Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos priimtos vienbalsiai, surinkus 120 balsus „už“. Didesnes algas gaus darbuotojai, karantino metu organizuojantys ar teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams, vykdantys epidemijų profilaktikos priemones ligos židiniuose.
Anksčiau Seimui nepavyko susitarti dėl priedų dydžių ir kam jie turėtų būti mokami. Valdantieji registravo naują siūlymą, kai dėl jų ir opozicijos ginčo įstrigo didesnių atlyginimų sveikatos priežiūros darbuotojams klausimas.
Didesni koeficientai bus mokami per karantiną – nuo jo pradžios kovo 16 dieną.
A.Veryga: kokiems darbuotojams mokėti priedus spręs įstaigų vadovai
Dar prieš galutinį balsavimą sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad siūloma didinti algas ir rezidentams. „Šiandien yra registruotos medicinos praktikos ir odontologijos praktikos įstatymų pataisos, kad būtų galima ir rezidentams 15 proc. padidinti pareiginių algų koeficientus“, – sakė ministras.
Pasak jo, tai būtų daroma ne Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSD), o valstybės biudžeto lėšomis. „Fiksuoti dalykai, kurie nedings niekur, net ir pasibaigus karantinui, ekstremaliai situacijai“, – teigė jis.
Šiuo metu, pasak ministro, dar nėra išskirta kokie priedai pasieks su koronavirusu kovojančius medikus. „Kol kas tų kelių patvirtintų grupių nėra, kam būtų 100 proc., kam būtų 60 proc. Jas pasistengsim bendradarbiaudami su medikais kartu paruošti“, – kalbėjo A. Veryga.
Jis taip pat teigė, kad ir šiuo metu gydymo įstaigos moka priedus medikams, tačiau jų dydžiai nėra vienodi. „Jau ir šiandien kai kurios įstaigos moka ar 15 proc. ar kažkokį didesnį priedą prie atlyginimo. Įstatymas reikalingas tam, kad nebūtų galima nemokėti, jeigu yra medikų, kurie dirba pavojingomis sąlygomis“, – sakė ministras.
Pasak jo, konkrečiai, kokiems darbuotojams pagal atliekamą darbą bus mokami priedai, nuspręs įstaigos vadovas, o įstatymas leis priedus mokėti ir valytojams.
„Įstatyme aiškiai sakoma, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams – nepasakyta, kas yra tas darbuotojas, tai darbuotojas gali būti ir slaugytojo padėjėjas, ir valytoja“, – teigė A.Veryga.
Klausimas sukėlė daug diskusijų
Priedų prie medikų atlyginimų klausimas parlamento salėje antradienį vėl sukėlė nemažai diskusijų Seimo posėdžių salėje. Parlamentarai aiškinosi ir nesutarė, kam tiksliai bus mokami priedai – tik medikams ar ir kitam židiniuose dirbančiam personalui.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovė valstietė Asta Kubilienė bei jos frakcijos kolega Darius Kaminskas registravo pataisas ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbančių medikų atlyginimų koeficientus didinti nuo 60 iki 100 procentų.
A.Kubilienė akcentavo, kad įstatymo pataisa yra „skirta specifinei grupei“. „Nustatome priedus tiems, kas dirba rizikos židiniuose“, – patikino valstietė A.Kubilienė.
Tačiau konservatorių frakcijos narė Ingrida Šimonytė pabrėžė, priedai turėtų apimti ne tik medikų atlyginimų, bet ir rezidentų bei kito ligoninėse dirbančio personalo, kuris gali turėti tiesioginį kontaktą su sergančiais koronavirusu, atlygio klausimus.
Projektą kritikavo ir Remigijus Žemaitaitis. „Įstatymas neapima žmonių, kurie dirba pagal darbo sutartis. Tai labai nekompetetingai paruoštas teisės aktas“, – sakė jis, pabrėždamas, kad samdomi darbuotojai iš privačių įmonių, kurie teikia paslaugas ligoninėms ir dirba židiniuose, pasak jo, jokių priedų negaus.
Tuo tarpu parlamentaras Antanas Vinkus ragino visus, tiek poziciją, tiek opoziciją, vieningai balsuoti dėl priedų medikams. „Pamirškime politinius principus“, – sakė jis.
S.Skvernelis: projektas apims visus
Diskusiją dėl to, kam ir kokie priedai bus mokami, užbaigė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. „Šiuo atveju, manau, kad nėra jokios grėsmės nei rezidentams, nei darbuotojams – šitas papildomas projektas apima viską“, – sakė jis
„Dėl rezidentų, jie yra finansuojami iš valstybės biudžeto. Bet čia mes kalbame ne apie finansavimo šaltinį. Bus panaudotas privalomas sveikatos draudimas arba valstybės biudžeto lėšos“, – aiškino S.Skvernelis.
Vis tik jis sutiko su konservatoriaus Antano Matulo abejonėmis, kad daug kas priklausys ir nuo įstaigų vadovų sprendimo dėl priedų. „Dėl atlyginimų, taip, mes paankstiname atlyginimų kėlimą. Supraskime, kad priklauso nuo įstaigų administracijų“, – teigė premjeras.
Dėl rezidentų – atskiras siūlymas
Seimo narių, konservatorių frakcijos atstovų Mykolo Majausko, I.Šimonytės ir Raimundo Martinėlio teikimu antradienį buvo užregistruotas siūlymas, numatantis aiškią priedų tvarką gydytojams rezidentams.
„Projekto iniciatoriai išreiškė abejones dėl to, ar šiuo įstatymo projektu bus nustatomi priedai gydytojams rezidentams. Todėl teikiamas pasiūlymas, kuriuo būtų aiškiai įvardinta, kad šis įstatymo pakeitimas apima ir gydytojus rezidentus, kad jiems taip pat būtų nustatyti priedai“, – tokius argumentus įvardijo pasiūlymo iniciatoriai.
Pasiūlyme numatyta, kad prie sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, kuriems bus išmokami priedai, aiškiai priskiriami ir gydytojai rezidentai. Šis pasiūlymas antradienį buvo apsvarstytas Sveikatos reikalų komitete.
Seimas anksčiau valdančiųjų teikimu planavo ligos židiniuose dirbančių medikų atlyginimus padidinti nuo 50 iki 100 proc., tačiau pritarta opozicinių konservatorių siūlymui atlyginimus kelti visiems medikams. Valdantieji tuomet nedalyvavo galutiniame balsavime, sakydami, kad biudžetas gali nepakelti tokio algų kėlimo visiems medikams.
Įstatymas liko nepriimtas, o šalies vadovas Gitanas Nausėda parlamente įstrigusį sprendimą mokėti užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams didesnius atlyginimus pavadino fiasko.
Jo teigimu, atsakomybę dėl to turi prisiimti tiek valdantieji, tiek opozicija. Po šio ginčo premjeras S.Skvernelis pranešė, kad ankstinamas visų medikų atlyginimų kėlimas.
Šis pakėlimas buvo planuotas nuo rugsėjo, tačiau nuspręsta algas kelti nuo balandžio pradžios, medikų darbo užmokesčio fondą didinant 18 procentų.
