„NSGK yra vienas kertinių Seimo komitetų, todėl prezidentas tikisi sklandaus ir sutelkto jo darbo. Ypač šiuo nelengvu Lietuvai laikotarpiu, kuomet rizikų šalies saugumui tikrai nėra sumažėję“, – G. Nausėdos nuomonę Eltai išsakė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Jo teigimu, prezidentas laikosi pozicijos, kad diskusijos turi vykti šiame komitete, tačiau politikų sprendžiamos problemos negali kelti rizikos valstybės nacionaliniam saugumui.
„Prezidento vertinimu, nuomonių skirtumai yra natūralus ir sveikintinas dalykas, tačiau diskusijos šalies saugumui svarbiais klausimais turi vykti konstruktyviai, o politinius nesutarimus jautriais klausimais dera spręsti nekeliant rizikos šalies saugumui“, – Prezidentūros reakciją į pastarąsias savaites užsitęsusį chaosą NSGK išsakė A. Bubnelis.
Barniai NSGK netyla kelias savaites
Aistros NSGK įsiplieskė, kai komitetas nuotoliniu būdu pradėjo toliau svarstyti parlamentarės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais klausimą. Posėdžio metu ketinta išklausyti opozicijai priklausančius NSGK narius. Tačiau jie ne tik atsisakė liudyti, kol į klausimus komitete neatsakys premjeras, bet ir iškėlė klausimą, ar dabartinis NSGK pirmininkas valstietis Dainius Gaižauskas tinkamas eiti toliau savo pareigas. Opozicija apeliavo į tai, kad NSGK pirmininkas, siekdamas pasidaryti testą dėl koronaviruso, galėjo meluoti.
Tačiau opozicijai išversti D. Gaižausko iš posto nepavyko, nors ir buvo surengtas neeilinis posėdis dėl nepasitikėjimo juo. Po surengto NSGK narių balsavimo dėl nepasitikėjimo paskelbimo D. Gaižauskui pastarasis liko šio komiteto pirmininku. Tiesa, balsams komitete pasiskirsčius po lygiai, sprendimą nulėmė paties NSGK vadovo, kuris nuo balsavimo nenusišalino, verdiktas.
Dėl to opozicijai priklausantys nariai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Pasak valdančiųjų oponentų, D. Gaižauskas neeiliniame komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomas nepasitikėjimo juo, kaip NSGK pirmininku, klausimas, turėjo nusišalinti. To nepadaręs, tikino jie, D. Gaižauskas naudojosi savo, kaip komiteto pirmininko, statusu asmeninei naudai gauti.
Skolingas opozicijai neliko ir NSGK pirmininkas. Pastarąją savaitę jis suabejojo, ar NSGK nariai konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas leidimus dirbti su įslaptinta informacija gavo teisėtai, ir net buvo užsiminęs, ar nevertėtų šių dviejų, NSGK priklausiančių politikų, pakeisti kitais opozicijos atstovais.
I. Rozovos tyrimas patyrė fiasko
Galiausiai šių nesutarimų fone NSGK nepavyko patvirtinti jau daugiau nei metus užsitęsusio komiteto tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais.
Komiteto opozicinių frakcijų nariai teigė, kad NSGK trečiadienį pateiktas tyrimo išvadų projektas buvo parengtas, neatsižvelgiant į opozicijos nuomonę ir iškreipiantis visą tyrimo esmę. Anot jų, valdančiųjų surašytas politinis išvadų projektas yra su klaidinga informacija ir nukreiptas prieš kai kuriuos opozicinių frakcijų komiteto narius.
Todėl opozicija ketvirtadienį paruošė ir pristatė alternatyvų tyrimo išvadų dėl I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais galimai keliamos grėsmės projektą.
Viliasi skaidrių rinkimų
Prezidentas trečiadienį kalbėjo ir apie rinkimus. G.Nausėda pareiškė, kad Lietuvai kovojant su koronaviruso plitimo grėsmėmis, spalio mėnesį numatyti Seimo rinkimai turi vykti saugiai, skaidriai ir sąžiningai.
„Visuotiniai rinkimai šiemet vyks neįprastai – pažymėti koronaviruso pandemijos ženklu. Tai kelia papildomų reikalavimų politinei kampanijai ir pačiam balsavimui“, – pranešime spaudai teigė šalies vadovas po pasitarimo dėl rinkimų organizavimo.
„Būtina užtikrinti, kad Seimo rinkimai vyktų saugiai, skaidriai ir sąžiningai, ir kad mes būtume pasirengę įvairiems scenarijams, įskaitant ir galimą antrąją susirgimų bangą šių metų rudenį“, – sakė prezidentas.
G. Nausėdos teigimu, itin svarbu politinės kampanijos metu išvengti nežinios ir sumaišties, detaliai informuoti visuomenę apie vykstantį pasirengimą rinkimams, taip pat siekti, kad visi politinės kampanijos dalyviai, įskaitant ir naujas politines jėgas, turėtų vienodas konkurencines galimybes.
Be kita ko, prezidentas teigia, kad būtina užtikrinti balsavimo galimybę kuo didesniam rinkėjų skaičiui.
„Taip pat turime daryti viską, kad rinkimuose savo valią galėtų išreikšti kuo daugiau rinkėjų, įskaitant ir rizikos grupėms priskiriamus asmenis, ir kad nė viena rinkėjų grupė nebūtų palikta nuošalyje. Nuo to priklausys ir visuomenės pasitikėjimas rinkimų rezultatais“, – tvirtino G. Nausėda.
Jis ketvirtadienį aptarė kartu su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadove Laura Matjošaityte, „Transparency international“ Lietuvos skyriaus, „Baltųjų pirštinių“ vadovais ir politologais aptarė VRK pasiūlymus dėl artėjančių rinkimų.
L. Matjošaitytė anksčiau ketvirtadienį BNS teigė, kad siūloma prailginti balsavimo laiką namuose iki keturių dienų, taip pat leisti balsuoti namuose rizikos grupėje esantiems žmonėms bei prailginti balsavimo laiką rinkimų dieną iki dešimtos valandos vakaro.
Konferencinio pokalbio tarp prezidento ir kitų organizacijų atstovų bei politologų metu taip pat aptartas kitose šalyse naudojamo balsavimo internetu pavyzdys, kelti klausimai dėl galimybių Lietuvoje plačiau taikyti balsavimą paštu, sudaryti geresnes sąlygas užsienyje balsuojantiems lietuviams.
„Diskusijoje dalyvavę nevyriausybinių organizacijų atstovai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Kultūros ministerija vėluoja susisteminti ir viešai paskelbti duomenis apie valdžios institucijų veiklos viešinimo paslaugoms skiriamas lėšas. Tai reiškia, kad rinkimų išvakarėse trūksta skaidrumo ir galimybių mokslininkams, žurnalistams bei nevyriausybininkams kontroliuoti, kaip panaudojamos viešosios lėšos“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
