Pasak LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko, dvi savaites mokytojai, viršydami savo psichologinių ir fizinių jėgų ribas, ruošėsi laukiamiems iššūkiams dirbant nuotoliniu būdu pakitusio pasaulio realybėje ir sėkmingai tą egzaminą išlaikė – ugdymo procesas tęsiasi gana sėkmingai. Deja, ministerijos valdininkai nusprendė žaisti pagal tas pačias taisykles – spręsti nesitariant.
Pirmoji žinia apie mokslo metų trukmę mokytojams iš pradžių atrodė visai logiška – ministerija dairosi į kitų šalių patirtį ir ieško geriausio sprendimo. Rodos, jau atsakymą rado – ugdymo procesas Lietuvos mokyklose nebus stabdomas.
„Visiems aišku – dirbame toliau, planuojame. Nepraėjus nė savaitei kaip iš giedro dangaus atskriejo nauja žinia – mokslo metai bus trumpinami. Kodėl? Tai kam tada buvo perkami tie 35 000 kompiuterių?
Tai kam mokytojai ir mokiniai tiek ruošėsi dirbti nuotoliniu būdu? Argi ugdymo proceso nutraukimas nesukels dar didesnės sumaišties? Argi nutraukus ugdymo procesą pagerės ugdymo rezultatai? Mokytojams, mokiniams, tėvams kyla daugybė klausimų, į kuriuos niekas nė nebando atsakyti“, – sako A. Navickas.
Jo teigimu, dar vienas galvos skausmas – brandos egzaminai. Čia buvo konkrečiau: nors ir ilgokai užtrukusi, ministerija konstatavo – egzaminus abiturientai laikys. Ir datas nurodė, tik vėl pamiršo, kad norint juos sklandžiai vykdyti reikia tartis su bendruomene. Kada tuos darbus reikės taisyti? Per atostogas, o gal atostogų mokytojai šiais metais neturės?
Kaip taisyti? Labai tikimės, kad egzaminų darbų taisymas vyks nuotoliniu būdu – juk didžioji dalis mokytojų priklauso rizikos grupei. Galiausiai ar mokytojai po nuotolinio darbo iššūkių dar turės jėgų dirbti savanorystės pagrindais? – vėl klausimus kelia profsąjungos atstovas, ragindamas ministeriją tartis su švietimo bendruomene.
A. Navickas sako, kad visus pribloškė ministerijos sprendimas nuotoliniu būdu vykdyti lietuvių kalbos įskaitą.
„Niekinę įskaitą, į kurią mokiniai ateina iš anksto žinodami temą ir ją išmokę atmintinai, o dabar dar ir mokytis nereikės – techninės galimybės leis tiesiog tekstą perskaityti. Be to, šios įskaitos rezultatas neturi jokių svertinių galių stojant. Visaip bandė mokytojams atstovaujančių organizacijų (Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos bei Lituanistų sambūrio) vadovai įtikinti atsakingus asmenis, kad įskaita šiuo ir taip įtemptu metu abiturientams yra tiesiog nereikalinga, kelianti papildomą stresą, kad jos būtina atsisakyti.
Nepavyko! Ministerija mano kitaip: ji mato gilią šios įskaitos prasmę – mokytojams mokinio kalbėjimą privalu ne tik išklausyti ir įvertinti, bet ir įrašyti saugiose laikmenose bei saugoti mokykloje šešis mėnesius. Atsakingas, rimtas ministerijos požiūris į antraeilius dalykus – ir visai nesvarbu, ką galvoja švietimo bendruomenė“, – sako A. Navickas.
