Kol verslas kalba apie žadamą, bet niekaip negaunamą paramą, o medikai laukia priedų, sveikatos apsaugos ministro politinio pasitikėjimo pareigūnams atlyginimai pakilo vidutiniškai 1000 eurų.
Solidarumas su visuomene: ar valdžia pradės mažinti savo išlaidas? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Rimvydas Paleckis kalbėjosi su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nare Agne Širinskiene bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariu Jurgiu Razma.
– Ponia Širinskiene, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei buvo pakeltos algos tūkstančiu euru ir premjerui Sauliui Skverneliui toliau asfaltuojamas kelias už 143 tūkst. eurų. Jūsų manymu, čia laiku, čia viskas gerai? Kai dar ne visi medikai gauna priedus, kai verslui vėluoja pinigai?
A.Širinskienė: Ir medikai priedus neišvengiamai gaus, ir verslui pinigai bus išmokėti, kurie turi būti išmokėti. Ir, manau, lygiai taip pat turim suprasti mūsų ministro patarėjus, kad vis dėl to žmonės atiduoda savo savaitgalius, laisvalaikį.
Man netgi iš jūsų kolegų yra tekę gauti „Messenger“ žinučių su priekaištais, kad mes pusę pirmos nakties kalbėjome su Lina Bušinskaite, bet Lina trečią valandą nakties neatsiliepia. Ką mes ir su L.Bušinskaite kalbėjome, kad krūvis yra išaugęs milžiniškas. Kiek esu informuota, gaunama po 300-400 įvairių paklausimų per dieną.
– To niekas neginčija. Sutikite, kad medikai dirba turbūt pavojingesnėmis sąlygomis negu ministro patarėjai.
A.Širinskienė: Lygiai taip pat sutinku ir lygiai taip pat dėl to Seime ir buvo priimti sprendimai paankstinti visų gydytojų atlyginimų išmokėjimą, perkeliant iš rugsėjo mėnesio į dabar. Ir lygiai taip pat išmokėti tuos priedus, kurie sieks iki 100 proc. žmonėms, kurie dirba židiniuose. Ir Seimas, kiek atsimenu, vienbalsiai tam pritarė.
– Čia labiau eina kalba apie sklandų sprendimų priėmimą. Kai eina kalba apie ministerijos pareigūnus, kažkaip labai sklandžiai įvyksta pinigų pakėlimas. Premjero keliui gana sklandžiai, bent jau diskusijų negirdėjom. O jau kai medikams, kurie dirba, kaip jie sako, reaktoriuje arba prie reaktoriaus, stringa, vėluoja.
A.Širinskienė: Reiktų pasižiūrėti į savivaldybes, kaip elgiasi savivaldybės, kai buvo siūloma savivaldybių pavaldumo ligonines daryti dvigubą pavaldumą – ir ministerijos, ir savivaldybės.
Tada lygiai taip pat ir Savivaldybių asociacija, ir ta pati mūsų miela opozicija rėkia, kad negalima daryti dvigubo pavaldumo, ministerija pernelyg daug kišis į ligoninių veiklą.
Atėjo krizė ir dabar matome, kad savivaldybės turi savo vizijas ir tikrai ne visos savivaldybės atsakingai elgiasi.
– Dainius Kepenis sakė, kad jis taip nebūtų daręs. Nebūtų skyręs dabar pinigų keliukui ir priedų Aurelijaus Verygos patarėjams. Arba tą būtų daręs vėliau.
A.Širinskienė: Manyčiau, kad kolega D.Kepenis galėtų pasidomėti daugiau, kiek dirba ministrų patarėjai, premjero patarėjai.
– Pone Razma, kaip jums tai atrodo?
J.Razma: Mano vertinimai būtų kiek kitokie. Pirmiausia, turėjo būti išspręsti atlyginimų ir priedų klausimai tiesiogiai židiniuose dirbantiems ir kitiems medikams. O po to galbūt ministerijos karjeros tarnautojams.
O politiniams pareigūnams, manyčiau, išvis nepaisant, kad jiems krūviai dabar šiek tiek didesni, atlyginimai neturėtų būti keliami. Tie žmonėms, kurie eina į politines pareigybes puikiai žino, kad jų darbo krūviai priklausys nuo politinių situacijų.
Būna laikotarpių, kai gali visai lengvai pagyventi, būna sudėtingesnių laikotarpių – su tokiu žinojimu visi ateina į tas pareigybes. Ir niekas neskaičiuoja to laiko kaip karjeros tarnautojams, kad nuo 8 iki 17 val., jeigu truputį daugiau – duokit man priedą.
Čia yra kitas požiūris. Ir aš negirdėjau, kad nors vienoje Europos šalyje politikams ar politiniams pareigūnams būtų didinami atlyginimai ir priedai dėl to, kad jiems teko daugiau darbuotis dėl karantino, dėl pandemijos.
Dėl premjero keliuko, aišku, kad tai prastai atrodo, kai daug žmonių susiduria su įvairiais sunkumais.
Premjeras turbūt sakys, kad aš čia niekuo dėtas, čia ne Vyriausybės sprendimai, čia ministras, savivaldybė sprendė, bet galėjo būti paprasčiausiai premjero kreipimasis į savivaldybę, ministrą: būkit geri, šitam laikotarpyje neskirkite papildomų pinigų šitos gatvės asfaltavimui, nes tai visuomenėje tikrai bus neigiamai priimta. Bet tokio kreipimosi aš, deja, negirdėjau.
A.Širinskienė: Man atrodo, ponas Razma buvo prie premjero namų, susitiko su kaimynais ir girdėjo pasipiktinusių žmonių šūksnius, kad netrukdykite mums turėti kelio. Tas premjero vadinamasis keliukas yra dar kelių šimtų gyventojų keliukas, kur žmonės dešimtmečiais kentėjo neasfaltuotą žvyrkelį.
J.Razma: Tokių žmonių, laukiančių įvairių keliukų asfaltavimo yra labai daug. Čia mes nepermeskime tos problemos ant žmonių. Tas keliukas bus asfaltuotas, viskas tvarkoje, bet šioje situacijoje galėjo premjeras paprašyti tam tikro stabtelėjimo.
– Ponia Širinskiene, ginčas tarp R.Karbauskio ir G.Landsbergio dėl solidarumo su visuomene. G.Lansdbergis užsimena, kad galbūt reiktų mažintis ir Seimo nariams atlyginimus, panašiai, kaip per krizę prieš 10 metų. R.Karbauskis sako priešingai, mes nedarysime konservatorių klaidų, mes skatinsime vartojimą.
A.Širinskienė: Konservatorių požiūris, įsivaizduoju, jeigu galėtų, greičiausiai ir dabar su pasimėgavimu ir pensijas sumažintų, ir visų dirbančiųjų atlyginimus. Kaip rodė jų praeitis, gebėjimas tvarkytis su krize, tai pirmiausia, ką jie darydavo, tai mažindavo vartojimą ir viską, kiek galėdavo, uždarydami.
Puikiai visi suprantame, kokios yra to pasekmės. Nevyksta apyvarta, nesiplečia verslai, nesurenkamas biudžetas ir krizė, užuot suvaldyta, dar labiau gilėja. Mes praktiškai ir dabar turime pensijas, kurias iki šiol po 2008-2009 m. turėjome atstatinėti. Kaip kariškių, pareigūnų pensijos ir kiti dalykai.
– Jūsų politika yra vartojimo skatinimas?
A.Širinskienė: Be abejo, tik vartojimo skatinimas, kuris galėtų padėti išbristi iš krizės. O vis dėl to opozicija labai nesąžiningai elgiasi, bandydama sudaryti įspūdį, kad Seimo nariai gali atsisakyti arba Seimas gali uždrausti mokėti Seimo nariams kanceliarines išlaidas.
Tai prieštaraujantys Konstitucijai pasiūlymai, jie tą puikiai žino. Nepaisant to, registruoja ir Teisės departamentas yra aiškiai pasakęs, kad tokie pasiūlymai negali būti svarstomi. Bet be abejo, atsakingas Seimo narys savo išlaidas turi pakankamai kontroliuoti.
J.Razma: Aš į kolegės demagogiją per daug neatsakinėsiu, lyginant anuos sprendimus ir dabartinius, nes situacijos yra visiškai skirtingos. Ir dabar mes tikrai nesiūlome kokių nors mažinimų viešajame sektoriuje, kol kas to nereikia.
Čia kalbam apie tai, kad Seimo nariai galėtų parodyti tam tikrą solidarumo veiksmą, reaguodami į tai, kad daug žmonių šiandien pajuto sumažėjusias pajamas.
Ir ką atsakyti žmogui, kuris sako: štai, gerbiami Seimo nariai, jums toms parlamentinėms išmokoms 900 eurų, o man, praradusiam individualią veiklą, tik 257 eurai išmoka, ar čia viskas tvarkoj.
Jeigu Teisės departamentas labai priekabiauja, kad negali būti iki nulio tos išlaidos sumažinamos, palikime jas simbolinėmis ir joks vartojimas čia nesumažės. Tiesiog Seimo nariai, pirkdami degalus, remontuodami automobilius, užsakydami straipsnius, mokės iš savo atlyginimo.
Tokiu būdu mes netiesiogiai padarysime sprendimą dėl atlyginimų mažinimo. Žinoma, yra ir kitas kelias, tiesiog pasiūlyti 20 proc. ar panašiai sumažinti atlyginimus. Bet kažkokio solidarumo veiksmo, pasakant, kad mes suprantant, kad yra žmonės, gyvenantys labai sunkiai šioje situacijoje, tikrai reikia.
A.Širinskienė: Aš tik galiu nusistebėti, kodėl tada antradienį valdyboje ponas G.Landsbergis, kai buvo pasiūlyta Seimui nepirkti saldainių, pasisakė, kad tai negeras pasiūlymas ir reikia juos įsigyti.
Kodėl, kai buvo pasiūlyta leisti Seimo nariams pirkti medikams kaukes, už savo kanceliarines išlaidas, lygiai taip valdyboje konservatoriai buvo pirmieji, kurie sakė, kad to negalima daryti. Reiktų garbingai žiūrėti tiesai į akis ir elgtis sąžiningai.
J.Razma: Aš tikrai neįsivaizduoju, kad G.Landsbergis būtų raginęs pirkti saldainius. Čia vėl, matyt, kažkoks demagogijos pliūpsnis. Seimo kanclerė galėjo priimti tą sprendimą ir čia net ne valdybos lygio klausimas.
Be abejo, šiandien reikia sustabdyti visus suvenyrų, gėlių, saldainių ir panašių dalykų pirkimą. Čia net nėra ką diskutuoti. Gabrielius, įsivaizduoju, norėjo pasakyti, kad tai ne valdybos lygio klausimai.
O dėl pirkimo apsaugos priemonių už parlamentines lėšas, gerbiamoji kolege, turėtumėte kaip teisininkė sutikti, kad tai nėra parlamentinė veikla, kuriai finansuoti skirtos lėšos. Prašau, kiekvienas Seimo narys tegul aukoja asmenines lėšas labdaros organizacijoms, kurios tuo užsiima. O čia yra mokesčių mokėtojų pinigai.
A.Širinskienė: Bet mes dovanoms perkame tiek daug paveikslų ir kitų dalykų, kurie nereikalingi žmonėms šiuo atveju.
J.Razma: O čia yra mokesčių mokėtojų pinigai. Tai palikime juos biudžete ir sveikatos apsaugos ministras nupirks tas kaukes. Bet kiekvienas nesireklamuosime tada, nepapirkinėsime rinkėjų, kad mes dalinam jums kaukes, o jūs turėkite mintyje, gal už mus reikia balsuoti.
A.Širinskienė: Niekas ir dabar netrukdo Seimo nariui neišnaudoti visų lėšų. Jos metų gale grįžta į biudžetą, ką aš visą laiką darau, sugrąžindama tas lėšas.
– Ar visuomenė jaučia, kad valdžia solidarizuojasi su visuomene, kuri kiekvieną dieną vis sunkiau verčiasi? Miestuose gatvės tuščios, kavinės uždarytos, parduotuvės pusiau uždarytos, verslai neveikia.
A.Širinskienė: Apklausos rodo, kad visuomenė vertina puikiai, kaip yra valdoma krizė ir kaip visuomenei ir žmonėms yra dirbama. Dirbama yra nuoširdžiai, puikiai suvokiant tuos sunkumus, kurie yra.
O kiekvienas Seimo narys gali solidarizuotis asmeniškai, tiesiog pasakydamas, kad aš neišnaudosiu lėšų, metų gale jos bus grįžtančios į biudžetą ir bus panaudotus. Šiuo atveju jokių problemų nėra.
J.Razma: Manau, kad tokio jausmo tikrai nėra. Aš galiu sutiktu su kolege, kad galbūt žmonės nevertina labai kritiškai, kaip valdoma krizė, supranta ir draudimų būtinumą.
Bet sunkiai supras žmogus, kurio individuali veikla sustabdyta, kokia kirpėja, kuriai dabar išmokama 257 eurai, kai jai šitą sumą reikia sumokėti už patalpos ir kirpėjos kėdės nuomą, už ką jai pragyventi.
Žinoma, kai palygina su padidintais sveikatos apsaugos viceministrų atlyginimais, kurie pasiekia net premjero atlyginimą beveik, iš kur čia gali atsirasti solidarumo jausmas.
– Ar sutinkate, kad kiekvienas Seimo narys, valdžios atstovas gali pats solidarizuotis su visuomene, dalį algos pervesti į medikams skirtą fondą?
J.Razma: Tas pasiūlymas tikrai yra priimtinas. Nelaukdamas, kai Seimas baigs svarstyti, pasakiau, kad už balandžio mėnesį man nepervestų parlamentinių pinigų. Aukojo visi mūsų frakcijos nariai, perkant respiratorius, bet iš to nedarėme reklamos, nepozavome prie jų. Tai yra daroma ir tą reikia plėtoti.
Bet žmonės žiūri į instituciją, šiuo atveju į Seimą, tai yra kito lygio klausimas. O kaip visa institucija, kaip Seimas, čia elgiasi. Ar gali priimti bendrą sprendimą, rodantį solidarumo suvokimą.
A.Širinskienė: Bandau įsivaizduoti, kaip jausis verslas arba smulki regionų žiniasklaida, kai Seimo narys turėjo su ja viešinimo sutartį ir dabar, kai žiniasklaidai yra taip sunku regionuose, staiga Seimo narys nutrauks sutartį ir sakys: aš daugiau nemokėsiu, nes tai buvo mano kanceliarinės išlaidos.
– Daug ginčų, aistrų kelia Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatų nepatvirtinimas. Kaip jūs suprantate šį signalą?
J.Razma: Prastai vertinu tą situaciją, ypač kuri susiklostė dėl kandidatės į Aukščiausiojo Teismo pirmininkes. Tikrai Seime nėra buvę tokio atvejo, kad būtų nepatvirtinti visi teikiami kandidatai į tas pareigas.
Matyt teisūs yra tie, kurie, girdėję, valstiečių žaliųjų, kitų valdančiųjų užkulisines kalbas sakė, kad čia nesitikėkite, kad kandidatūros bus patvirtintos, nes per šį veiksmą valdantieji planuoja parodyti tam tikrą keršto akciją prezidentui, Seimo pirmininkui, nes tai jų teikimai daugiausia buvo.
Ko gero, tai ir įvyko. Žinoma, čia buvo tam tikrų šaržavimų, kad norint atleisti vieną kandidatę, kad nesusipainiotų, buvo patarta balsuoti vieningai dėl visų. Blogiausia yra dėl Aukščiausiojo Teismo kandidatės į pirmininkes, nes pirmiausia turėjo būti balsuojama dėl jos skyrimo, nes jos atleidimas iš Civilinių bylų skyriaus vadovės pareigų buvo galimas tik tuo pagrindu, jeigu ji būtų paskirta teismo vadove.
O dabar valstiečių žaliųjų atstovai daugiausia matyt balsavo ir už jos nepaskyrimą, ir atleidimą iš dabar užimamų pareigų.
A.Širinskienė: Negaliu nereaguoti ir paironizuosiu, kad greičiausiai ir kolegos J.Razmos frakcijos nariai dalyvavo tame valdančiųjų sąmoksle. Kadangi mačiau, kaip buvo balsuojama Teisės ir teisėtvarkos komitete, mačiau, kaip balsuoja konservatorių frakcijos atstovai.
Negana, kai kurie nariai kalbėjo komiteto posėdyje viešai, kad jie patyrė ir frakcijos spaudimą, kas yra visiškai nesuvokiama tokiais atvejais.
J.Razma: Čia vėl demagogija, galiu užtikrinti, kad jokio spaudimo nebuvo.
– Turbūt ką besiūlytų Viktoras Pranckietis, nepraeis pro jūsų frakciją?
A.Širinskienė: Jūs matėte, kaip Seimas balsavo. Tokių rezultatų, kokie buvo dėl Konstitucinio Teismo teisėjų, buvo neįmanoma turėtų, jeigu tai būtų buvę Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sprendimai. Skaičiai rodo, kad opozicija, tame tarpe ir konservatorių frakcija, aš tuo esu visiškai tikra, balsavo taip pat nepalaikydami tų kandidatų.
– Pone Razma, galite patvirtinti ar paneigti, kad ir jūs balsavote kartu su valstiečiais?
J.Razma: Aš galiu labai sąžiningai pasakyti, kad mūsų frakcijoje buvo šiek tiek abejonių dėl vienos kandidatės. Dėl kitų kandidatų aš tikrai jokių frakcijos narių priekaištų negirdėjau.
Mes priėmėm sprendimą laisvai balsuoti, niekas ten nepatikrins slaptame balsavime, bet aš nemanau, kad mūsų frakcijos nariai galėjo balsuoti taip keistai, kad dėl kandidatės į Aukščiausiojo Teismo pirmininkes. Jeigu jau nebalsuoji už jos paskyrimą į pirmininkės pareigas, tai nebalsuok už atleidimą iš dabar užimamų pareigų.
Bet čia kažkoks ypatingai keistas balsavimas ir dėl to mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą.
A.Širinskienė: Manau galima kreiptis visur, ir į Konstitucinį Teismą, bet reikia pasižiūrėti, koks dekretas atėjo iš Prezidentūros. Kaip Teisės departamentas rašė, jis jau pirmuosiuose etapuose kėlė klausimą, kaip gali būti du savarankiški veiksmai – atleidimas ir paskyrimas sujungta į vieną dokumentą. Turi būti atskiri balsavimai.
– Norite pasakyti, iš Prezidentūros atėjo teisiškai neraštingas dokumentas?
A.Širinskienė: Jeigu pažiūrėtume į Teisės departamento pastabas, tai deja, įvyko taip, kad tikslumo tose formuluotėse nebuvo. Buvo pokalbių su prezidento patarėjais ir aš pati kėliau klausimą, kas atsitiks jeigu Seimo nariai dėl vieno subalsuos vienaip, dėl kito subalsuos kitaip. Kai nėra skirtingų teisės aktų.
Prezidentūra apie tai, kas gali atsitikti posėdžių salėje, žinojo. Ji lygiai taip pat matė pastabas iš Teisės departamento.
