Siūlo į krizę pažvelgti kitaip ir leisti moksleiviams pailsėti nuo lietuvių kalbos egzamino Garsus pedagogas kaltina valdžią ir jaudinasi, ar spės paatostogauti mokytojai

Koronavirusas iš rikiuotės išvedė ne tik kai kurias gydymo įstaigas. Nemažai sumaišties ir švietimo sistemoje – krizės užklupti jos vedliai, atrodo, neturi nei aiškaus plano, nei vaizduotės, ką daryti.

S.Jurkevičius: „Viena bėdų yra ta, kad už švietimą atsakingos institucijos nesugeba valdyti procesų.“
S.Jurkevičius: „Viena bėdų yra ta, kad už švietimą atsakingos institucijos nesugeba valdyti procesų.“
A.Monkevičius.<br>T.Bauro nuotr.
A.Monkevičius.<br>T.Bauro nuotr.
S.Jurkevičius: „Viena bėdų yra ta, kad už švietimą atsakingos institucijos nesugeba valdyti procesų.“<br>J.Stacevičiaus nuotr.
S.Jurkevičius: „Viena bėdų yra ta, kad už švietimą atsakingos institucijos nesugeba valdyti procesų.“<br>J.Stacevičiaus nuotr.
S.Jurkevičius: „Viena bėdų yra ta, kad už švietimą atsakingos institucijos nesugeba valdyti procesų.“<br>J.Stacevičiaus nuotr.
S.Jurkevičius: „Viena bėdų yra ta, kad už švietimą atsakingos institucijos nesugeba valdyti procesų.“<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 E.Milešinas.<br> T.Bauro nuotr.
 E.Milešinas.<br> T.Bauro nuotr.
S.Jurkevičius: „Viena bėdų yra ta, kad už švietimą atsakingos institucijos nesugeba valdyti procesų.“<br>J.Stacevičiaus nuotr.
S.Jurkevičius: „Viena bėdų yra ta, kad už švietimą atsakingos institucijos nesugeba valdyti procesų.“<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Monkevičius.<br>T.Bauro nuotr.
A.Monkevičius.<br>T.Bauro nuotr.
A.Monkevičius.<br>T.Bauro nuotr.
A.Monkevičius.<br>T.Bauro nuotr.
A.Monkevičius.<br>T.Bauro nuotr.
A.Monkevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Nuotolinio mokymo procesas per karantiną vykdomas gana improvizuotai.
Nuotolinio mokymo procesas per karantiną vykdomas gana improvizuotai.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Apr 19, 2020, 6:48 PM, atnaujinta Apr 20, 2020, 6:00 AM

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimus dėl mokslo metų pabaigos ir vėliau negu įprasta turinčių prasidėti egzaminų lydi mokytojų, mokinių bei jų tėvų priekaištai.

Prie nepatenkintųjų prisidėjo ir švietimo darbuotojų profsąjungos, suabejojusios dėl ministerijos vadovybės gebėjimo lyderiauti ekstremalios situacijos metu.

„Nukrito kaukės ir pasimatė negebėjimas valdyti situaciją, aiškios politikos neturėjimas, lyderystės trūkumas“, – kritikos ministerijai pažėrė didžiausios šalyje švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovas Egidijus Milešinas.

Tai, kad švietimo sistemą per krizę vairuojantys politikai atrodo sutrikę, pripažino ir „Lietuvos ryto“ kalbintas vienos geriausių šalyje mokymo įstaigų Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

– Nors galutinio sprendimo nėra, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau užsiminė, kad šie mokslo metai bus trumpesni. Ar pritariate tam? – paklausėme S.Jurkevičiaus.

– Mokiniams mokslo metai gal ir sutrumpės, bet ne mokytojams.

Siūlomos keistos žirklės – mokslo metus norima trumpinti, o egzaminų sesija kažkodėl nukeliama į liepą.

Tą mėnesį mokytojai paprastai atostogauja. Labai sunku įsivaizduoti, kaip bus garantuotas jų darbas per egzaminų sesiją.

Dėl trumpesnių mokslo metų diskutuojama jau seniai. Dar jiems nepasibaigus prasideda egzaminai, ir keli procesai susipjauna. Juos abu nelengva vykdyti: arba vienas procesas vyksta, o kitas nevyksta, arba atvirkščiai.

Mes iki šiol taip ir nesugebėjome rasti tinkamo sprendimo, kaip laiku užbaigti vieną procesą ir tada pradėti kitą.

– Šiemet, jei mokslo metai bus baigti anksčiau, o egzaminų sesija prasidės tik birželio pabaigoje, tokia galimybė tarsi ir atsiranda?

– Tačiau egzaminų sesija realiai prasidės tada, kai normaliomis sąlygomis jau turėtų būti pasibaigusi.

Dabar paskutinis pakartotinis egzaminas baigiasi rugpjūčio 4-ąją. Kaip visą tą procesą bus įmanoma įgyvendinti liepą, net sunku įsivaizduoti.

Gal ministerija turi aiškų sprendimo būdą, kaip neišleisti mokytojų atostogauti? Nes vykdyti egzaminus ir juos vertinti ne mokytojui, manau, niekaip nepavyks.

– Bet jei mokslo metai bus sutrumpinti, gal galima išleisti mokytojus atostogų anksčiau?

– Tai bene vienintelė išeitis – išleisti mokytojus atostogauti birželį, o sugrąžinti į darbą liepą. Kita vertus, reikėtų įvertinti, ar visi mokytojai liepą tikrai bus reikalingi. Ko gero, reikės tik dalies jų? Bet kaip jiems gali nurodyti, kada dirbti, kada atostogauti? Juk nesame autoritarinė valstybė.

– Tiesą sakant, vienas žingsnis to link jau žengtas praėjusį savaitgalį, kai valdžia apribojo žmonių judėjimą. Gal nebūtų sudėtinga Vyriausybės nutarimu ir mokytojų atostogas dėl koronaviruso atidėti neribotam laikui?

– Nebent būtų nueita panašiu keliu, nes tikrai sunku įsivaizduoti, kaip ministerijai pavyks užtikrinti, kad mokytojai imtų ir liepą rinktųsi į darbą.

Manau, buvo padaryta didžiulė klaida ir dėl abiturientų konsultacijų birželį. Šis procesas dabar gana sėkmingai galėjo vykti nuotoliniu būdu.

Tai būtų buvęs geras sprendimas, kuris moksleiviams padėtų susikoncentruoti į savarankišką mokymąsi.

Dabar visa sistema gerokai sujaukiama, o laimingi nebus nei mokiniai, nei mokytojai.

Manau, egzaminų sesija bus sudėtingesnė, nei gali atrodyti, kils įvairiausių įtampų.

Jų buvo galima išvengti egzaminus pradėjus iš karto, kai, tikėtina, baigsis karantinas – nuo birželio pradžios. Tokiu atveju procesas būtų įgavęs racionalesnį pagrindą, nes dabar juokingai skamba pareiškimai, kad vaikai į mokyklą kažkada vasarą bus sugrąžinti konsultacijų.

– Tačiau tarsi daugiau kalbama apie mokytojų atostogas ir jiems galinčius iškilti sunkumus. Antai A.Monkevičius aiškina, kad mokslo metus reikia užbaigti anksčiau, nes du trečdalius laiko mokytojai skiria ne pačiai pamokai nuotoliniu būdu, bet pasiruošti jai, todėl esą labai išvargę. Ar tai pakankamas argumentas nutraukti ugdymo procesą anksčiau ir kaip tai gali atsiliepti moksleiviams?

– Moksleiviai, aišku, irgi ištampomi labai stipriai, jiems net iki rugpjūčio teks gyventi įtampoje, kai to buvo galima išvengti.

Dabar tarsi norima išoriškai sukurti tokį įspūdį, kad štai dar birželį sukuriama galimybė ateiti į mokyklas konsultacijų. Bet tas grįžimas bus labai formalus, o konsultacijos – perteklinės. Tai galima padaryti nuotoliniu būdu.

– Ar būtumėte už tai, kad mokslo metai šįmet būtų trumpesni, o egzaminų sesija prasidėtų anksčiau, iš karto pasibaigus mokslo metams?

– Aš esu už tai, kad procesas būtų baigtas racionaliai, tvarkingai. Be to, jau dabar dalis moksleivių nepatenkinti, kad į mokyklas gali tekti grįžti birželį, kuris gali būti tvankus, o konsultacijos ne tokios jau ir reikalingos.

Priekaištų kils ir dėl egzaminų tvarkaraščio, ir dėl to, ar tie brandos egzaminai tikrai reikalingi.

– Kas jums kliūva dėl egzaminų tvarkos?

– Man atrodo, kad kai kurių mokyklinių egzaminų šiemet galbūt buvo galima atsisakyti. Pavyzdžiui, muzikologijos ar menų.

Man visą laiką neduoda ramybės ir lietuvių kalbos egzaminai – mokyklinis ir valstybinis. Jų taisymo procedūros labai ilgos, o vertinimo patikimumas – menkas.

Jeigu kas nors racionaliau apie viską galvotų, galėtų, pavyzdžiui, pasvarstyti, ar reikia lietuvių kalbos egzamino.

Šis egzaminas kasmet sukelia labai daug aistrų. Galbūt bent vienus metus būtų galima nuo jo pailsėti. Aukštosios mokyklos būsimų studentų atranką galėtų atlikti pagal tuos egzaminus, kurių rezultatai patikimiau atskleidžia moksleivių gebėjimus.

– Ar bent įsivaizduojate, kokį šurmulį visuomenėje sukeltų toks siūlymas?

– Aišku, reakcijų gali būti įvairių. Kaip ir dėl lietuvių kalbos įskaitos, kuri, manau, irgi perteklinis dalykas. Ją dabar siūloma daryti nuotoliniu būdu, bet gal ir jos buvo galima atsisakyti, jei būtų galvojama racionaliai.

Dėl lietuvių kalbos egzamino skausmingos reakcijos kyla kasmet. Tas egzaminas – kažkokia nelaimė. Vieni moksleiviai kremtasi, kai negauna tokio įvertinimo, kokio galbūt tikėjosi, kiti iš viso nesupranta, kodėl buvo būtent taip įvertinti.

Kai nepavyksta to egzamino tinkamai įprasminti, gal vieną kartą būtų galima jo iš viso atsisakyti, pailsėti ir viską įvertinti iš naujo?

– Ką, jūsų požiūriu, parodė jau kurį laiką vykstantis mokymasis nuotoliniu būdu?

– Svarbiausia problema, kad nėra aiškiai apibrėžta, kas apskritai yra tas nuotolinis mokymasis ir kiek jo turėtų būti. Niekas nepasvėrė ir neatsakė į svarbų klausimą: kiek mokinys per dieną turi prasėdėti prie kompiuterio?

Gal tuos nuotolinius bendravimus vis dėlto reikėtų dozuoti pagal tam tikrus kontekstus ir kontaktus? Pavyzdžiui, negali būti daugiau nei dvi ar trys pamokos per dieną. Kitos pamokos turėtų būti labiau orientuotos į savarankišką darbą.

Mano galva, dabar yra per daug improvizacijos.

– Bet ar galima jos išvengti ekstremalios situacijos sąlygomis? Juk niekas nesitikėjo, kad nebus laiko racionaliai visko apmąstyti ir suplanuoti.

– Taip. Ir dėl to viskas paliekama savieigai. Kiekviena mokykla daro taip, kaip jai išeina.

Šiandienė situacija atskleidžia ir kitų niuansų. Pavyzdžiui, jeigu turėtume stiprią mokymosi bazę – kokybišką ugdymo turinį su rimtais vadovėliais, situacija gal būtų visai kitokia.

Dabartinis turinys yra silpnas, mokytojams patiems reikia ieškoti papildomos medžiagos.

Ir šiaip nuotolinis mokymas – gana komplikuotas. Bet jis galėtų būti idealus dvyliktokams konsultuoti prieš egzaminus.

– Ar vis dėlto nebūtų prasmės neskubėti užbaigti mokslo metų, bet tęsti nuotolines pamokas ir mokytis iš klaidų, kad jų nereikėtų kartoti rudenį, jeigu mokyklų durys ir tada bus užvertos?

– Gal ir būtų protinga tą procesą dabar apšlifuoti, toliau lavinti įgūdžius, kurių daugeliui aiškiai stinga.

Kita vertus, gal vertėtų pagalvoti ir apie tai, kodėl nepradėjus anksčiau mokslo metų.

– Kaip šiandien matomos spragos gali vėliau atsiliepti moksleiviams?

– Mes nežinome, kada visa tai pasibaigs ir kada grįšime į mokyklas. Jei pakankamai greitai, gal ir nieko blogo nenutiks.

Tiesiog būsime išmokę tam tikras pamokas, ryškiau pamatę švietimo sistemos bėdas.

– Kokios tos bėdos per šią krizę jums akis bado labiausiai?

– Mokymo turinys – vadovėliai, mokymo priemonės.

Kita žaizda ta, kad už švietimą atsakingos institucijos nesugeba valdyti procesų. Norėtųsi ir daug ryškesnio lyderiavimo.

O dabar mokykloms paliekama kapstytis pačioms. Ministerijos vadovybė viešai džiaugiasi pavieniais gražiais veiksmais, tačiau turbūt niekas neįsivaizduoja, koks yra bendras kontekstas.

Svarbiausia dabar – mažiau blaškytis ir geriau planuoti.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.