Socialiniuose tinkluose tėvai nuo ankstyvo ryto piktinosi nepasiekiamomis „TAMO“, „Eduka“, „Mano dienynas“ informacinio mokymo sistemomis.
Pirmadienis prasidėjo nuo iššūkių
„Pirmadienio rytas namuose prasidėjo triukšmingai – pagaliau, po dviejų savaičių nuobodžiavimo vaikai susitiks su mokytoja, klasiokais, vėl pradės mokymosi procesą. Na ir kas, kad nuotoliniu būdu! Bent jau tokiomis nuotaikomis gyveno mano dukros, kurių viena penktokė, o kita lanko antrą klasę.
Prieš tiesioginę transliaciją su klasės auklėtoja, kuri numatyta 9 val., nusprendėme prisijungti prie elektroniniu paštu atsiųstų prisijungimų prie mokymosi platformų „Eduka“, „Ema“, elektroninio dienyno „Tamo“, kuriame ir surašytos visos užduotys. Pabandžius tai padaryti, paaiškėjo, kad visos sistemos, paprastai tariant, pakibo. Sukasi tie interneto sraigteliai, galvoja kompiuteris, bando prisijungti, bet atsakymai visur vienodi – per daug užklausų, sistemos neveikia.
Iš septinto karto pavyko prisijungti prie elektroninio dienyno, bet pabandžius atidaryti laišką su mokytojų užduotimis vėl viskas pakibo. Penktokė vargo lygiai taip pat – po valandos atkaklaus darbo pavyko perskaityti vieno mokytojo laišką, o toliau – visai sustojęs darbas ne tik vaikams, bet ir tėvams, kurie turi patys rūpintis vaikų užimtumu.
Tiesa, džiugu, kad video trasliacijų platforma išlaikė testą ir konferencija vyko be didesnių trukdžių! Gaila, kad pradinukei tokios konferencijos vyks tik triskart per savaitę po pusvalandį, o visa kita – savarankiškas darbas. Tad, koks iš tiesų tas nuotolinis mokymas, jei tiesioginio kontakto pusantros valandos per 5 darbo dienas?“- apie pirmadieninę nuotolinio mokymosi patirtį pasakojo tris dukras auginanti vilnietė Goda.
Nepasirūpino neribota prieiga?
Pirmoką auginanti Liepa pasakojo, kad visame mokymosi procese situaciją apsunkino ne tik sistemų strigimas, bet ir kelių skirtingų sistemų naudojimas. Dirbantiems nuotoliniu būdu tėvams suderinti vaikų mokymąsi ir darbą, pasak jos, – itin sudėtinga.
„Mūsų muzikos mokytoja pasirinko pamokų medžiagą pateikti vienoje sistemoje, kitus dalykus klasės mokytoja pateikia kitoje. Jau nekalbu apie tai, kad būreliai vyksta dar skirtingomis sistemomis. Pavyzdžiui, futbolo treniruotėse turėsiu dalyvauti pati, nes reikės filmuoti, kaip vaikas atlieka pratimus. Pažįstamos pasakojo, kad vyresniems vaikams panašiai vyksta ir kūno kultūros pamokos.
Suprantu, kad yra tėvų, kurie negali dirbti nuotoliniu būdu, tačiau man pačiai šios dienos bus itin sunkios, kadangi kartais turėsiu rinktis – ar darbinis skambutis, ar vaikui padėti techniškai prisijungti prie dalyvavimo pamokoje. Viskas nauja, viliuosi, kad greitai situacija išsisispręs ir susidėlios į vietas“, – vylėsi moteris.
Ji taip pat tikino, kad jai kilo klausimas, kodėl nebuvo pasirūptina video konferencijų programos neribotu prieinamumu mokykloms.
„Mūsų mokytoja nemokamai vaikams vesti pamoką galėjo tik 40 minučių, po to dėl programos apribojimų, kadangi mokykla naudojasi nemokama versija, ugdymo procesas nutrūko. Tai reiškia, kad kitas užduotis vaikams teks daryti savarankiškai su tėvais. Nejaugi negalima buvo pasirūpinti, kad pamokos virtualiai vyktų neribotai?“ – piktinosi vilnietė Liepa.
Ji pridūrė, kad ta pati sistema kuo puikiausiai išnaudojama jos sūnaus lankomame robotikos būrelyje, tik vaikai ten praleidžia visas numatytas pusantros valandos. Jos įsitikinimu, mokykloms suteikus neribotą prieigą prie patogios virtualių konferencijų sistemos, daug klausimų išsispręstų.
„Kalbėjausi su savo pirmoko mokytoja, ji teigė, kad mokykla dirba dar su kita nuotolinio mokymosi sistema, tačiau pirmokams ji per sudėtinga, todėl ji savo iniciatyva ėmėsi paprastesnės. Jos apribojimai esą nuo šiandien turėjo būti išjungti, tačiau praktiškai po 40 minučių konferencinis pokalbis baigiasi. Tuomet mokytoja turi generuoti naują pokalbio nuorodą, o tėvai vėl padėti vaikams prisijungti“, – pasakojo pirmoko mama.
Mokyklos sistemas renkasi pačios
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė portalui lrytas.lt aiškino, kad mokyklos nuotolinio mokymo sistemas renkasi pačios ir reikės laiko, kad procesas nusistovės.
„Yra sukurta speciali interneto svetainė, kur pateikiamas skaitmeninio ugdymo priemonių, virtualių mokymo aplinkų sąvadas, visa aktuali su nuotoliniu mokymu susijusi informacija.
Mokykloms buvo pateiktos bendros rekomendacijos, kiekviena ugdymo įstaiga, atsižvelgdama į savo patirtį, renkasi jai priimtinas mokymo platformas ir būdus.
Vaizdo konferencijų platformų pasirinkimas taip pat yra didelis“, – teigiama atsakyme raštu.
Nepadėjo dvi savaitės pasiruošimo
Kaip BNS sakė „Eduka“ sistemą valdančios leidyklos „Šviesa“ atstovė Armantė Raginytė, šįryt prie sistemos norinčiųjų prisijungti vartotojų srautai smarkiai išaugo, nepadėjo ir dvi savaitės pasiruošimo.
„Dvi savaites turėjome parengiamuosius darbus ir iki vakar vakaro sistemos veikė sklandžiai (...) Mes ryte pastebėjome drastiškai išaugusius srautus, kurių tiesiog technologijos, kad ir kaip būtų paruoštos, neatlaikė“, – sakė leidyklos atstovė.
Ji taip pat teigė, kad šiuo metu problema sprendžiama – didinamas serverių pralaidumas, kad kuo daugiau žmonių be trikdžių galėtų naudotis sistema.
„Komanda dirba, staigiai reaguoja ir bandome tas problemas spręsti. Dar labiau didinamas serverių pralaidumas“, – tvirtino A. Raginytė.
TAMO optimizuoja sistemą
TAMO grupė taip pat susidūrė su 10 kartų didesniais nei įprasta srautais, taip pat patyrė trikdžių, tačiau jie – jau sprendžiami, teigiama pranešime žiniasklaidai.
„Atsiprašome vartotojų – daliai jų šįryt nepavyko prisijungti prie sistemos – už patirtus nepatogumus“, – sakė TAMO grupės vadovas Edgaras Jasalinis.
Anot jo, TAMP buvo pasiruošę 4 kartus didesniems nei įprasta vartotojų srautams ir dvi pastarąsias savaites sistemą ruošė netipiškai didelėms apkrovoms: atliko sistemos optimizavimus, iki maksimumo padidino serverių resursus.
„Visgi daugeliui startavus nuotolinį mokymą vienu metu, pirmadienio ryto srautas buvo didesnis, nei planavome. Tad šiuo ieškome papildomų sprendimų greitai situacijos korekcijai, optimizuojame sistemos greitaveiką“, – sakė TAMO grupės vadovas Edgaras Jasalinis.
Jo teigimu, TAMO specialistų komanda šiuo metu dirba siekdama esamą sistemos architektūrą dar geriau pritaikytų pandemijos metu dešimteriopai išaugusiems srautams ir sudaryti kuo kokybiškesnę nuotolinio ugdymo galimybę Lietuvos mokiniams bei mokytojams.
E. Jasalinis sakė, kad kokybiškam sistemos darbui svarbu kuo tolygenis srautų pasiskirstymas. Pirmadienio 10 val. ryto, sumažėjus iš pačio ryto buvusiai ypač didelei apkrovai, TAMO valdoma sistema jau funkcionavo daug optimaliau. Vienu metu sistema gali naudotis iki 20 tūkst. vartotojų, tačiau rytinės apkrovos ženkliai viršijo limitus, todėl sistemoje atsirado trikdžių.
Atsižvelgdama į koronaviruso plitimo pavojų ir Lietuvoje sustabdytą mokinių ugdymo procesą bendrojo lavinimo mokyklose, TAMO grupė suteikė galimybę nemokamai naudoti elektroninę mokymosi aplinką EMA visoms Lietuvos mokykloms, jų mokytojams ir mokiniams: nemokamai pasidalino mokymosi turiniu, kuriuo visų mokyklų mokytojai ir mokiniai gali naudotis nemokamai ir neribotai jau nuo kovo 12 dienos.
Pandemijos metu įvedus karantiną daugelyje Vakarų valstybių, su sistemos trikdžiais susidūrė ir pasauliniu mastu nuotoliniam darbui naudojamos sistemos.
Siūlo išdėstyti tvarkaraštį
Švietimo viceministrė Jolanta Urbanovič teigė, kad mokykloms penktadienį buvo išplatintos Ryšių reguliavimo tarnybos rekomendacijos, kaip išvengti tokių situacijų.
„Viena iš jų – tvarkaraštį sudėlioti taip, kad apkrovimas išsidėstytų per visą dieną, ne tik ankstyvą rytą“, – BNS perduotame komentare sakė viceministrė.
Pasak jos, pirmos dienos mokantis nuotoliniu būdu bus skirtos bandymams, darbotvarkės suderinimui.
„Visuotinis nuotolinis mokymas visiems kol kas yra naujiena, prie šito reikės įprasti, išmokti, suderinti sistemas. Tai tikrai didelė permaina, ir reikia laiko, kad visas mechanizmas pradėtų veikti sklandžiai“, – teigė J. Urbanovič.
Priemonės pasieks šią savaitę
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pirmadienio pavakarę pripažino, kad šiandien mokykloms buvo sudėtinga diena.
„Primą kartą Lietuvos istorijoje kiekviena mokykla pradėjo darbą nuotolinio mokymosi priemonėmis ir metodus. Tai buvo didelis iššūkis. Per dvi atostogų savaites mokyklos ir mokytojai, savivaldybės atliko didelį darbą. Noriu padėkoti ir visiems partneriams.
Trys elektroniai dienynai turėjo nemažai iššūkių ir problemų, tačiau nuo ryto dėmesingai sekė informaciją, prisėmė sprendimus, kaip padidinti prieinamumo srautus.
Mano žiniomis, vaikai šiandien jau dalyvauja ir neformaliojo švietimo užsiėmimuose. Ryt ir poryt, tikiuosi, jau bus lengviau. Tikėjomės, kad sunkumų bus, nes 400-500 tūkst. vartotojų prisijungimas sistemoms – tikras iššūkis“, – kalbėjo ministras.
Jis teigė, kad ne visi vaikai dar turi kompiuterius, tačiau pirmosios sutartys bus pasirašomos jau antradienį ir reikiamos priemonės mokinius pasieks šią savaitę. Reikiamomis priemonėmis bus aprūpinti ir mokytojai.
A.Monkevičius sakė, kad viešieji pirkimai bus atliekami per rekordiškai trumpą laiką – ne pusmetį, o vos savaitę ar 10 dienų.
„Vaikams, kurie neturi mokymuisi reikalingų kompiuterių ar planšečių, stengiasi padėti partneriai, pačios mokyklos, privačios iniciatyvos. Tikiuosi, kad pirmieji kompiuteriai ir planšetės juos pasieks šią savaitę. Pirmenybę turės negalią turintys vaikai, taip pat iš socialinės atskirties šeimų“, – teigė A.Monkevičius.
Jis pažadėjo, kad 35 tūkst. priemonių pasieks vaikus, tačiau to gali neužtekti, kadangi gali tekti vaikus mokyti nuotoliniu būdu iki mokslo metų pabaigos.
Pasakė, ar trumpins mokslo metus
Ministras ragino būti dėmėsingais pedagogams, pridurdamas, kad ministerija taip pat stengiasi sumažinti biurokratinę naštą pedagogams.
„Ši diena buvo ir iššūkis ir galimybė pamatyti, kaip toliau tobulinti šį nuotolinį darbą. Neturėtume eiti kitų šalių keliu ir trumpinti mokslo metus. Neužimti vaikai patirs didelę žalą: ją patirs ir šeimos ir visuomenė“, – sakė A.Monkevičius.
Kalbant apie egzaminus, sudaryta speciali grupė, kuri ieško sprendimo dėl abiturientų egzaminų klausimui spręsti. Ministras A.Monkevičius pažadėjo priimti tinkamiausius sprendimus, kad abiturientai turėtų galimybę stoti ir užsienio universitetus.
Jei moksleiviai vis dėlto atsiliktų, paaiškėtų didelės mokymosi spragos, ministerija siūlys perdėlioti ir optimizuoti ugdymo planą bei užpildyti spragas kitąmet.
Dėl plintančio koronaviruso paskelbto karantino metu iki šiol mokiniai oficialiai dvi savaites atostogavo. Pirmadienį atnaujintas ugdymo procesas nuotoliniu būdu.
