė Lietuvos architektų rūmai, kurių atstovai faktiškai neliečiamoje pajūrio zonoje įžvelgė ir daugiau pažeidimų.
Statybos šioje zonoje galėjo būti leidžiamos tiktai Vyriausybės nutarimu. A.Paulausko teigimu, tokių Vyriausybės nutarimų tikrai nebuvo.
