Vasario pabaigoje Vyriausybė dėl koronaviruso protrūkio paskelbė ekstremalią situaciją ir sudarė Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą (VESOC), kurio vadovu paskyrė sveikatos apsaugos ministrą valstietį Aurelijų Verygą.
Tačiau pastaruoju metu šio centro veikla sulaukia daug kritikos – dėl laiku nepriimamų sprendimų, taip pat dėl nekompetencijos.
Kai kurie politikai ir gydytojai pareiškė, kad krizę turėtų valdyti ne medikas, o kariškis.
Tačiau ar pandemija galėjo būti prognozuojama iš anksto ir kaip reikėjo tam ruoštis? Ar dabar nebūtų mažiau sumaišties, jeigu efektyviai veiktų nuolatinė krizių prevencijos struktūra?
Prisimindavo ir užmiršdavo
Jeigu kūnu būtų virtę dar 2016 metų pabaigoje ištarti ką tik premjeru paskirto Sauliaus Skvernelio žodžiai, galinčias kilti krizes turėjo numatyti ir jas padėti valdyti specialus nuolat veikiantis Krizių valdymo centras.
„Dabar, kai šalyje arba už jos ribų susidaro ekstremali situacija, nėra mechanizmo aukščiausiu lygiu sprendimų priėmėjams gauti laiku informaciją ir priimti sprendimus.
Kalbame pirmiausia apie geopolitines peripetijas.
Reikalinga stebėsena, analizė, sprendimų priėmimo projektai, kad specialistai galėtų pasiūlyti vieną ar kitą projektą, kaip išvengti tos krizės, užkirsti kelią arba jai įvykus, kokiu būdu turėtų būti sprendžiama“, – tuomet dėstė S.Skvernelis.
Premjero įsivaizdavimu, tokiame centre galėtų dirbti pora etatinių darbuotojų, o kitus paskirtų valstybės institucijos: „Skirtingos institucijos deleguotų savo žmones, o Vyriausybės kanceliarijos sudėtyje būtų vienas ar du darbuotojai.“
Tokia savo vizija S.Skvernelis dalijosi prisiminęs nelaimę Baltijoje, kai į jūrą nukrito lėktuvas su lietuvių pilotais ir valstybės institucijos nesugebėjo veikti tinkamai.
O dar anksčiau, reaguodama į Europos Sąjungą ištikusią pabėgėlių krizę, apie būtinybę įsteigti Krizių valdymo centrą buvo užsiminusi ir buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.
Tuometė prezidentė įsivaizdavo, kad kokybiškai veikiantis centras galėtų suvienyti specialistus iš Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos bei Vidaus reikalų ministerijų, kitų institucijų.
Kaip tada dėstė D.Grybauskaitė, toks centras turėtų užsiimti ne tik krizių prevencija, bet ir joms kilus koordinuoti visus valstybės veiksmus.
Beje, toks centras iš tiesų Lietuvoje kadaise veikė. Prie Krašto apsaugos ministerijos jis buvo įsteigtas 2002 metais ir, kaip tuomet teigta, atitiko aukščiausius NATO standartus.
Požeminiame bunkeryje įsikūręs Krizių valdymo centras turėjo visos valstybės mastu prognozuoti ir valdyti ne tik galimas ekologines ar pramonines, bet ir finansines, socialines ar net politines valstybės krizes.
Šiek tiek judėjo kanceliarijoje
Tačiau, panašu, Krizių valdymo centras ar jo idėja žlugo anksčiau, nei daugiau kaip prieš dešimtmetį kilo finansų krizė. Apie panašų centrą nieko nebuvo girdėti nei tuomet, nei pernykščio pragaištingo gaisro Alytuje metu.
Bet, pasirodo, jis egzistuoja. Tiesa, kiek kitu pavidalu – Vyriausybės kanceliarijoje yra sukurta Grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė, kuriai vadovauja žvalgybininkas Dainius Kaunas.
Apie šios grupės egzistavimą žinoma nedaug – ką ji veikia, „Lietuvos rytui“ pripažino negirdėję net Vyriausybės darbuotojai.
Taip pat neaišku, kada ji buvo įsteigta.
Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo patvirtinta Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės sudėtis bei nuostatai, priimtas tik pernai gruodžio viduryje.
Tačiau D.Kaunas teigia, kad grupė veikė ir anksčiau.
Turi ne tik atspėti nelaimes
O ką veikia ši grupė ir koks jos vaidmuo dabartinės krizės metu?
Vyriausybės interneto svetainėje nurodoma, kad ši grupė premjerui ir kitoms atsakingoms institucijoms turi teikti ne tik grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, bet ir prognozuoti galimas krizes.
Vyriausybė taip pat yra numačiusi, jog ši grupė koordinuoja krizių prevenciją ir užtikrina, kad valstybės institucijos būtų laiku apie jas informuotos.
Taigi kada reaguoti į kylančias krizes 24/7 režimu privalanti užtikrinti grupė numatė būsimas grėsmes ir apie jas pranešė premjerui bei kitoms institucijoms?
Grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupei vadovaujantis D.Kaunas nesutiko į šiuos „Lietuvos ryto“ klausimus atsakyti žodžiu.
„Ir premjerą, ir kitus įspėjome, rašėme, buvo ir pasitarimų. Ne dabar viskas prasidėjo, gerokai anksčiau, kai Kinijoje jau įsisuko tie visi procesai.
Bandėme judinti ir sveikatos apsaugą, ministeriją, ir Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, kuris yra atsakingas būtent už šios srities stebėseną“, – mįslingai užsiminė D.Kaunas, paprašęs klausimus pateikti raštu.
„Pirmi signalai kilo sausio 24-ąją. Tada prašėme atsakingų institucijų replikuoti – ar jie stebi, ar galvoja apie kažkokias priemones“, – kalbėjo grupės vadovas ir pridūrė, kad esą dabar ne pats geriausias laikas aiškintis, kas ką darė ir ko nepadarė.
Grupėje – šeši darbuotojai
Atsakydamas į „Lietuvos ryto“ raštu pateiktus klausimus D.Kaunas nurodė, kad jo vadovaujama grupė dabartinės ekstremalios situacijos kontekste nevaidina pagrindinio operacinio vaidmens.
Pareigūnas paaiškino, kad, pagal šalies įstatymus, už valstybės lygmens ekstremalios situacijos, susijusios su COVID-19, valdymą yra atsakingos šios institucijos: Vidaus reikalų ministerija (vadovauja Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai), Sveikatos apsaugos ministerija (ministras paskirtas valstybės lygmens ekstremalios situacijos operacijos vadovu) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (direktoriaus pavaduotojas koordinuoja Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro veiklą).
Tačiau, anot D.Kauno, jo vadovaujama grupė esą stebi situaciją, susijusią su ekstremalios situacijos valdymu bei potencialiomis hibridinėmis grėsmėmis, ir teikia pasiūlymus premjerui, Vyriausybės kanceliarijai, taip pat pagelbėja tiesiogiai dalyvaujančiomis institucijoms.
Grupė, kurioje dirba šeši darbuotojai (deleguoti iš Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ministerijų bei žvalgybos tarnybų), taip pat užtikrina Jungtinės grupės veiklos tęstinumą – yra jos branduolys, teikia paramą Nacionalinio saugumo komisijai.
Kažkur kažką stebėjo?
Grupės vadovas pripažino, kad vienas pagrindinių jos uždavinių – įvertinti tokių grėsmių, su kokia esame susidūrę šiuo metu, atsiradimą ir apie tai kuo anksčiau įspėti Vyriausybę.
Bet į „Lietuvos ryto“ klausimą, ar grupė numatė galimą dabartinės krizės atsiradimą, būsimą jos mastą ir poveikį nacionaliniam saugumui, ekonomikai bei žmonių sveikatai, kada savo prognozėmis pasidalijo su atsakingais asmenims ir kokios jų reakcijos sulaukė, D.Kaunas atsakė aptakiai: „Grupė iš anksto ėmėsi proaktyvaus stebėjimo ir informavimo veiksmų, kai tik COVID-19 pradėjo rodyti potencialaus plitimo už Kinijos ribų požymius.
Sausio 24 dieną buvo išsiųstas perspėjimas ir kartu informacinė užklausa dėl vykdomų pasirengiamųjų veiksmų dėl situacijos Lietuvoje dėl COVID-19 protrūkio Kinijoje, buvo teirautasi dėl šio viruso patekimo ir plitimo rizikos Lietuvoje ir planuojamų prevencijos, rekomendacijų skelbimo (pvz., susilaikyti nuo tam tikrų kelionių).
Sausio 28 dieną grupė parengė ir pateikė vartotojams pirmą detalią pažymą dėl COVID-19 situacijos ir užsienio šalių institucijų vykdomų veiksmų, sausio 29 dieną bendra situacija ir galimi pasirengimo veiksmai buvo aptarti jau Vyriausybės pasitarime.
Dar vasario mėnesį, atsižvelgiant į potencialius pavojingus scenarijus, mūsų grupė pateikė pirminį vertinimą-informaciją dėl apsaugos priemonių poreikio valstybės institucijų veiklos tęstinumui užtikrinti.“
Padeda braižyti žemėlapį
Kokių įžvalgų, atsižvelgiant į paskelbtą karantiną ir pasikeitusią situaciją, dėl ekstremalios situacijos suvaldymo ir padarinių (galimų naujų grėsmių) atsakingoms institucijoms grupė pateikia šiuo metu?
D.Kaunas į šį „Lietuvos ryto“ klausimą atsakė taip: „Nepaisant to, kad su COVID-19 viruso plitimu susijusi valstybės lygmens ekstremali situacija yra valdoma Civilinės saugos įstatymo normų bei Valstybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rėmuose, bendradarbiaujant su užsienio partneriais, ES institucijomis teikiama aktuali su COVID-19 sklaida ir užkardymu susijusi informacija valstybės institucijoms (pvz., dar kovo pradžioje parengta analitinė apžvalga, kurioje buvo pateikti galimai pavojingesnio scenarijaus aspektai bei galimos COVID-19 suvaldymo priemonės).
Šiuo metu, be tiesioginių uždavinių teikti patarimus ir rekomendacijas ministrui pirmininkui ir Vyriausybės kanceliarijai, grupė remia tiesiogiai Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro veiklą vertinant ir koordinuojant institucijų veiksmus ir prevencines priemones.
Taip pat kartu su kitomis institucijomis skubos tvarka siekiama patobulinti interaktyvų COVID-19 situacijos šalies viduje stebėjimo skaitmeninį žemėlapį, kuriame būtų fiksuojamos karantinuotos ir (arba) užkrėstos vietos, pranešimai apie karantino pažeidimus, ligoninių pajėgumą (užimtumą ir pan.), ieškoma kitų technologinių ir teisinių sprendimų siekiant efektyviau kontroliuoti karantino situaciją.“
D.Kauno tvirtinimu, dar viena tęstinė grupės veiklos sritis, kuriai tenka skirti nemažai dėmesio, – koordinuotas melagingų naujienų (arba dezinformacijos) tarpinstitucinis vertinimas ir reagavimas.
Grėsmes matė, bet kitur
Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro Visuomenės informavimo grupei vadovaujantis premjero patarėjas Giedrius Surplys „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad D.Kauno vadovaujama grupė yra S.Skvernelio anksčiau įvardyto Krizių valdymo centro atitikmuo.
Vis dėlto G.Surplys pripažino, kad prie Vyriausybės kanceliarijos veikiančios grupės vaidmuo dabartinės krizės metu minimalus: „Jos vadovas yra įtrauktas į operacijas. Bet iš principo grupė atlieka analitinę funkciją ir, kiek gali, pagal pajėgas tai daro.
Ar ši grupė Vyriausybei iš anksto pateikė kokią nors analizę apie galinčią kilti krizę dėl koronaviruso pandemijos? „Atleiskite, bet tai klausimas ne man“, – išsisuko Visuomenės informavimo grupės vadovas.
Nuo konkrečių atsakymų, ar grupė numatė šiandienines grėsmes ir kokių priemonių siūlė imtis, bėgo ir premjero patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Arnoldas Pikžirnis: „Grupės pavadinimas iš tiesų yra platesnis, siekiama, kad ilgainiui ši grupė imtųsi ir daugiau funkcijų, bet dabar ji yra atsakinga už priešiškų valstybių veiksmų identifikavimą ir ankstyvą perspėjimą.
O dabar grupei yra patikėta sisteminti informaciją, susijusią su Vyriausybės kanceliarijos veiksmais ekstremalios situacijos metu.“
Tikisi, kad išlįs iš slėptuvės
Povilas Urbšys, Seimo narys:
„Valdžios kalbos apie Krizių valdymo centrą, atrodo, tebuvo svaičiojimai. Net jei jis ir egzistuoja kažkur popieriuose ar giliuose požeminiuose bunkeriuose, krizės atveju mes jo nei matome, nei girdime.
Mes bėgame koronavirusui iš paskos – vėl buvome užklupti krizės netikėtai ir nepasiruošę. Apsaugos priemonių susizgrimbama ieškoti tik medikams pradėjus kelti triukšmą, mėginių irgi tik vargais negalais išsireikalaujama. O kodėl tuo negalėjo būti pradėta rūpintis dar sausį ar vasarį, o ne dabar, kai mėginių ir apsaugos priemonių trūksta jau visame pasaulyje?
Gal ši krizė ištrauks tą centrą iš slėptuvės ir bus mums pamoka, kad apie efektyvesnį krizių valdymą jau turime ne tik kalbėti, bet ir ką nors padaryti, pasiruošti, kad kiekvieną kartą nereikėtų kovoti tik su pasekmėmis, kurios šiuo atveju gali būti itin liūdnos, o panašių krizių gali tik daugėti.“
