– Jūs esate specialus PSO pasiuntinys Europai ir buvęs eurokomisaras, atsakingas už visuomenės sveikatą ir maisto saugą. Ar jau yra PSO vertinimų, kaip tvarkosi Lietuva?
– PSO stengiasi nevertinti šalių narių, nes tai būtų labai pavojinga. Tas šalių narių reitingavimas sukeltų grandinines reakcijas nesibaigiančių diskusijų ir aiškinimųsi. Todėl PSO turi labai aiškų tikslą: padėti šaliai nariai su jos problemomis susidoroti.
Šalis narė pati pateikia problemas, o PSO atsako į jai iškylančius klausimus. Žinoma, po to, kai bus bendras visų šalių priemonių vertinimas, konkrečios gerosios praktikos bus įvertintos ir jomis pasidalinta visame pasaulyje.
– Kažkaip esate įtrauktas į Lietuvos vadinamąją Ekstremalių situacijų komisiją? Esate jos narys, dalyvaujate realiame veiksme?
– Tiesą pasakius, niekas man jokių pasiūlymų nėra pateikęs. Šiaip dalyvauju parašydamas straipsnius apie tai, ką reikėtų daryti pagal PSO pateiktus scenarijus. Mes tuos scenarijus išnagrinėję, juose yra labai daug konkrečių priemonių kiekvienai fazei valdyti. Remdamasis jomis aš ir rašiau tuos straipsnius. O po to turėjau diskusijų su Lietuvos epidemiologais, infekcionistais, civilinės saugos specialistais.
Šiandien mes išplatinome kaip specialistai atvirą laišką premjerui, šalies prezidentui apie tai, ką reikėtų daryti aktyviau ir kodėl reikėtų jau žvelgti į situaciją, kad Lietuva yra ketvirto scenarijaus fazėje.
– Kada paskutinį kartą bendravote su Aurelijumi Veryga?
– Tiesą pasakius, neformaliai turbūt buvome susitikę kažkur, bet formaliai jis nėra manęs pasikvietęs po to, kai baigiau komisaro pareigas, į posėdį pas save į ministeriją. Kaip ir nėra pakvietęs manęs nei premjeras, nei kiti atsakingi pareigūnai.
Nors, baigdamas kadenciją, parašiau laiškus su savo pasiūlymais, ką reikėtų Lietuvai daryti, kad būtų galima efektyviau pasinaudoti nauja daugiamete finansine perspektyva ir įsijungti į Europos Komisijos darbotvarkes. Tuo metu užgriuvo ir ši krizė, bet kol kas jokių oficialių pasiūlymų nesu gavęs.
– Jūsų komentarai, pasiūlymai yra spaudoje. Kas, jūsų nuomone, yra teisingai padaryta ir ko būtinai reikia, kas dar nepadaryta?
– Teisingai padaryta, kad pradėta sekti visus užsikrėtusius asmenis, įvesta ekstremali padėtis, paskelbtas lyg ir visuotinis karantinas ir saviizoliacijos taisyklės. Taip pat mobilizuotos tarnybos savivaldybėse ir respublikos lygiu koordinuojami veiksmus.
Tačiau tam kontekste tenka pastebėti, kad yra ryškūs tiekimo trūkumai. Individualios apsaugos priemonių, dezinfekantų, taip pat koordinacinės veiklos stoka.
Ir neabejotinai vienas iš turbūt problematiškiausių klausimų – kodėl nebuvo imtasi iš karto izoliuoti privalomai tų žmonių, kurie atvyko iš užkrėstų teritorijų į Lietuvą. Leista jiems išvažiuoti į namus.
Ir štai dabar mes turime teritorijose jau pasklidusį virusą. Šiandien esame neabejotinai ketvirtojo scenarijaus fazėje dėl to, kad, ko gero, karantino ir privalomos izoliacijos priemonių taikymas buvo pavėluotas, tik dabar pradėtas.
– Lietuvos medikų sąjūdis šiandien išplatino laišką, spėjote susipažinti?
– Taip. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad mes šiandien pateikėm 14-os punktų laišką, jį pasirašė 9 mokslininkai, kuriuose mes dėstome tuos dalykus, kad dabar būtinai reikia toliau tęsti žymiai efektyvesniems ir labiau organizuotoms ir teisiškai labiau pagrįstom priemonėm. O Medikų sąjūdžio pareiškime yra ir politinių momentų, kurių nenorėčiau komentuoti.
– Kodėl? Jūs esate politikas.
– Jūs tik ką pristatėte ir mano titulą. PSO specialusis pasiuntinys turi išlaikyti etiką. Šiuo atveju nekomentuoju vidaus politikos niuansų. Galiu tik tiek pasakyti, kad iškeltos problemos ir nurodyti trūkumai yra iš tiesų rimti. Manau, kad reikia kuo skubiau mobilizuotis ir keisti padėtį.
– Tuos 14 punktų kažkaip viešinsite? Kur galima juos pamatyti?
– Šis atviras laiškas ministrui pirmininkui ir šalies prezidentui jau yra nusiųstas į jų kanceliarijas. Taip pat jis yra patalpintas lrytas.lt portale, jau viešas. Jis paskelbtas jau viešai.
– Jūs esate ir socialdemokratas, vienaip ar kitaip dalyvaujate Seimo rinkimuose. Vis dėl to dar kartą klausiu jūsų politinio vertinimo.
– Šiuo atveju aš pasakau, kadangi kaip specialusis pasiuntinys aš dalyvauju socialdemokratų partijos veikloje netiesiogiai, dar iki rinkimų rudenį ir apsisprendimo, kaip elgtis sąrašuose yra laiko, tai aš dar turiu tuos klausimus apsvarstyti su savo vadovybėmis. Kol kas elgiuosi labai atsargiai.
– Sveikatos apsaugos ministerija kiritikuojam ir dėl reagentų trūkumas. Ta tema jūs galite kažką pasakyti?
– Turbūt reiktų atkreipti dėmesį, kad dar sausio, vasario mėnesį buvo galima skubiau apsirūpinti reagentais. Tuo metu dar tik prasidėjo protrūkis pačioje Italijoje. Po to, kada viskas įsibėgėjo ir apėmė 10 šalių, kur yra tūkstančiai užsikrėtusių atvejų, su reagentais ir jų tiekimu iškilo daug problemų.
Momentas yra stipriai pavėluotas, praleistas. Kita vertus, neabejoju, kad reikėjo iš karto mobilizuoti Lietuvos gamintojus, nes Lietuvoje yra labai pažangių biotechnologinių įmonių, kurios gali ir jau galėjo gauti valstybės užsakymus.
Dabar žvilgtelėkime, lyg tai jau skatinama, kad būtų gaminami dezinfekantai ir kaukės. Bet vienos kaukės kaina iš „Utenos trikotažo“ – 9,5 euro. O dezinfekanto didelio butelio kaina iki kelių litrų – net iki 45 eurų.
Tai klausimas, jeigu jau skyrė valstybė pinigų ir nutarė padėti verslui, jau dabar reikia skirti tuos pinigus skubiai toms gamykloms, kad jos neturėtų tiek kaštų savikainoje. Kad būtų galima reguliuoti, kad kaukių ir dezinfekantų kainos būtų įperkamos net mažas pajamas turintiems žmonėms. Kas gi gali už vieną kaukę mokėti 9,5 euro? Jau čia yra akivaizdu, kad finansiniai resursai, valstybės parama, kurią jau Europos Komisija leido naudoti.
Europos Komisija pasisakė, kad šiuo atveju, krizės akivaizdoje, valstybės parama nebus įskaičiuojama į neteisingus veiksmus. Ir Vyriausybė turi skubiai reaguoti finansiškai, kad tos priemonės ir reagentų gamyba, ir dezinfekantų, ir kaukių, ir aprangos, būtų galima įsigyti socialiai priimtomis kainomis, ypač mažas pajamas turintiems žmonėms. Nes jie gali atsidurti labai sunkioje būklėje.
– Jūsų manymu, turime lyderį šioje krizinėje situacijoje?
– Reikia pasakyti, trūksta lyderių. Aš manau, kad turėtų būti dvi šio klausimo pusės. Ko gero, lyderiu turėtų būti ministras pirmininkas, o šios krizės valdymo lyderiu turėtų būti vyriausias šalies epidemiologas ir visa techninė komanda. Tenka pasakyti iš savo patirties, kada teko valdyti Ebolos ar Zika krizę, aš niekada nebuvau vienas spaudos konferencijose.
Man visiškai aiškiai surašydavo pagrindinius pasisakymo akcentus ir šalia visą laiką stovėdavo tie specialistai, kurie galėdavo tiksliai atsakyti į visus sudėtingiausius krizių valdymo klausimus. Techninius, organizacinius, molekulinius, virusologijos ir t.t.
Aš manau, kad lyderiai šiandien turi būti būtent taip pasikaustę. Šiuo atveju premjeras ir vyriausias epidemiologas turėtų groti pirmu smuiku, nes tai nėra tik sveikatos apsaugos sistemos iššūkio krizė. Tai krizė, apimanti visą šalies ir žmonių gyvenimą. Todėl lyderystė čia labai svarbi.
– Gal galite priminti vyriausiojo Lietuvos epidemiologo pavardę?
– Tiesą pasakius, šiandien, kiek žinau, ministerijos struktūra yra pakeista. Būnant sveikatos ministru aš paskyriau vyriausiąjį respublikos epidemiologą ir mes buvo įsteigę departamentą, pasiūlę universitetams atstatyti epidemiologų specialybę, rengimą. Nes epidemiologinės, sanitarinės tarnybos Lietuvoje yra silpnos.
Deja, po to buvo reorganizacijos ir dabar vyriausiojo epidemiologo pareigybė lyg ir yra, tačiau labai nužeminta. Kiek aš žinau, šiuo metu yra Loreta Ašoklienė, bet gal aš neteisus, gal ministerijoje jau yra pasikeitusių žmonių.
Bet jos padėtis, mano nuomone, tokia, kad jos nesimato. Tuo tarpu ji turėtų labai akivaizdžiai valdyti procesą ir visų kitų institucijų veiklą. Ypač ligoninių epidemiologų ir savivaldybių epidemiologų, ir sanitarinių tarnybų – tai yra neišpasakytai svarbūs momentai.
– Jūs kalbate apie tai, kad žmonės, atėję į tas vietas, kur leidžiama ateiti – parduotuves, poliklinikas, viešąjį transportą – turi matyti specialistus, kurie dezinfekuoja, prižiūri, kažkaip kontroliuoja padėtį?
– Ir apie tai, ir dar plačiau. Specialistai šiandien turi konsultuoti ir kontroliuoti sanitarines komandas ir įvairių žinybų koordinacinį darbą. Taip pat jie turi išleisti labai tikslias instrukcijas, kurios būtų suprantamos visiems.
Taip mes darėme Ebolos krizės atveju, Zika krizės atveju. Tik komandiniu būdu gali valdyti šitą sudėtingą padėtį. Nes čia kaip ir mūšio lauke, kiekviena grandis turi tiksliai žinoti, ką jie daro.
– Norite pasakyti, kad instrukcijų per mažai? Mes žinome instrukcijas – dezinfekuoti, atstumą laikyti, plauti rankas, nečiaudėti. To maža?
– Čia yra higieninės rekomendacijos. Kaip tik pavyzdys, kuo skiriasi nuo techninių dokumentų, instrukcijų, apskaičiavimų, kiek, ko, kur, kada reikia turėti. Kiek reikia užpirkti kokių resursų, kada reikia mobilizuoti žmones ir įvesti vietinį karantiną, kada reikia įvesti sanitarinį kordoną. Šitie dalykai yra kur kas sudėtingesni. Ten turi būti visi skaičiavimai, plius epidemiologai turi daryti scenarijų prognozes.
Jau yra tokia situacija, kas toliau, kokia banga, kiek ji pakils, kiek apims žmonių, kada ji atslūgs ir ką reikia daryti, kad tą bangą kuo greičiau suvaldyti ir sumažinti. Tai yra sudėtingi epidemiologiniai skaičiavimai.
– Medikų sąjūdis kažką panašaus siūlo, aišku, jie kalba apie karantino sąlygų griežtinimą iš principo.
– Jie yra teisūs šiuo atveju. Prisiminkime Lietuvoje kiaulių marą. Kiaulių maro atveju tuose rajonuose, kuriuose jis buvo įsiplieskęs, mes gi įvesdavom vadinamą raudoną zoną, geltoną zoną, mėlyną zoną, žalią zoną. Ir tose zonose sanitariniai režimai buvo skirtingi. Tai jeigu jau kiaulių atveju kovojom su virusu šitokiais kompleksiniais zonavimo instrumentais, tai šičia žmonių gyvybė.
Juo labiau, žinant, kad žmonės yra judrūs ir ne visi supranta, ne visi laikosi, yra senų žmonių, įvairiausio išsilavinimo. Neabejotinai zonavimas ir karantino konkrečios taisyklės konkrečiai situacijai.
Pavyzdžiui, Ukmergės situacija vienokia, Ignalinos kitokia, Jonavos kitokia. Bet visur jau turi būti specialistų apskaičiuoti veiksmai. Negalima palikti savivaldybėms, jos taip pat neturi pakankamai, negali apskaičiuoti.
– Jau matote raudoną zoną Lietuvoje?
– Šiaip, aš matau, kad Ukmergėje būtų galima traktuoti, kad tai yra stadija, kada bendruomenės plitimas jau yra beveik akivaizdus. Tokio bendruomenės plitimo šansai jau yra Jonavoje, Jurbarke. Nežinau, kaip yra Ignalinoje.
Bet galima galvoti, kas atsitiks Vilniaus daugiabučiuose arba Kauno daugiabučiuose, arba Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje. Jeigu tu matai, kad tose vietose lokaliai staiga ima rastis vis daugiau atvejų, reakcija turi būti milžiniška, greita ir reikia iš karto ieškoti, kaip izoliuoti tą vietą ir ką daryti, kaip padėti, kad viruso plėtra būtų valdoma.
– Kaip galėtumėte įvertinti prezidento vaidmenį? Jis šiandien pasisakė gana kritiškai apie A.Verygą, tačiau patikino, kad perkėloje arklių keisti nereiktų.
– Atsiriboju nuo politinių komentarų, bet aš manau, kad prezidentas irgi turi būti lyderiu. Visų pirma, ir prezidentas, ir premjeras turėtų viešai visur matytis nešiojantys kaukes. Ir apskritai visi valdžios pareigūnai, Seimo nariai turėtų nešioti kaukes, parodyti pavyzdį. Prezidentas yra tas, į kurį daug žvilgsnių nukreipta.
Kita vertus, manau, jis, kaip aukščiausias pareigūnas, valdantis ginkluotas pajėgas, turi pasitarti su kariniais epidemiologais, laboratorijomis, sanitarinėmis tarnybomis kariuomenėje. Jos gali ateiti į pagalbą, jos jau dabar turi ruoštis, o kur dar paramilitarinės struktūros, šaulių sąjungos, savanorių organizacijos. Pagaliau, jis gali mobilizuoti ir jaunuomenę, alternatyvią savanorių karinę tarnybą.
Ir čia yra labai daug galimybių aktyvuoti visus šiuos procesus, kad mes pačioje pradžioje mobilizuotume žymiai didesnes komandas padėti įveikti tą krizę daug efektyviau.
– Jūsų kontaktai – dirbote 5 metus eurokomisaru – neabejotinai turtingi. Jie maksimaliai panaudojami sprendžiant bendrą situaciją? Dar turėtumėte kuo pasidalinti iš to, ką įgijote per 5 metus Europos Komisijoje bei PSO, kai dabar esate pasiuntinys?
– Taip. Turėčiau kuo pasidalinti, bet tam reikia dialogo tiek su prezidentu, tiek su premjeru, tiek su sveikatos ministru, tiek su Seimo komitetais. Būtų labai malonu tokį dialogą turėti, nes aš dar turiu daug kontaktų ir jie gali būti naudingi.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 16 val. 30 min. ir 19 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.
