Kaip paaiškėjo, ES kol kas galimai neturi tinkamų pajėgumų reguliuoti valstybių narių sveikatos apsaugos reikalus, o pačios valstybės narės krizinėse situacijose yra linkusios vadovautis ekonominiu ir biurokratiniu nacionalizmu.
Dėmesio centre – koronavirusas
„Pačiame parlamente pagrindinis klausimas yra krizės įveikimas. Jeigu pradžioje buvo daugiau dėmesio pačios pandemijos suvaldymui, tai dabar visas dėmesys yra ekonominės krizės įveikimui. Čia vyksta daug diskusijų“, – taip darbą Europos Parlamente (EP) apibendrino konservatorius Andrius Kubilius.
Jam antrino ir valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Stasys Jakeliūnas.
„Ekstraordinari situacija, reikia daug mokytis, prisitaikyti. Parlamente vyko dvi sesijos. Vyksta pasiūlymų ekonomikos gaivinimo planui rengimas (..).
Pagrindiniai du akcentai dėl ekonomikos gaivinimo: siekiama užtikrinti didesnį solidarumą ir bendrų skolinimosi instrumentų sukūrimą, na, ir galimybė išsaugoti ir sustiprinti „Žaliojo kurso“ įgyvendinimą, kad gaivinimo priemonės būtų siejamos su „žaliąja“ ekonomika“, – sakė jis.
Tačiau Petras Auštrevičius atkreipė dėmesį, kad nors pagrindinis dėmesys skiriamas koronavirusui, darbas nenutrūksta ir galvojant apie įprastinę EP darbotvarkę.
„EP palengva perėjo į distancinio darbo būdą, tai buvo nelengva, nes yra didelis skaičius europarlamentarų ir ne visiems techninės priemonės yra vienodai prieinamos (..).
Baigiu paruošti pranešimą dėl Rytų partnerystės. Jau šiandien išsiųsime galutinius kompromisus šešėliniams pranešėjams. Pranešimas dėl Rytų partnerystės turėtų būti išleistas birželio mėnesį. Pradėjau ruošti pranešimą dėl Baltarusijos“, – apie darbą EP kalbėjo P.Auštrevičius.
Chaoso ES tikrai buvo
Lietuvos europarlamentarai vieningai sutiko, kad chaoso tarp ES priklausančių šalių koronaviruso pandemijos suvaldymo pradiniuose etapuose išties buvo. O prie to prisidėjo tiek pernelyg mažas bendras ES reguliavimas sveikatos apsaugos srityje, tiek šalių narių elgesys.
J.Olekas patvirtino, kad „nėra ką slėpti – tam tikros ES reakcijos buvo šiek tiek pavėluotos“.
„Pirmas dalykas, dėl ES reakcijos ir dėl apskritai sveikatos situacijos. Visi, pasirašant Europos sutartį, labai norėjo, kad sveikata liktų šalių narių atsakomybėje.
O kai ištiko bėda, iškart buvo sakoma, o kur čia buvo ES. Manau, kad šiek tiek suvėlavo reakcija. Bet mums reikia turbūt suprasti ir norėti, kad reikia sveikatos srityje daug bendresnių pastangų“, – apie ES veikimą sveikatos apsaugos srityje kalbėjo socialdemokratas J.Olekas.
Kaip pastebėjo P.Auštrevičius, valstybės narės pandemijos suvaldymo pradžioje buvo linkusios vadovautis ekonominiu ir biurokratiniu nacionalizmu.
„Pradžioje valstybių narių sostinės perėmė iniciatyvą. Dėl to buvo įvedamos nacionalinės sienų kontrolės priemonės. Griežtumas labai skyrėsi ir tuo pačiu ES subyrėjo į 27 valstybių dalis. Vėliau Briuselis atsiėmė iniciatyvą ir pradėjo siūlyti savo bendrus sprendimus. Labai blogai, kad Briuselis pavėlavo su savo iniciatyvomis ir leido sostinėms startuoti pirma“, – patikino jis.
Vis tik, pasak A.Kubiliaus, nors niekas Europoje šiai krizei nebuvo pasirengę, o Kinijoje kilusi pandemija rodėsi kiek tolima, finansiniai mechanizmai šios krizės suvaldymui yra koordinuojami geriau ir greičiau, nei tai buvo daroma per ankstesnę krizę.
„Kai kas sako, kad ES nesugeba reaguoti. Turiu galimybę palyginti, kaip ES reagavo į 2008-2012 metų krizę ir kaip ji reaguoja dabar. Tai reaguoja žymiai greičiau, žymiai su didesniais finansiniais instrumentais“, – aiškino A.Kubilius.
Požiūris į Lietuvą – išsiskiria
Paklausti, kaip ES valstybių kontekste europarlamentarai vertina Lietuvos reakciją ir elgesį, politikai turėjo skirtingas nuomones.
„Jeigu palyginti nuogus skaičiukus, tai sakyčiau visai neblogai. Didelių skaičių ir mirčių, ir užsikrėtusių nėra. Jei pažiūrėtume reakciją nuo pradžių, tai ji buvo nenuosekli <..>
Neapsisaugojome pakankamai nuo įvežtinių skaičių. Pradžioje darėme labai lėtus veiksmus arba nedarėme. O vėliau per griežtai pradėjome daryti. Manau, kad dabar reikėtų žymiai lanksčiau pasižiūrėti į tas priemones, kad ten, kur reikia, jos būtų pritaikytos ir griežstesnės“, – kalbėjo J.Olekas
Tuo tarpu A.Kubilius kritiškai vertino galimą tam tikros informacijos slėpimą ir stringančius ekonominės pagalbos mechanizmus.
„Vieną pastabą galėčiau pasakyti: nereikėjo Lietuvos valdžios atstovams slėpti realios situacijos, kad trūksta visų priemonių – ir apsaugos priemonių, ir reagentų, ir kitų dalykų. Kitose valstybėse tą atvirai išsakė, visi kartu ieškojo, kur tų priemonių gauti. (..)
Į ekonominę krizę Lietuvoje yra prastai reaguojama, lyginant su kitomis ES valstybėmis. Vėluojama, pinigai nepasiekia verslo, nepasiekia tų žmonių, kurie išeina į prastovas“, – aiškino A.Kubilius.
S.Jakeliūnas paragino, vertinant situacijos valdymą Lietuvoje, žiūrėti į skaičius, kurie yra geri ir pozityvūs.
„Žiūrėkime į skaičius. Pirmiausia, kokie rezultatai užsikrėtusių skaičiaus, testavimo, santykio užsikrėtusių ir testuotų, mirčių skaičiaus. Na, Lietuva šiais skaičiais yra viena geriausių, jeigu ne geriausia ES“, – pabrėžė jis.
Politikas taip pat akcentavo, kad geriausia pagalba verslui – karantino verslo subjektams švelninimas.
„Siekis padėti ekonomikos srityje žmonėms arba įmonėms, kurios negali veikti, niekada nebus efektyvus, nes kam duoti, kam neduoti, kokiais principais, jeigu yra didelis neapibrėžtumas, niekas nei skolins, nei skolinsis.
Manau spartesnis, subalansuotas ekonomikos ir socialinio gyvenimo atvėrimas yra geriausias būdas prisidėti prie ekonomikos gaivinimo. Tai, kaip aš matau iš Vyriausybės sprendimų, vyksta ir vyks ateityje“, – tikino S.Jakeliūnas.
