Iš vienos pusė Kuršių marių, o iš kitos – jūros apsuptoje Neringoje kol kas neužfiksuota koronaviruso infekcijų. Tačiau savivaldybė nesnaudžia – Nidoje jau parengtos patalpos karščiavimo klinikai.
Naujakuriai – grėsmė kurortui ?
Neringos savivaldybė – vienintelė Lietuvoje, kur nuolatinių gyventojų yra mažiau nei tokių, kurie čia registruoti, bet atvyksta tik pavasaroti. Naujakuriai gyvena savo būstuose arba užleidžia juos draugams, nuomoja kitiems poilsiautojams.
Kuršių nerijoje registruota 5200 gyventojų. Nidoje, Juodkrantėje, Preiloje, Pervalkoje nuolat gyvenantys, save tikraisiais neringiškiais vadinantys žmonės sudaro mažiau nei pusę pusiasalio populiacijos.
Tokie baiminosi, kad naujakuriai, jų draugai per karantiną prieglobsčio ieškos Neringoje, atvykusieji iš užsienio savo būstus ramybės oaze virtusiame kurorte pavers privalomos saviizoliacijos vieta.
Bet taip neatsitiko – nuo kovo pradžios tokių asmenų sumažėjo, daugelis tik pasižvalgė po Neringą ir iškurnėjo į miestus. Trys iš užsienio atvykę Neringos gyventojai karantinuoti Klaipėdos viešbutyje.
Važinėja vietiniai gyventojai
„Neringa ištuštėjusi, tik karantino pradžioje čia būta daugiau žmonių iš kitų Lietuvos vietovių. Jie čia registruoti, yra tokie patys neringiškiai. Dabar sumažėjo ir jų, todėl mušti pavojaus būgnus, kad naujakuriai neva gali atvežti ir paskleisti užkratą, neverta“, – kalbėjo kurorto meras Darius Jasaitis.
Nuo karantino pradžios į Neringą atvyko apie 2,5 tūkst. mažiau nei pernai tuo pačiu metu automobilių, kurių savininkai privalo mokėti už įvažiavimą į Kuršių neriją (vietiniams taikoma rinkliavos lengvata).
Gyvenamąją vietą kurorte deklaravusiųjų automobiliai sudaro didesniąją srauto dalį. Išvažiuojančių iš o ir vėl grįžtančių neringiškių priskaičiuojama kone dvigubai daugiau nei vietine rinkliava apmokestintų svečių.
Klaidingas įspūdis, kad į Kuršių neriją atvyksta daugiau žmonių nei įprastai, galėjo susidaryti tik dėl to, kad čia lankosi antruosius būstus įsigiję asmenys. Didžiausią dalį atvykėlių sudarė būtent jie.
Labiausiai traukia „Akropolis“
Vasarą į Kuršių neriją kasdien įvažiuoja apie 2000 autotransporto priemonių, o dabar Alksnynės kelio kontrolės postas – kaip apmiręs. Pravažiuoja 120-130 dažniausiai kurorto gyventojų automobilių.
„Neringiškius, kurie įprato važinėti į Klaipėdą, lankytis prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, įspėjome, kad nedylintų automobilių padangų – ten kur kas lengviau pasigauti infekciją. Gyventojai ir patys tai supranta – dėl kelių bananų nesileis į kelionę anapus Kuršių marių“, – kalbėjo D.Jasaitis.
Greitai ir tokių išvykų sumažės – kitą savaitė Nidoje duris atvers atnaujintas prekybos centras „Maxima“. Kol jį remontavo, nidiškiai maisto produktų įsigydavo konteinerinėje parduotuvėlės.
Vasaros sezoną peržegnojo
Mokesčių inspekcija skelbia, jog iki kovo pradžios norintiems teikti apgyvendinimo paslaugas Neringoje asmenims išduota 11 verslo liudijimų bei 73 – gyvenamosios paskirties plotų nuomai.
Savivaldybė jokių papildomų potvarkių, ribojančių arba draudžiančių apgyvendinti poilsiautojus viešbučiuose, nuomojamose privačiuose moteliuose ir būstuose, kol kas dar nepaskelbė.
Vasaros sezonas, regis, jau peržegnotas – tarpmiestinių, vietinio susisiekimo autobusų reisų sumažinta iki minimalių neringiškių poreikių. Kuršių nerijos viešbučiuose, vilose – tuščia.
Akivaizdu, kad jokie draudimai paslaugų rinko nepakeistų, neužkirstų kelio Neringoje antrąjį būstą turintiems asmenims, jų svečiams atvykti į kurortą, kol žmonių judėjimas šalyje nėra uždraustas.
Patarimas – nepuoselėti iliuzijų
„Kas iš to, jeigu uždraustume apgyvendinti poilsiautojus? Tada verslo nuostolius tektų kompensuoti savivaldybei. Kam jį varžyti, kurti prielaidas dėl spekuliavimo išmokomis, jeigu veikla ir taip apmirusi?“, – kai kuriais kurortams nepalankiais Vyriausybės nurodymais karantino laikotarpiu stebisi D.Jasaitis.
Savivaldybės duomenimis, beveik visi į Kuršių neriją atklystantys turistai – vienadieniai, jiems nakvynės nereikia – nuvažiuoja prie kopų, pasivaikščioja miške, pažvelgia į jūrą ir traukia namo“.
D.Jasaitis su poilsiu ir turizmu susijusio verslo atstovus ragina nesvaičioti, kad unikali Kuršių nerijos gamta, vandens užtvaros apsaugo nuo užkrato, o vasarą į pusiasalį vėl trauks poilsiautojai.
„Įvertinę situaciją, ribotus kurorto viešojo sektoriaus išteklius, verslininkai ir patys suvokia, kad per karantiną verčiau riboti savo ūkinę veiklą, ieškoti kitokių galimybių“, – teigia Neringos meras.
Karščiavimo klinika parengta
Neringiškiai jau pasirengę ir liūdniausiems scenarijams, jeigu pandemijos virusas vis dėlto prasiskverbtų į aplinkosaugininkų akylai saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parką.
Nidos pirminiame sveikatos priežiūros centre jau parengtos patalpos karščiavimo klinikai. Vienvietėse palatose su visais patogumais galima izoliuoti 11 infekuotų asmenų. Krizės atveju ten tilptų ir dvigubai daugiau ligonių.
Palaisvintame viešbutyje, neapgyvendintame daugiabutyje išsitektų dar pusšimtis pacientų. Patalpų karantinui atrasta Juodkrantėje. Sunkios būklės ligoniai būtų gabenami į Klaipėdą.
„Žvejai mėgėjai dabar plūsta į Rusnę. Neringiškiai per langus stebi ištuštėjusį kurortą, darome viską, kas įmanoma, kad viruso bangų plitimo prevencija būtų užtikrinta“, – sakė D.Jasaitis.