Istorijos dūžiai balandžio 13-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Lrytas.lt

Apr 13, 2020, 6:55 AM

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

Įvykiai Lietuvoje

1921 m. Kaune įsteigti Aukštieji karininkų kursai. 1932 m. išaugo į Aukštąją karo mokyklą. Kursus iš viso baigė apie 500 karininkų.

1945 m. Marijampolės apskrityje miške prie Būdininkų kaimo visą dieną vyko Lietuvos partizanų ir NKVD mūšis. Sutemus nepatyrę didelių nuostolių partizanai pasitraukė.

1968 m. Vilniuje įvyko pirmas viešas Lietuvių folkloro teatro koncertas. Teatrą įkūrė Povilas ir Dalia Mataičiai.

1975 m. vakare Vilniuje žiūrovų miniai einant po koncerto iš Sporto rūmų pontoniniu tiltu per Nerį jis sugriuvo. Tikslus nuskendusiųjų skaičius nežinomas.

1999 m. balandžio 13–15 d. Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis. Viešnagės metu dviejų šalių gynybos ministrai pasirašė memorandumą dėl Lietuvos ir Lenkijos taikos palaikymo bataliono LITPOLBAT įsteigimo.

2000 m. Kauno miesto meru išrinktas gatvės politiku vadintas Lietuvos laisvės sąjungos vadovas Vytautas Šustauskas. Iš šio posto jis pasitraukė laimėjęs 2000 m. spalio 8 d. Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje.

2004 m. Seimas pritarė Konstitucijos pataisai, nustatančiai fiksuotą parlamento rinkimų datą – antrąjį spalio sekmadienį.

2006 m. Seimo pirmininku išrinktas Darbo partijos atstovas Viktoras Muntianas. Netrukus po to jis įkūrė nuo šios partijos atskilusią Pilietinės demokratijos partiją. Seimo pirmininko pareigose išbuvo iki 2008 m. kovo 31 d.

Įvykiai pasaulyje

1059 m. Laterano sinodas patvirtino popiežiaus Mikalojaus II dekretą, kad nuo šiol popiežių rinks tik kardinolai. Dėl šio nutarimo imperatorius prarado galimybę daryti įtaką popiežiaus politikai.

1919 m. Indijoje, Pandžabo valstijos Amritsaro mieste, britai apšaudė taikų protesto mitingą, žuvo apie 400 žmonių, buvo sužeista apie 1200.

1941 m. Japonija ir Sovietų Sąjunga sudarė neutraliteto II pasauliniame kare sutartį.

1943 m. vokiečiai paskelbė Rusijoje, 20 km į vakarus nuo Smolensko, Katynės kaimo miške aptikę masinę kapavietę. Tai buvo 1940 m. balandį ir gegužę sovietų čia nužudytų apie 4400 belaisvių lenkų karininkų kapai. Sovietų sąjunga tą faktą visą laiką neigė ir tik žlugus komunistiniam režimui 1990 m. oficialiai patvirtino, kad NKVD Katynėje, Charkove ir Tverėje nužudė keliolika tūkstančių Lenkijos karininkų.

1960 m. JAV paleido pirmąjį navigacinį dirbtinį Žemės palydovą „Transit“.

1988 m. įkurtas Estijos liaudies frontas. Jo veikiama Estijos Aukščiausioji Taryba 1991 m. rugpjūčio 20 d. atkūrė nepriklausomą Estijos valstybę.

Gimė

1519 m. – Prancūzijos karalienė Kotryna Mediči. 1572 m. paskatino hugenotų žudynes, surengtas per Baltramiejaus naktį, kai Paryžiuje buvo nužudyta 3000 žmonių. Šios nakties pavyzdžiu vėliau provincijose katalikai nužudė dar apie 20 000 hugenotų. Mirė 1589 m.

1743 m. – JAV valstybės veikėjas, pirmasis JAV valstybės sekretorius, vėliau prezidentas, JAV nepriklausomybės deklaracijos pagrindinis autorius Thomas Jeffersonas. Mirė 1826 m.

1871 m. – palaimintasis, marijonų vienuolijos atkūrėjas ir reorganizatorius Jurgis Matulaitis. Jo pastangomis buvo parengti ir įteisinti Vatikano konkordato su Lietuva bei Lietuvos bažnytinės provincijos projektai. Mirė 1927 m.

1890 m. – dainininkas Danielius Dolskis. Mirė 1931 m.

1901 m. – inžinierius ir architektas Kazys Krikščiukaitis. Dalyvavo projektuojant ir prižiūrėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus statybas Kaune. Mirė 1965 m.

1906 m. – airių rašytojas, Nobelio premijos laureatas Samuelis Beckettas. Jo tragikomedija „Belaukiant Godo“ laikoma žymiausia absurdo drama. Mirė 1989 m.

1926 m. – dailininkė Sofija Veiverytė. Mirė 2009 m.

Mirė

1937 m. – rusų rašytojas, kartu su Jevgenijumi Petrovu parašęs romaną „Dvylika kėdžių“, Ilja Ilfas (39 m.).

2018 m. – čekų ir amerikiečių kino režisierius Milošas Formanas (86 m.). 1968 m. dėl politinių priežasčių emigravo į JAV. Išgarsėjo 3 „Oskarus“ pelniusiu filmu „Skrydis virš gegutės lizdo“. Filmas „Amadeus“ buvo apdovanotas 7 „Oskarais“.

1975 m. vakare Vilniuje žiūrovų miniai einant po koncerto iš Sporto rūmų pontoniniu tiltu per Nerį jis sugriuvo. Tikslus nuskendusiųjų skaičius nežinomas.<br>M.Vizbelio nuotr.
1975 m. vakare Vilniuje žiūrovų miniai einant po koncerto iš Sporto rūmų pontoniniu tiltu per Nerį jis sugriuvo. Tikslus nuskendusiųjų skaičius nežinomas.<br>M.Vizbelio nuotr.
2000 m. Kauno miesto meru išrinktas gatvės politiku vadintas Lietuvos laisvės sąjungos vadovas Vytautas Šustauskas. Iš šio posto jis pasitraukė laimėjęs 2000 m. spalio 8 d. Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
2000 m. Kauno miesto meru išrinktas gatvės politiku vadintas Lietuvos laisvės sąjungos vadovas Vytautas Šustauskas. Iš šio posto jis pasitraukė laimėjęs 2000 m. spalio 8 d. Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
2006 m. Seimo pirmininku išrinktas Darbo partijos atstovas Viktoras Muntianas. Netrukus po to jis įkūrė nuo šios partijos atskilusią Pilietinės demokratijos partiją. Seimo pirmininko pareigose išbuvo iki 2008 m. kovo 31 d.<br>R.Jurgaičio nuotr.
2006 m. Seimo pirmininku išrinktas Darbo partijos atstovas Viktoras Muntianas. Netrukus po to jis įkūrė nuo šios partijos atskilusią Pilietinės demokratijos partiją. Seimo pirmininko pareigose išbuvo iki 2008 m. kovo 31 d.<br>R.Jurgaičio nuotr.
2018 m. mirė čekų ir amerikiečių kino režisierius Milošas Formanas (86 m.). 1968 m. dėl politinių priežasčių emigravo į JAV. Išgarsėjo 3 „Oskarus“ pelniusiu filmu „Skrydis virš gegutės lizdo“ (nuotr.). Filmas „Amadeus“ buvo apdovanotas 7 „Oskarais“.
2018 m. mirė čekų ir amerikiečių kino režisierius Milošas Formanas (86 m.). 1968 m. dėl politinių priežasčių emigravo į JAV. Išgarsėjo 3 „Oskarus“ pelniusiu filmu „Skrydis virš gegutės lizdo“ (nuotr.). Filmas „Amadeus“ buvo apdovanotas 7 „Oskarais“.
1743 m. gimė JAV valstybės veikėjas, pirmasis JAV valstybės sekretorius, vėliau prezidentas, JAV nepriklausomybės deklaracijos pagrindinis autorius Thomas Jeffersonas. Mirė 1826 m.<br>123rf nuotr.
1743 m. gimė JAV valstybės veikėjas, pirmasis JAV valstybės sekretorius, vėliau prezidentas, JAV nepriklausomybės deklaracijos pagrindinis autorius Thomas Jeffersonas. Mirė 1826 m.<br>123rf nuotr.
1943 m. vokiečiai paskelbė Rusijoje, 20 km į vakarus nuo Smolensko, Katynės kaimo miške aptikę masinę kapavietę. Tai buvo 1940 m. balandį ir gegužę sovietų čia nužudytų apie 4400 belaisvių lenkų karininkų kapai. Sovietų sąjunga tą faktą visą laiką neigė ir tik žlugus komunistiniam režimui 1990 m. oficialiai patvirtino, kad NKVD Katynėje, Charkove ir Tverėje nužudė keliolika tūkstančių Lenkijos karininkų.<br>123rf nuotr.
1943 m. vokiečiai paskelbė Rusijoje, 20 km į vakarus nuo Smolensko, Katynės kaimo miške aptikę masinę kapavietę. Tai buvo 1940 m. balandį ir gegužę sovietų čia nužudytų apie 4400 belaisvių lenkų karininkų kapai. Sovietų sąjunga tą faktą visą laiką neigė ir tik žlugus komunistiniam režimui 1990 m. oficialiai patvirtino, kad NKVD Katynėje, Charkove ir Tverėje nužudė keliolika tūkstančių Lenkijos karininkų.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)
1975 m. vakare Vilniuje žiūrovų miniai einant po koncerto iš Sporto rūmų pontoniniu tiltu per Nerį jis sugriuvo. Tikslus nuskendusiųjų skaičius nežinomas.<br>M.Vizbelio nuotr.
1975 m. vakare Vilniuje žiūrovų miniai einant po koncerto iš Sporto rūmų pontoniniu tiltu per Nerį jis sugriuvo. Tikslus nuskendusiųjų skaičius nežinomas.<br>M.Vizbelio nuotr.
2000 m. Kauno miesto meru išrinktas gatvės politiku vadintas Lietuvos laisvės sąjungos vadovas Vytautas Šustauskas. Iš šio posto jis pasitraukė laimėjęs 2000 m. spalio 8 d. Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
2000 m. Kauno miesto meru išrinktas gatvės politiku vadintas Lietuvos laisvės sąjungos vadovas Vytautas Šustauskas. Iš šio posto jis pasitraukė laimėjęs 2000 m. spalio 8 d. Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
2006 m. Seimo pirmininku išrinktas Darbo partijos atstovas Viktoras Muntianas. Netrukus po to jis įkūrė nuo šios partijos atskilusią Pilietinės demokratijos partiją. Seimo pirmininko pareigose išbuvo iki 2008 m. kovo 31 d.<br>R.Jurgaičio nuotr.
2006 m. Seimo pirmininku išrinktas Darbo partijos atstovas Viktoras Muntianas. Netrukus po to jis įkūrė nuo šios partijos atskilusią Pilietinės demokratijos partiją. Seimo pirmininko pareigose išbuvo iki 2008 m. kovo 31 d.<br>R.Jurgaičio nuotr.
2018 m. mirė čekų ir amerikiečių kino režisierius Milošas Formanas (86 m.). 1968 m. dėl politinių priežasčių emigravo į JAV. Išgarsėjo 3 „Oskarus“ pelniusiu filmu „Skrydis virš gegutės lizdo“ (nuotr.). Filmas „Amadeus“ buvo apdovanotas 7 „Oskarais“.
2018 m. mirė čekų ir amerikiečių kino režisierius Milošas Formanas (86 m.). 1968 m. dėl politinių priežasčių emigravo į JAV. Išgarsėjo 3 „Oskarus“ pelniusiu filmu „Skrydis virš gegutės lizdo“ (nuotr.). Filmas „Amadeus“ buvo apdovanotas 7 „Oskarais“.
1743 m. gimė JAV valstybės veikėjas, pirmasis JAV valstybės sekretorius, vėliau prezidentas, JAV nepriklausomybės deklaracijos pagrindinis autorius Thomas Jeffersonas. Mirė 1826 m.<br>123rf nuotr.
1743 m. gimė JAV valstybės veikėjas, pirmasis JAV valstybės sekretorius, vėliau prezidentas, JAV nepriklausomybės deklaracijos pagrindinis autorius Thomas Jeffersonas. Mirė 1826 m.<br>123rf nuotr.
1943 m. vokiečiai paskelbė Rusijoje, 20 km į vakarus nuo Smolensko, Katynės kaimo miške aptikę masinę kapavietę. Tai buvo 1940 m. balandį ir gegužę sovietų čia nužudytų apie 4400 belaisvių lenkų karininkų kapai. Sovietų sąjunga tą faktą visą laiką neigė ir tik žlugus komunistiniam režimui 1990 m. oficialiai patvirtino, kad NKVD Katynėje, Charkove ir Tverėje nužudė keliolika tūkstančių Lenkijos karininkų.<br>123rf nuotr.
1943 m. vokiečiai paskelbė Rusijoje, 20 km į vakarus nuo Smolensko, Katynės kaimo miške aptikę masinę kapavietę. Tai buvo 1940 m. balandį ir gegužę sovietų čia nužudytų apie 4400 belaisvių lenkų karininkų kapai. Sovietų sąjunga tą faktą visą laiką neigė ir tik žlugus komunistiniam režimui 1990 m. oficialiai patvirtino, kad NKVD Katynėje, Charkove ir Tverėje nužudė keliolika tūkstančių Lenkijos karininkų.<br>123rf nuotr.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.