Lietuvai gyvenant ekstremaliomis sąlygomis, žodį tarė nepaprastųjų situacijų valdymo ekspertas

Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.

Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>M.Patašiaus nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>M.Patašiaus nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>M.Patašiaus nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>M.Patašiaus nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>V.Skaraičio nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>V.Skaraičio nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>M.Patašiaus nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>M.Patašiaus nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>V.Skaraičio nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>V.Skaraičio nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>M.Patašiaus nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>M.Patašiaus nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>M.Patašiaus nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>M.Patašiaus nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Praėjusios savaitės viduryje ministrų kabinetas trečiąjį kartą sprendė dėl karantino Lietuvoje laikotarpio. Karantiną, valdant koronaviruso plitimą Lietuvoje, nuspręsta pratęsti iki balandžio 27 d.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Apr 14, 2020, 6:07 AM, atnaujinta Apr 14, 2020, 11:30 AM

Kova su COVID-19 ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje, pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) Nepaprastųjų situacijų valdymo programos vadovo Rimanto Raudeliūno, dar kartą įrodo, kad ekstremaliųjų situacijų pasaulyje buvo, yra ir tikrai dar bus.

Dabartinė situacija dėl koronaviruso plitimo grėsmės akivaizdžiai parodė, kad Lietuva nėra išimtis – mūsų valstybę, be potvynių ir gaisrų, gali iškilti ir kitos grėsmės. Šių grėsmių, pasak MRU atstovo, bijoti nereikėtų: vertėtų skirti tinkamą dėmesį pasirengimui suvaldyti ekstremaliąsias situacijas.

Baigiantis ketvirtajai karantino savaitei, R.Raudeliūno teigimu, galime matyti, kad ekstremalioji situacija Lietuvoje iš tiesų valdoma, tačiau klaidų skirtingose krizės valdymo stadijose neišvengta.

– Vadovaujate nepaprastųjų situacijų valdymo studijų programai, ar galėtumėte apibrėžti, kas – kokios stadijos ar etapai – sudaro ekstremaliųjų situacijų valdymą?

– Kai kalbame apie ekstremalių situacijų valdymą, pirmiausia, turime kalbėti apie tokių situacijų valdymo ciklą. Šį ciklą sudaro 4 fazės, tai yra: sušvelninimo, pasirengimo, atsako ir atkūrimo.

Sušvelninimo fazėje siekiama įvertinti ir maksimaliai sumažinti ar eliminuoti visas potencialias grėsmes ir galimus padarinius, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala.

Pasirengimo fazė apima planavimą, ruošimąsi, apsirūpinimą atsargomis ir priemonėmis, reikalingomis ekstremaliųjų situacijų metu.

Atsako fazė, kuri pasireiškia iš karto įvykus ekstremaliajai situacijai, apima suplanuotų veiksmų vykdymą.

Atkūrimo fazė apima aplinkos ir visuomenės sugrąžinimą į atkurtas sąlygas.

Nėra nei vienos nesvarbios ar mažiau svarbios fazės, visos yra labai reikšmingos. Kiekviena iš jų turi tikslą ir ypatumus, kiekvienai iš jų turi būti skiriamas deramas dėmesys.

– Kuo krizinės situacijos valdymas skiriasi nuo veikimo įprastomis sąlygomis?

– Ekstremaliųjų situacijų valdyme padarytos klaidos, nors ir nedidelės, gali nulemti didelių nepageidaujamų padarinių atsiradimą. Vis tik neturėtų būti lūkesčių, kad galima išvengti klaidų, nes kiekviena ekstremalioji situacija yra unikali ir daugiau ar mažiau sutrikdanti bendruomenės ar visuomenės įprastą funkcionavimą, sukelianti didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui ir aplinkai.

Neįprastinėms situacijoms valdyti netinka valdymo priemonės, kurios tinka įprastinėmis sąlygomis, nes aplinkos sąlygos sparčiai keičiasi, laiko problemoms nustatyti, jas išanalizuoti ir sprendimams parengti yra nedaug, sprendimai turi būti priimami labai greitai, tikimybė daryti klaidas išauga, neteisingų sprendimų padariniai gali būti labai dideli.

Todėl norimam tikslui pasiekti būtina turėti reikiamų žinių ir gebėjimų. Žinoma, to negana, reikia ir sėkmės.

– Kas, vadovaujantis jūsų patirtimi ir žiniomis, svarbiausia ekstremaliųjų situacijų valdyme?

– Iš tiesų, nesvarbių dalykų nėra, tačiau galima išskirti šias ypatingai reikšmingas valdymo sritis: rizikų valdymą, suinteresuotųjų šalių valdymą, komunikacijos valdymą ir žinoma – sprendimų priėmimą.

– Lietuvoje, valdant koronavirusinės infekcijos sukeltą krizę, matome labai dinamišką situaciją: tai, kas prieš kurį laiką atrodė negrėsminga ar neaktualu, per kelias dienas įgavo didžiulę svarbą. Kaip tokiu atveju reikia vertinti rizikas? Ar įmanoma jas įsivertinti iš anksto?

Rizikos turėtų būti laiku identifikuotos, o jų laipsnis, kuris susideda iš tikimybės ir padarinių visumos, – teisingai apskaičiuotas. Atsakomieji veiksmai, kurie nukreipti rizikai suvaldyti, turi būti efektyvūs.

Gyvename nuolat besikeičiančios aplinkos sąlygomis. Keičiantis aplinkybėms, rizikos laipsnis kartais net ženkliai gali pasikeisti ir anksčiau parinktos valdymo priemonės gali būti ne tokios efektyvios. Todėl turi būti užtikrinama stebėsena ir, esant poreikiui, rizikos laipsnis ir atsakomieji veiksmai turi būti laiku iš naujo įvertinti.

– Panašu, kad Lietuvoje koronaviruso sukelta krizė neapsiėjo be komunikacinių susikirtimų: kai kam dėl pernelyg aktyvios komunikacijos teko pasitraukti iš pareigų, o centrinės valdžios atstovai nuolat kovojo su komunikacinėmis Lietuvos miestų ir rajonų merų iniciatyvomis. Kokį vaidmenį krizės valdyme turi komunikacija? Kaip krizės sąlygomis turėtų būti komunikuojama?

– Komunikacija – pats svarbiausias dalykas ekstremaliųjų situacijų valdyme. Šiek tiek perfrazavus prieš daugiau nei tūkstantį metų graikų filosofo Sokrato teiginį, kad „sveikata ne viskas, bet be sveikatos nėra nieko“, galima drąsiai sakyti, kad komunikacija ekstremaliųjų situacijų valdyme yra ne viskas, bet be komunikacijos nėra nieko.

Tinkama komunikacija reikėtų pasirūpinti jau prieš parengiant sprendimus. Turi būti veikiama pagal iš anksto parengtą komunikacijos planą.

Bloga komunikacija gali atnešti daugiau žalos, nei pats įvykis, dėl kurio kilo ekstremalioji situacija. Suprantama, kad ekstremaliųjų situacijų metu turėtų būti taikoma krizių komunikacija, turinti savo ypatumus.

Valdant aptariamo pobūdžio situacijas, vertėtų labai sureikšminti ir suinteresuotųjų šalių valdymo svarbą. Suinteresuotosios šalys – tai juridiniai ar fiziniai asmenys, dalyvaujantys ekstremaliųjų situacijų valdyme, taip pat ir kiti asmenys, kurie minėtame valdyme nedalyvauja, bet turi suinteresuotumą ekstremaliosios situacijos valdymo ar jo rezultato atžvilgiu.

Tas suinteresuotumas gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas. Todėl be suinteresuotųjų šalių, kurios nusiteikusios padėti, yra ir kitų – norinčių pakenkti. Pirmiausia, siekiant efektyvaus suinteresuotųjų šalių valdymo, būtina identifikuoti konkrečią suinteresuotąją šalį ir nustatyti jos suinteresuotumą.

Kaip ir buvo minėta, aptariant rizikų valdymą, keičiantis aplinkybėms, suinteresuotųjų šalių suinteresuotumas taip pat gali pasikeisti ir anksčiau parinktos jų valdymo priemonės gali būti ne tokios efektyvios.

Todėl turi būti užtikrinama veiksminga stebėsena ir, esant poreikiui, minėtos priemonės turi būti laiku iš naujo įvertintos. Žinoma, veiksmingo valdymo metu gali atsitikti ir taip, kad iš suinteresuotosios šalies, kuri anksčiau galėjo pakenkti, gali tapti šalimi, kuri nusiteikusi padėti.

– Pagrindine mūsų šalies problema naujasis virusas yra ne pirmą savaitę, ne pirmą savaitę valdoma ir viruso sukelta krizė. Kaip vertintumėte Lietuvoje šiuo metu susiklosčiusios ekstremaliosios situacijos valdymą?

– Kiekvienas atsakingas vertinimas turėtų būti paremtas tam tikrais vertinimo kriterijais. Iš tiesų, šiandien vertintojų netrūksta. Turbūt sunkiai rastume asmenį, kuris būtų abejingas susiklosčiusiai situacijai. Neretai tenka išgirsti aptariant, kaip šiuo metu ekstremalioji situacija yra valdoma.

Akivaizdu, kad esama situacija yra valdoma, taip pat akivaizdu, kad trūkumų galima rasti kiekvienoje minėtoje valdymo fazėje. Ekstremalioji situacija dėl koronaviruso yra beprecedentė ir unikali.

Jau dabar akivaizdžiai matyti, kad tai nėra tik koronaviruso plitimo grėsmės problema, kurią reikia spręsti. Yra visas pluoštas kitų susijusių problemų, kurios taip pat reikalauja neatidėliotinų sprendimų pvz., nedarbo suvaldymas, verslo interesų užtikrinimas ir kt.

Šios situacijos suvaldymas priklauso ne tik nuo ekstremaliosios situacijos valdymo atsakingų subjektų, bet taip pat ženkliai priklauso nuo visos visuomenės įsitraukimo.

– Viešojoje erdvėje dažniausiai girdime apie skirtingų valdžios lygmenų veikimą ir įsitraukimą į krizės valdymą. Jūs užsiminėte apie visuomenės svarbą. Koks galėtų būti gyventojų vaidmuo ekstremaliosios situacijos valdyme?

– Ekstremaliosios situacijos valdymo organizaciniai pagrindai, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencijos, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teisės ir pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos įstatymuose. Tačiau norėtųsi išskirti tai, kas nėra privalu pagal teisės aktus, bet yra tikslinga turėti kiekvienoje šeimoje.

Kiekvienai šeimai siūlyčiau turėti nepaprastųjų situacijų valdymo planą, tai yra dokumentą, kuriame būtų įvertintos ir aprašytos šeimoje galinčios kilti grėsmės, turimi materialiniai ir kiti ištekliai, taip pat nurodyti konkretūs elgesio veiksmai, būtini reaguojant į susidariusią situaciją.

Nepaprastajai situacijai jau įvykus, nėra pats geriausias laikas užsiimti tokio plano rengimu ir reikiamų priemonių įsigijimu.

Toks planas taip pat galėtų būti ir įvairiuose bendruomenėse, įmonėse ir kitose organizacijose. Rengiant planą reikėtų atsižvelgti į visas mūsų aptartas ekstremaliosios situacijos valdymo fazes. Plano turėjimas padėtų pasirengti nepaprastosioms situacijoms ir jas suvaldyti, kad kilusios neįprastinės sąlygos turėtų kuo mažiau neigiamos įtakos gyvenimo kokybei ir veiklos tęstinumui.

– Jeigu galvotume apie tai, kas Lietuvos, valdant šią krizę, laukia artimiausioje ateityje, kokius pagrindinius iššūkius išskirtumėte?

– Valdant aptariamą situaciją reikėtų pasistengti įžvelgti ir suvaldyti visas problemas, tai yra tiek COVID-19 plitimo problemą, tiek nemažai kitų, kurios atsirado ir dar atsiras kovoje su šiuo koronavirusu.

Valdymo rezultatai priklauso nuo priimamų sprendimų. Sprendimo parengimo etape svarbu turėti reikalingą teisingą informaciją ir ją suvaldyti. Neturėtų būti vengiama ir netradicinių, bet būtinų sprendimų, jie turėtų būti priimami labai greitai. Žinoma, sprendimai turėtų būtų teisėti, pagrįsti ir efektyvūs.

Jau dabar galima pasidžiaugti mūsų visuomenės sąmoningumu ir vis didėjančiu susitelkimu kovoje su koronavirusu. Esamą visuomenės įsitraukimą reikia branginti, skatinti ir didinti.

Be to, nereikėtų pamiršti, kad egzistuoja ir kitos grėsmės, kurios įtvirtintos Nacionalinio saugumo strategijoje, jos niekur nedingo. Tikslinga didinti visuomenės informuotumą apie esančias grėsmes, su jomis susijusių rizikų valdymą ir atsparumą dezinformacijai bei priešiškai propagandai.

Esame stiprūs, sėkmingi ir saugūs tiek, kiek kiekvienas iš mūsų esame pajėgūs efektyviai veikti neįprastose situacijose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.