Seimas parodė dantis: bet kas negali būti Konstitucinio teismo teisėju Kilo daug klausimų ir dėl Aukščiausiojo teismo pirmininkės

„Chuliganizmas“, „peštynės smėlio dėžėje“, „bandymų kurti teisinę valstybę paneigimas“ – taip žinomi šalies teisės specialistai įvertino antradienio Seimo balsavimus dėl teisėjų paskyrimo.

 Teigiama, kad G.Nausėdos patarėjai pagrindine savo bendravimo forma su parlamentu vėl pasirinko asmeninius telefono skambučius atskiriems Seimo nariams.<br> lrytas.lt montažas.
 Teigiama, kad G.Nausėdos patarėjai pagrindine savo bendravimo forma su parlamentu vėl pasirinko asmeninius telefono skambučius atskiriems Seimo nariams.<br> lrytas.lt montažas.
Sigita Rudėnaitė.<br>D.Labučio/ELTA nuotr.
Sigita Rudėnaitė.<br>D.Labučio/ELTA nuotr.
Tautos išrinktųjų balsavimas dėl KT ir AT teisėjų parodė: Seimas taip pat turi daug galių ir aklai jau nebebalsuoja.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tautos išrinktųjų balsavimas dėl KT ir AT teisėjų parodė: Seimas taip pat turi daug galių ir aklai jau nebebalsuoja.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tautos išrinktųjų balsavimas dėl KT ir AT teisėjų parodė: Seimas taip pat turi daug galių ir aklai jau nebebalsuoja.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tautos išrinktųjų balsavimas dėl KT ir AT teisėjų parodė: Seimas taip pat turi daug galių ir aklai jau nebebalsuoja.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiausia ginčų kilo dėl S.Rudėnaitės, kuri nebuvo paskirta Aukščiausiojo teismo pirmininke, bet buvo atleista iš Civilinių bylų skyriaus vadovo pareigų.
Daugiausia ginčų kilo dėl S.Rudėnaitės, kuri nebuvo paskirta Aukščiausiojo teismo pirmininke, bet buvo atleista iš Civilinių bylų skyriaus vadovo pareigų.
D.Žalimas.<br>T.Bauro nuotr.
D.Žalimas.<br>T.Bauro nuotr.
D.Žalimas.<br>T.Bauro nuotr.
D.Žalimas.<br>T.Bauro nuotr.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas P.Urbšys, pranašavo, kad kai kurios ar net visos kandidatūros bus atmestos, nes valdantieji valstiečiai nusiteikę paauklėti prezidentą G.Nausėda (nuotraukoje).<br>T.Bauro nuotr.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas P.Urbšys, pranašavo, kad kai kurios ar net visos kandidatūros bus atmestos, nes valdantieji valstiečiai nusiteikę paauklėti prezidentą G.Nausėda (nuotraukoje).<br>T.Bauro nuotr.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas P.Urbšys, pranašavo, kad kai kurios ar net visos kandidatūros bus atmestos, nes valdantieji valstiečiai nusiteikę paauklėti prezidentą G.Nausėda (nuotraukoje).<br>T.Bauro nuotr.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas P.Urbšys, pranašavo, kad kai kurios ar net visos kandidatūros bus atmestos, nes valdantieji valstiečiai nusiteikę paauklėti prezidentą G.Nausėda (nuotraukoje).<br>T.Bauro nuotr.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas P.Urbšys, pranašavo, kad kai kurios ar net visos kandidatūros bus atmestos, nes valdantieji valstiečiai nusiteikę paauklėti prezidentą G.Nausėda (nuotraukoje).<br>T.Bauro nuotr.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas P.Urbšys, pranašavo, kad kai kurios ar net visos kandidatūros bus atmestos, nes valdantieji valstiečiai nusiteikę paauklėti prezidentą G.Nausėda (nuotraukoje).<br>T.Bauro nuotr.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas P.Urbšys, pranašavo, kad kai kurios ar net visos kandidatūros bus atmestos, nes valdantieji valstiečiai nusiteikę paauklėti prezidentą G.Nausėda (nuotraukoje).<br>T.Bauro nuotr.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas P.Urbšys, pranašavo, kad kai kurios ar net visos kandidatūros bus atmestos, nes valdantieji valstiečiai nusiteikę paauklėti prezidentą G.Nausėda (nuotraukoje).<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Apr 23, 2020, 10:25 AM, atnaujinta May 1, 2020, 11:58 AM

Per atkurtos nepriklausomybės 30 metų to dar nebuvo – Seimas antradienį vienu ypu išbrokavo tris kandidatus į Konstitucinio teismo (KT) teisėjus, taip pat kandidatę į Aukščiausiojo teismo (AT) pirmininkus.

Dėl tokio kuriozo politikai baksnoja pirštais vieni į kitus. Smarkiausiai kapojasi dvi iš keturių kandidatūrų teikusi Prezidentūra ir jas atmetusi valdančioji dauguma.

Kad ir kas būtų kalčiausi, ši situacija parodė, kad dvi iš trijų pagrindinių valstybės institucijų – Seimas ir Prezidentūra – toliau nesugeba susitarti, o tas nesusikalbėjimas vis ryškesnis.

Seimas turėjo nuspręsti, ar KT teisėjais skirti buvusią šio teismo kanclerę Ingridą Danėlienę, AT teisėją Algį Norkūną ir advokatę Giedrę Lastauskienę.

Mat kovą baigėsi KT pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija.

Dar praėjusių metų pabaigoje I.Danėlienės kandidatūrą pasiūlė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, A.Norkūno – laikinai AT pirmininkės pareigas einanti šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė, o G.Lastauskienės – prezidentas Gitanas Nausėda.

Be to, prezidentas S.Rudėnaitę siūlė atleisti iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir paskirti nuolatine AT vadove.

Slaptu balsavimu Seimas nepalaimino nė vienos kandidatūros į KT teisėjus, o S.Rudėnaitę apskritai pakabino palubėje. Parlamentarai pritarė, kad ji būtų atleista iš AT Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, bet nepatvirtino jos AT vadove.

Prieš balsavimą svarstant šias kandidatūras diskusijos vyko tik dėl I.Danėlienės. Tiksliau – apie jos galimus asmeninius ryšius su D.Žalimu. Nors ir KT pirmininkas, ir buvusi kanclerė šias kalbas neigė, jais tikėjo ne visi politikai.

Rezultatai – nuspėjami

Kai kurie politikai, pavyzdžiui, Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys, pranašavo, kad kai kurios ar net visos kandidatūros bus atmestos, nes valdantieji valstiečiai nusiteikę paauklėti prezidentą.

Mat G.Nausėda, keršydamas valstiečiams už tai, kad jie nepakluso jo reikalavimams atleisti susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, atmetė kandidatą į ekonomikos ir inovacijų ministrus, premjero Sauliaus Skvernelio patarėją Luką Savicką.

Kad P.Urbšio pranašystės išsipildys su kaupu, buvo galima prognozuoti jau senokai. Tarkime, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), vadovaujamas dešiniosios valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio rankos Agnės Širinskienės, vilkino kandidatūrų svarstymą.

Tuo metu dalis valdančiosios daugumos atstovų spėjo, jog bus atmestos ne tik prezidento kandidatūros, bet ir Seimo pirmininko teikiama kandidatė – vien dėl to, kad ją teikia V.Pranckietis, kurį R.Karbauskis pavadino niekam neatstovaujančiu ir nieko negalinčiu padaryti Seimo pirmininku.

Kalbant apie A.Norkūną, jis esą tiesiog pateko ne vietoje, ne laiku ir ne į tą kompaniją, todėl automatiškai buvo paskandintas su kitais.

Beje, parlamentarai užkulisiuose piktinosi ir tuo, kad visos kandidatūros į KT teisėjus esą yra silpnos, o V.Pranckietis ir Prezidentūra jų tinkamai nederino nei su Seimo frakcijomis, nei su politiniais lyderiais.

Buvo teigiama, kad G.Nausėdos patarėjai pagrindine savo bendravimo forma su parlamentu vėl pasirinko asmeninius telefono skambučius atskiriems Seimo nariams. Kai kurie politikai „Lietuvos rytui“ prasitarė, kad vienam jų skambino vienas šalies vadovo patarėjas, kitam – kitas, bet abu tarsi iš paruošto vieno lapelio kalbėjo tą patį tekstą.

O teksto esmė buvusi lyg iš pamokslo mokiniams – Seimo nariai turi būti atsakingi ir suvokti, kad jie atstovauja valstybei.

„Taigi problema net ne tiek prezidentas, kuris dabar tarsi užsidaręs savo bokšte, o jo patarėjai ir jų elgesys“, – taip „Lietuvos rytui“ teigė valstiečių atstovai, kartu tvirtindami, kad ir pateiktos kandidatūros atrodė prastai.

Kaip atleisti ir paskirti?

Tarp Prezidentūros ir Seimo įsiplieskė ginčas ir dėl to, kaip reikėtų atleisti ir paskirti S.Rudėnaitę.

Prezidentūra pateikė šalies vadovo dekretą, numatantį, kad ši teisėja yra atleidžiama iš skyriaus pirmininko pareigų ir paskiriama AT pirmininke tuo pačiu sprendimu. Matyt, G.Nausėdos komanda nujautė, kad gali atsitikti taip, kaip ir atsitiko.

Seimo Teisės departamentas, taip pat valdantieji tvirtino, kad dėl šių procedūrų parlamentarai slaptai turi balsuoti du kartus.

Tačiau Prezidentūrai nesutikus Seimas vis viena tai padarė, įrašydamas savo atitinkamame nutarime dėl S.Rudėnaitės du atskirus straipsnius.

Nepritarė ir dalis opozicijos

Kad visų kandidatų popieriai greičiausiai bus prasti, galutinai paaiškėjo pačiose Seimo posėdžio išvakarėse.

TTK, svarstęs kandidatūras uždarame posėdyje, dėl kiekvienos balsavo atskirai. Anksčiau komitetas taip nesielgdavo. Taigi, pavyzdžiui, dėl I.Danėlienės komiteto narių balsai, „Lietuvos ryto“ žiniomis, pasiskirstė po lygiai, vieni balsavo „už“, kiti susilaikė, tarp pastarųjų buvo ir A.Širinskienė.

Konservatoriui Stasiui Šedbarui nusišalinus (esą dėl visa ko, nes jis gali būti apkaltintas kokiais nors paslaptingais profesiniais ir asmeniniais ryšiais su kandidate), buvo balsuota pakartotinai ir kandidatūrai pritarta: penki – „už“, keturi susilaikė.

Panašia nedidele persvara komitete buvo patvirtintos ir kitos kandidatūros.

Dar iškalbingiau tą pačią dieną vyko atskiros nuotolinės vaizdo konferencijos tarp prezidento ir Seimo frakcijų lyderių. G.Nausėda politikų klausinėjo apie būsimą balsavimą ir nuotaikas.

Tai, ką šalies vadovui pasakė R.Karbauskis, buvo nesunku nuspėti iš jo viešų pareiškimų – valstiečių vedlys atvirai paskelbė, kad valdantieji greičiausiai nepritars visoms kandidatūroms į KT ir AT, nes jos buvo silpnos.

Tarp Seimo valstiečių vyravusias tokias nuotaikas „Lietuvos rytui“ patvirtino ir frakcijos nariai.

Tačiau, „Lietuvos ryto“ žiniomis, ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis prezidentui pranešė, kad jo frakcija dėl visų kandidatūrų balsuos laisvai, nes dalis politikų taip pat nusiteikę kritiškai.

Slapto balsavimo rezultatai parodė, kad tarp kandidatus paskandinusiųjų buvo ir opozicijos atstovų. Nes vien valdančiųjų pajėgų būtų neužtekę kandidatūras taip įtikinamai atmesti. Be to, kai kurie opozicijos atstovai susilaikė ir balsuodami TTK.

Prezidentūra netyli

Nieko keista, kad toks Seimo demaršas įžiebė ir politikų, ir teisininkų reakciją.

Pavyzdžiui, buvęs ilgametis TTK pirmininkas, opozicijoje esantis socialdemokratas Julius Sabatauskas tokį Seimo žingsnį pavadino visišku teisiniu nihilizmu ir valdančiųjų kerštu Prezidentūrai.

Tuo metu Prezidentūra paskelbė, kad Seimas, atmesdamas kandidatūras, nevertino šių žmonių profesinių savybių. Kitaip sakant, žaidė grynai politinį ir galios žaidimą.

Kaip G.Nausėda elgsis toliau? Šalies vadovas turi teisę vėl teikti tas pačias kandidatūras, tačiau daugelis politikų abejojo, ar jis tai darys. Vadinasi, prezidentas, kaip ir Seimo pirmininkas, gali teikti kitas kandidatūras.

Tačiau trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo Prezidentūros raštą – „nuomonę“ – apie balsavimą dėl S.Rudėnaitės.

Teigiama, kad parlamentarų sprendimas atleisti S.Rudėnaitę iš vienų pareigų, bet nepaskirti į naujas prieštarauja Konstitucijai.

Taip pat aiškinama, kad Seimas negalėjo atskirti sprendimų, kurie buvo susisieti prezidento dekrete. Be to, primenama, kad AT teisėją iš pareigų galima atleisti tik tokiu atveju, jei yra konkretus teisinis pagrindas. Šiuo atveju – jis paskiriamas į naujas pareigas. O Seimas to nepadarė.

Prezidentūra nurodo, kad lygiai taip pat S.Rudėnaitės atleidimą ir paskyrimą susiejo ir G.Nausėdai pritarusi Teisėjų taryba.

Prabilo ir teisininkai

Iš esmės tais pačiais argumentais remiasi ir teisininkai, kurie dar audringiau už opozicijos politikus piktinosi Seimo elgesiu.

„Suprantama, kad skyrimas į tokias pareigas išimtinai susijęs su politine valia, tačiau atleidimas iš pareigų, nesant nė vieno iš Konstitucijoje ar Teismų įstatyme įtvirtintų pagrindų, nesant prašymo juos taikyti, paneigia prieš 30 metų nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos bandymus kurti teisinę valstybę ir jos bandymus visus sprendimus grįsti pamatiniais žmogaus teisių apsaugos principais. Neigdami juos neigiame savo valstybę“, – taip balsavimą dėl S.Rudėnaitės įvertino Teisėjų tarybos pirmininkas ir Lietuvos apeliacinio teismo vadovas Algimantas Valantinas.

Kitas žinomas teisininkas akademikas Vytautas Nekrošius parlamento elgesį pavadino tuštybės, ambicijų, nepagarbos demokratijai ir kvailumo triumfu: „Vienas svarbiausių valstybės valdymo konstitucinių principų yra atsakingo valdymo principas.

Šiandienos situacija man labiau panaši į susipykusių berniukų peštynes smėlio dėžėje dėl to, pas ką bus žaislai.

Tai visiškai nieko bendra neturi su atsakingu valdymu. Taip sunkiai demokratijos bei parlamentarizmo pagrindų ir mokomės.“

Seimo nariai atmetė visus pasiūlytus kandidatus

Už Seimo pirmininko V.Pranckiečio pateiktą buvusios Konstitucinio teismo (KT) kanclerės I.Danėlienės kandidatūrą į KT teisėjus balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 59 ir susilaikė 20.

Už prezidento G.Nausėdos pasiūlytą advokatės G.Lastauskienės kandidatūrą į KT teisėjus balsavo 49 Seimo nariai, 50 buvo prieš ir susilaikė 16.

Už laikinosios Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) vadovės S.Rudėnaitės pasiūlytą LAT teisėjo A.Norkūno kandidatūrą į KT teisėjus balsavo 24 Seimo nariai, prieš buvo 52 ir susilaikė 47.

Už S.Rudėnaitės skyrimą LAT pirmininke balsavo 52 Seimo nariai, 46 buvo prieš ir 23 susilaikė.

S.Rudėnaitės atleidimas iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų buvo teikiamas dėl siūlymo ją skirti LAT vadove, tačiau į šias pareigas nepaskyrus iš esamų ji buvo atleista. Už S.Rudėnaitės atleidimą iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 34 ir susilaikė 17. S.Rudėnaitė lieka tik LAT teisėja.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.