Tulpių pašto viršininkės D. Grybauskaitės tarnus paklupdė teisėjai

Aukštų politikų nurodymu žmonės ilgai persekiojami, o po to išteisinami, tačiau iki šiol nėra atsakomybės tiems, kurie laužė jų likimus.

D.Grybauskaitės buvę užmojai uoliai talkinant STT agentams ir prokurorams baudžiamosiomis bylomis nutildyti savo kritikus pradeda bliūkšti teismuose.
D.Grybauskaitės buvę užmojai uoliai talkinant STT agentams ir prokurorams baudžiamosiomis bylomis nutildyti savo kritikus pradeda bliūkšti teismuose.
Trečiadienį išteisinamąjį nuosprendį G.Vainauskui (kairėje) ir R.Paksui paskelbęs teismas neaptiko jokių jų kaltės įrodymų.
Trečiadienį išteisinamąjį nuosprendį G.Vainauskui (kairėje) ir R.Paksui paskelbęs teismas neaptiko jokių jų kaltės įrodymų.
D.Grybauskaitės buvę užmojai uoliai talkinant STT agentams ir prokurorams baudžiamosiomis bylomis nutildyti savo kritikus pradeda bliūkšti teismuose.
D.Grybauskaitės buvę užmojai uoliai talkinant STT agentams ir prokurorams baudžiamosiomis bylomis nutildyti savo kritikus pradeda bliūkšti teismuose.
G.Černiauskas: „Blogiausia šioje istorijoje tai, kad pusę metų slapta klausydamiesi redaktoriaus pokalbių ir sekdami fiziškai STT sužinojo jo šaltinius.“<br>D.Umbraso nuotr.
G.Černiauskas: „Blogiausia šioje istorijoje tai, kad pusę metų slapta klausydamiesi redaktoriaus pokalbių ir sekdami fiziškai STT sužinojo jo šaltinius.“<br>D.Umbraso nuotr.
A.Zabulis: „Savotiškas karantinas man truko ketverius metus, todėl dabar paskelbtas tikras karantinas jau nebaisus – įgijau šiokį tokį imunitetą.“
A.Zabulis: „Savotiškas karantinas man truko ketverius metus, todėl dabar paskelbtas tikras karantinas jau nebaisus – įgijau šiokį tokį imunitetą.“
D.Grybauskaitė garsėjo nepakantumu kritikai, o „Lietuvos rytas“ niekada jai nepataikavo ir jos neaukštino.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Grybauskaitė garsėjo nepakantumu kritikai, o „Lietuvos rytas“ niekada jai nepataikavo ir jos neaukštino.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Grybauskaitė garsėjo nepakantumu kritikai, o „Lietuvos rytas“ niekada jai nepataikavo ir jos neaukštino.<br>T.Bauro nuotr.
D.Grybauskaitė garsėjo nepakantumu kritikai, o „Lietuvos rytas“ niekada jai nepataikavo ir jos neaukštino.<br>T.Bauro nuotr.
D.Grybauskaitė garsėjo nepakantumu kritikai, o „Lietuvos rytas“ niekada jai nepataikavo ir jos neaukštino.<br>T.Bauro nuotr.
D.Grybauskaitė garsėjo nepakantumu kritikai, o „Lietuvos rytas“ niekada jai nepataikavo ir jos neaukštino.<br>T.Bauro nuotr.
D.Grybauskaitė garsėjo nepakantumu kritikai, o „Lietuvos rytas“ niekada jai nepataikavo ir jos neaukštino.<br>V.Skaraičio nuotr.
D.Grybauskaitė garsėjo nepakantumu kritikai, o „Lietuvos rytas“ niekada jai nepataikavo ir jos neaukštino.<br>V.Skaraičio nuotr.
D.Grybauskaitė garsėjo nepakantumu kritikai, o „Lietuvos rytas“ niekada jai nepataikavo ir jos neaukštino.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Grybauskaitė garsėjo nepakantumu kritikai, o „Lietuvos rytas“ niekada jai nepataikavo ir jos neaukštino.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Grybauskaitė garsėjo nepakantumu kritikai, o „Lietuvos rytas“ niekada jai nepataikavo ir jos neaukštino.<br>T.Bauro nuotr.
D.Grybauskaitė garsėjo nepakantumu kritikai, o „Lietuvos rytas“ niekada jai nepataikavo ir jos neaukštino.<br>T.Bauro nuotr.
D.Grybauskaitė garsėjo nepakantumu kritikai, o „Lietuvos rytas“ niekada jai nepataikavo ir jos neaukštino.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Grybauskaitė garsėjo nepakantumu kritikai, o „Lietuvos rytas“ niekada jai nepataikavo ir jos neaukštino.<br>D.Umbraso nuotr.
G.Černiauskas: „Blogiausia šioje istorijoje tai, kad pusę metų slapta klausydamiesi redaktoriaus pokalbių ir sekdami fiziškai STT sužinojo jo šaltinius.“<br>D.Umbraso nuotr.
G.Černiauskas: „Blogiausia šioje istorijoje tai, kad pusę metų slapta klausydamiesi redaktoriaus pokalbių ir sekdami fiziškai STT sužinojo jo šaltinius.“<br>D.Umbraso nuotr.
D.Grybauskaitė garsėjo nepakantumu kritikai, o „Lietuvos rytas“ niekada jai nepataikavo ir jos neaukštino.<br>T.Bauro nuotr.
D.Grybauskaitė garsėjo nepakantumu kritikai, o „Lietuvos rytas“ niekada jai nepataikavo ir jos neaukštino.<br>T.Bauro nuotr.
Kai atsidūrė specialiųjų tarnybų taikiklyje, R.Paksas buvo Europos Parlamento narys, o Lietuvoje virė diskusijos, ar kartą nušalintam nuo prezidento posto jam galima leisti vėl dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose.<br>D.Umbraso nuotr.
Kai atsidūrė specialiųjų tarnybų taikiklyje, R.Paksas buvo Europos Parlamento narys, o Lietuvoje virė diskusijos, ar kartą nušalintam nuo prezidento posto jam galima leisti vėl dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose.<br>D.Umbraso nuotr.
Kai atsidūrė specialiųjų tarnybų taikiklyje, R.Paksas buvo Europos Parlamento narys, o Lietuvoje virė diskusijos, ar kartą nušalintam nuo prezidento posto jam galima leisti vėl dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose.<br>D.Umbraso nuotr.
Kai atsidūrė specialiųjų tarnybų taikiklyje, R.Paksas buvo Europos Parlamento narys, o Lietuvoje virė diskusijos, ar kartą nušalintam nuo prezidento posto jam galima leisti vėl dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Apr 16, 2020, 6:12 AM, atnaujinta Apr 17, 2020, 9:40 AM

Apie tai „Lietuvos rytui“ liudijusių garsių prokurorų žodžius trečiadienį patvirtino dar vienas išteisinamasis Vilniaus apygardos teismo nuosprendis.

Daugiau kaip ketveri įtempti metai. Tiek praėjo nuo 2016 metų vasario 29-osios, kai Vilniaus centre specialieji agentai surengė „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovo Gedvydo Vainausko sulaikymo operaciją, apie kurią iš anksto žinojo jiems artimas naujienų portalas ir ištransliavo viešai.

Greičiausiai tai buvo seklių dovana įtakingai jų globėjai.

Tuometė Prezidentūros šeimininkė Dalia Grybauskaitė garsėjo nepakantumu kritikai, o „Lietuvos rytas“ niekada jai nepataikavo ir jos neaukštino.

Jau kitą dieną – kovo 1-ąją – D.Grybauskaitė, vėliau išgarsėjusi kaip nurodymus politikams davinėjusi tulpių pašto viršininkė, su plačia šypsena priiminėjo dideles tulpių puokštes 60-mečio proga.

O po trejų metų iš jos rankų aukštus valstybės apdovanojimus gavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus.

Rūmų svita buvo tokia užtikrinta būsima pergale šioje triukšmingai sukurptoje byloje, kad į D.Grybauskaitės valdymą šlovinantį filmą „Valstybės paslaptis“ buvo įdėtas epizodas iš teismo salės, nors nuosprendis dar nebuvo paskelbtas.

Vaidmenys liko neaiškūs

Kalbėtis ir juokauti Lietuvoje dar leidžiama. Taip trečiadienį nusprendė Vilniaus apygardos teismas (VAT).

Dvidešimtyje teismo posėdžių restorane įrašytus pokalbius nagrinėjusi teisėjų kolegija – Jurgita Mačionytė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė ir Darius Pranka – taip ir neišgirdo, kokį nusikaltimą planavo ar įvykdė dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiasis redaktorius G.Vainauskas, politikas Rolandas Paksas ir verslininkas Antanas Zabulis.

Jie buvo kaltinami prekyba poveikiu ir kyšininkavimu, tačiau teisėjai neišgirdo nei tiesioginių susitarimų, nei užuominų apie kyšius. Negana to, iš prokuratūros pateiktų kaltinimų teismui taip ir liko neaišku, kuris teisiamasis turėjo būti kyšių davėjas, o kuris – gavėjas.

Viskas aišku buvo tik nuo pat pirmųjų žingsnių šią bylą viešai komentavusiems pareigūnams.

Itin vieša buvo ir pati šios bylos pradžia.

Filmo kūrėjai paskubėjo

Šalies vadovei priminti jos kritiko sulaikymą pasistengė ir dokumentinio filmo „Valstybės paslaptis“ kūrėjai. D.Grybauskaitę šlovinantis dokumentinis filmas kino teatruose pradėtas rodyti prieš metus, kai VAT dar tebenagrinėjo šią bylą.

Nepaisant to, tuometės prezidentės patarėja, Teisės grupės vadovė Rasa Svetikaitė filme pareiškė: „Tie žmonės, jie šiandien yra kur? Sėdi teisiamųjų suole!“

Tuo metu ekrane rodoma VAT posėdžių salė, kurioje sėdi G.Vainauskas ir R.Paksas.

Trečiadienį iš teismo jie sulaukė gerų žinių – STT surinktoje medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad kuris nors jų būtų davęs arba gavęs kyšį, nors viešojoje erdvėje ne kartą buvo įvardytos ir kyšių sumos.

Aptarė parduotuvę Prienuose

Visi šios bylos įrodymai – beveik metus įrašinėti kaltinamųjų telefonų pokalbiai bei jų pašnekesiai restorane. Kartą restorane su nuo jaunystės pažįstamu R.Paksu susitikęs G.Vainauskas aptarė valgymo įpročius, politines aktualijas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ reikalus bei verslo problemas.

Viena tokių problemų – parduotuvės „Norfa“ atidarymas Prienuose. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojai nepasirašė statybos užbaigimo akto. Tai išklausęs R.Paksas užsiminė: „Na duok, aš ten tuos... aš sutvarkysiu.“

Vėliau nė vienas pašnekovų prie šio klausimo negrįžo. Bet byloje buvo teigiama, jog G.Vainauskas už šios problemos išsprendimą R.Paksui pasiūlė 15 tūkst. eurų kyšį.

„Reikia vertinti tokių pasamprotavimų realumą. Svarbu ir tai, kad kalbėjosi du seni pažįstami ir kad jų santykiai tikrai nebuvo tokie, kad vienas kitam už ką nors mokėtų pinigus ar kaip nors kitaip atsilygintų.

Kad žurnalistas, dienraščio redaktorius, siūlytų politikui sumokėti pinigus – tai greičiau situacija iš fantastikos srities“, – teisme yra kalbėjęs G.Vainausko advokatas Sigitas Židonis.

Teismas nenustatė, kas šiuo atveju turėjo būti kyšio davėjas, nes byloje nebuvo įrodymų, kad kas nors G.Vainausko būtų prašęs pasiūlyti pinigų R.Paksui.

Kaltinimai – lyg mįslė

Kyšio davėjas nenustatytas ir kitoje, dar painesnėje, istorijoje. Byloje buvo teigiama, esą G.Vainauskas susitarė iš A.Zabulio priimti kyšį už tai, kad pasinaudodamas savo įtaka paveiktų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kad būtų nutrauktas tyrimas dėl atsinaujinančiosios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ sukčiavimo panaudojant Europos Sąjungos paramą.

Tyrimas dėl galimo sukčiavimo buvo nutrauktas, o jį pradėję prokurorai ir FNTT pareigūnai teisme patvirtino tai padarę be jokio kitų asmenų įsikišimo.

Nors teismas nerado jokių tokį kaltinimą patvirtinančių duomenų, teisiamiesiems tai teko įrodinėti ketverius metus.

Pratinosi prie karantino

„Savotiškas karantinas man truko ketverius metus, todėl dabar paskelbtas tikras karantinas jau nebaisus – įgijau šiokį tokį imunitetą“, – „Lietuvos rytui“ trečiadienį sakė A.Zabulis.

Tiek laiko verslininkas buvo atskirtas nuo valstybės gyvenimo, negalėjo eiti visuomeninių pareigų, dalyvauti projektuose.

„Per tą laiką buvo nemažai progų panaudoti savo žinias ir patirtį, valstybei sukurti įdomių ir naudingų dalykų, bet idėjos taip ir liko idėjomis“, – apgailestavo nepagrįstų kaltinimų atsikratęs A.Zabulis.

Jo nuomone, iš užstalės pokalbių sukurtos bylos padarė nemažai žalos ne tik kaltinimų sulaukusiems asmenims, bet ir valstybei: „Labai lengva ranka buvo taškomasi žmonėmis, o taip nevertindamas žmonių gerovės nesukursi. Dauguma tų, kurie perėjo tą mėsmalę, jos nebuvo nusipelnę.“

Sulaukęs kaltinimų žinomas verslininkas be prokurorų žinios negalėjo išvykti, dalyvauti kai kuriuose renginiuose, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavo nepagrįstų įspėjimų ir negalėjo naudotis kai kurių bankų paslaugomis.

Informacija pasiekė Briuselį

„Aš labai džiaugiuosi, kad Lietuvos teisingumo sistema eina teigiama kryptimi“, – sakė R.Paksas. Nors jis, kaip ir kiti teisiamieji, nuo pat pradžių neigė kaltę, nebuvo tikras, jog sulauks išteisinimo.

„Mano gyvenime jau yra buvę visko – kai ko tikėjausi ir to nebuvo, kai ko nesitikėjau, bet įvyko“, – kalbėjo R.Paksas.

Kai atsidūrė specialiųjų tarnybų taikiklyje, R.Paksas buvo Europos Parlamento narys, o Lietuvoje virė diskusijos, ar kartą nušalintam nuo prezidento posto jam galima leisti vėl dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose.

„Dabar sunku pasakyti, kam ši byla buvo reikalinga. Galbūt tam, kad būtų parodyta, jog esu štai toks. Tačiau nepaisant ketverių metų įrodinėjimo, Lietuvos prokurorų vizito į Europos Parlamentą, neliečiamybės panaikinimo ir juodinimo žiniasklaidoje sprendimas yra toks, koks yra.

Lietuva yra tokia, kokia yra. Dėl to nenoriu nieko kaltinti ir šmeižti“, – svarstė R.Paksas.

Glumina sekimo mastas

Šioje byloje G.Vainauską gynęs advokatas Gintaras Černiauskas teigė būtent tokio nuosprendžio ir tikėjęsis: „Jeigu nuosprendis būtų buvęs kitoks, tai reikštų, kad juokauti ir kalbėtis apie ką nori Lietuvoje draudžiama, o tai jau būtų blogai.“

Advokatas atkreipė dėmesį, jog baudžiamąja byla virtęs pokalbis buvo slapta įrašytas prie pietų stalo ir prie vyno taurės: „Tai buvo privatus pokalbis, per kurį buvo aptarta daug įvairių temų, buvo pereinama nuo vienos temos prie kitos.

Tyrėjai atrinko tik kai kurias pokalbio dalis, kuriomis teismui bandyta įrodyti, jog buvo planuojamas nusikaltimas, o tai teisiamieji visą laiką kategoriškai neigė“, – kalbėjo G.Černiauskas.

Žinomam teisininkui nerimą kelia ir šioje byloje paaiškėjęs žmonių sekimo mastas: „Lietuvoje sekami žurnalistai, kurie telefonais bendrauja su informacijos šaltiniais ir sužino daug svarbios informacijos iš Valstybės saugumo departamento, STT, prokuratūros, teismų. Nebuvo paisoma jokių apribojimų, o tai – labai pavojinga.

Tai jau policinės valstybės užuomazgos.“

Sekimo grėsmę įžvelgė ir advokatas S.Židonis: „Manau, kad ši byla, kaip ir kitos panašios bylos, dar kartą parodė grėsmingą, daug kam sveiku protu nesuvokiamą dalyką – susidaro įspūdis, jog su specialiųjų tarnybų ir prokuratūros pagalba siekiama brautis į asmeninį žmonių gyvenimą, kriminalizuoti net buitinius, privačius, galiausiai jokio tęsinio neturinčius pokalbius.“

Dešimtmetį vadino juoduoju

Apie šią ir kitas politizuotas bylas „Lietuvos rytui“ pernai prabilo ir neapsikentę prokurorai, kuriuos piktino aukštų politikų kišimasis į tyrimus, triukšmingai surežisuoti vieši sulaikymai.

„Tai yra raganų medžioklė, asmuo atiduodamas teisti miniai. Toks teisingumas – iškreiptas“, – kalbėjo didelę patirtį turintys prokurorai, kurie ryžosi atskleisti, kaip kone dešimtmetį buvo kurpiamos bylos.

D.Grybauskaitės valdymo dešimtmetį pareigūnai pavadino juoduoju, o kai kurias bylas – užsakytomis. Jie teigė, kad bylos buvo vežiojamos į Prezidentūrą.

„Pastaruosius metus mūsų šalyje vykdomas teisingumas nedaug kuo skyrėsi nuo padėties Rusijoje. Aukšti politikai pasijuto dievybėmis – jie kapoja galvas, baudžia arba papirkinėja“, – tada rėžė Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys.

Už viešą kritiką ir įvardytas prokuratūros sistemos ydas šį pareigūną ėmė persekioti generalinis prokuroras E.Pašilis. Jis nutarė pažeminti J.Rėksnio pareigas, nors patyręs pareigūnas iki tol daug kartų skatintas ir apdovanotas už gerai atliktas pareigas.

Bylos – tik pagal STT kurpalį

„Nors žmonės išteisinami, bet nukenčia jų vardas, artimieji. Tokios klaidos – neištaisomos. O atsakingų nėra“, – tada kalbėjo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis.

Taip pat didelę patirtį turintis prokuroras patvirtino, kad nemažai žmonių, kurie buvo iš anksto nuteisti, jau išteisinti, bet nė vieno jų nebuvo atsiprašyta.

Kai Lietuva ratifikavo konvenciją dėl kovos su korupcija, nuo 2011 metų atsirado grėsmingas 226-asis straipsnis dėl prekybos poveikiu. Pradėti ikiteisminį tyrimą galima net už linktelėjimą, mirktelėjimą.

Bet tokios bylos – dar eksperimentinės, o STT naudojama praktika dar nėra patvirtinta teismuose.

„Ar tokią bylą reikia siųsti į teismą? Juk už jos – žmonės. Prokuratūra turėtų būti nepriklausoma. Bet jei prokurorai lengva ranka rašo kaltinamuosius aktus ir tokias bylas perduoda į teismą, vadinasi, priklausomybė nuo specialiųjų tarnybų egzistuoja. O tai jau negerai.

Tokios situacijos prieš 10–15 metų nebuvo. Nebuvo taip rizikuojama žmonių likimais. Žmogaus teisės turi būti pirmoje vietoje“, – teigė didelę patirtį turintis prokuroras G.Jasaitis.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.