Nuotolinio mokymosi grimasos: šeima paaiškino, kam praverčia net paprasta šluota

Ar prieš porą mėnesių kas nors galėjo įsivaizduoti, kad klase per pamokas virs virtuvė ar svetainė, o mokymosi priemone taps net šluota? Daugiavaikės šeimos papasakojo, su kokiais iššūkiais susidūrė.

I.Nikitina, ant rankų laikydama 4 mėnesių dukrą, dar spėja stebėti, kaip nuotoliniu būdu mokosi trys vyresni jos vaikai – antrokas, penktokė ir aštuntokė.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Nikitina, ant rankų laikydama 4 mėnesių dukrą, dar spėja stebėti, kaip nuotoliniu būdu mokosi trys vyresni jos vaikai – antrokas, penktokė ir aštuntokė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiavaikės kauniečių šeimos trečiokė pamokas stebi mokyklos suteikto planšetinio kompiuterio ekrane.
Daugiavaikės kauniečių šeimos trečiokė pamokas stebi mokyklos suteikto planšetinio kompiuterio ekrane.
I.Nikitina, ant rankų laikydama 4 mėnesių dukrą, dar spėja stebėti, kaip nuotoliniu būdu mokosi trys vyresni jos vaikai – antrokas, penktokė ir aštuntokė.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Nikitina, ant rankų laikydama 4 mėnesių dukrą, dar spėja stebėti, kaip nuotoliniu būdu mokosi trys vyresni jos vaikai – antrokas, penktokė ir aštuntokė.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Nikitina, ant rankų laikydama 4 mėnesių dukrą, dar spėja stebėti, kaip nuotoliniu būdu mokosi trys vyresni jos vaikai – antrokas, penktokė ir aštuntokė.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Nikitina, ant rankų laikydama 4 mėnesių dukrą, dar spėja stebėti, kaip nuotoliniu būdu mokosi trys vyresni jos vaikai – antrokas, penktokė ir aštuntokė.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Nikitina, ant rankų laikydama 4 mėnesių dukrą, dar spėja stebėti, kaip nuotoliniu būdu mokosi trys vyresni jos vaikai – antrokas, penktokė ir aštuntokė.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Nikitina, ant rankų laikydama 4 mėnesių dukrą, dar spėja stebėti, kaip nuotoliniu būdu mokosi trys vyresni jos vaikai – antrokas, penktokė ir aštuntokė.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Nikitina, ant rankų laikydama 4 mėnesių dukrą, dar spėja stebėti, kaip nuotoliniu būdu mokosi trys vyresni jos vaikai – antrokas, penktokė ir aštuntokė.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Nikitina, ant rankų laikydama 4 mėnesių dukrą, dar spėja stebėti, kaip nuotoliniu būdu mokosi trys vyresni jos vaikai – antrokas, penktokė ir aštuntokė.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Nikitina, ant rankų laikydama 4 mėnesių dukrą, dar spėja stebėti, kaip nuotoliniu būdu mokosi trys vyresni jos vaikai – antrokas, penktokė ir aštuntokė.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Nikitina, ant rankų laikydama 4 mėnesių dukrą, dar spėja stebėti, kaip nuotoliniu būdu mokosi trys vyresni jos vaikai – antrokas, penktokė ir aštuntokė.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Nikitina, ant rankų laikydama 4 mėnesių dukrą, dar spėja stebėti, kaip nuotoliniu būdu mokosi trys vyresni jos vaikai – antrokas, penktokė ir aštuntokė.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Nikitina, ant rankų laikydama 4 mėnesių dukrą, dar spėja stebėti, kaip nuotoliniu būdu mokosi trys vyresni jos vaikai – antrokas, penktokė ir aštuntokė.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Nikitina, ant rankų laikydama 4 mėnesių dukrą, dar spėja stebėti, kaip nuotoliniu būdu mokosi trys vyresni jos vaikai – antrokas, penktokė ir aštuntokė.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Nikitina, ant rankų laikydama 4 mėnesių dukrą, dar spėja stebėti, kaip nuotoliniu būdu mokosi trys vyresni jos vaikai – antrokas, penktokė ir aštuntokė.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Nikitina, ant rankų laikydama 4 mėnesių dukrą, dar spėja stebėti, kaip nuotoliniu būdu mokosi trys vyresni jos vaikai – antrokas, penktokė ir aštuntokė.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Nikitina, ant rankų laikydama 4 mėnesių dukrą, dar spėja stebėti, kaip nuotoliniu būdu mokosi trys vyresni jos vaikai – antrokas, penktokė ir aštuntokė.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Nikitina, ant rankų laikydama 4 mėnesių dukrą, dar spėja stebėti, kaip nuotoliniu būdu mokosi trys vyresni jos vaikai – antrokas, penktokė ir aštuntokė.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Nikitina, ant rankų laikydama 4 mėnesių dukrą, dar spėja stebėti, kaip nuotoliniu būdu mokosi trys vyresni jos vaikai – antrokas, penktokė ir aštuntokė.<br>M.Patašiaus nuotr.
T.Žebrausko penktokas sūnus gavo užduotį nupiešti save su kauke.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
T.Žebrausko penktokas sūnus gavo užduotį nupiešti save su kauke.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

2020-05-04 10:03

Vykstant nuotoliniam mokymosi procesui, Kaune ir Kauno rajone gyvenantys mokiniai ir jų tėvai susidūrė su neįprastais rūpesčiais. Jiems prireikė ne tik daugiau kompiuterių ar planšečių.

Daugiavaikėms šeimoms teko sukti galvą, kaip jų būstų kambarius paversti klasėmis ir kur dėtis kitiems šeimynykščiams per pamokas. Tai tik viena problemų.

Daug vaikų auginantys ir mokytojais dirbantys kauniečiai neslėpdami pasakojo ir apie mokymosi nuotoliniu būdu sistemos spragas, dėl kurių vaikai pervargsta, ir naujus džiaugsmus.

Valdininkai apie kasdienes varginančias bėdas nenutuokia ir labiau rūpinasi, kad mokiniai turėtų technikos, o mokytojai keltų kvalifikaciją.

Virtuvė pavirto klase

Kauno rajone, Domeikavoje, gyvena daugiavaikė motina Inesa Nikitina. Trys jos vaikai yra mokyklinio amžiaus, mokosi Domeikavos gimnazijoje, o jaunėlei prieš kelias dienas sukako tik keturi mėnesiai.

„Iš pirmos santuokos auginu aštuntokę, penktokę ir antroką. Su dabartiniu gyvenimo draugu kartu esame penktus metus ir neseniai susilaukėme dar vienos mergaitės.

Vyras dienomis dirba, tad su vaikais lieku namuose ir drauge mokomės nuotoliniu būdu. Tai tikras išbandymas, nes prisitaikyti sudėtinga“, – pasakojo 32 metų moteris, prieš motinystės atostogas dirbusi manikiūrininke.

Šeima gyvena 4 kambarių bute. Rytą, kai visi sukyla, vaikai prausiasi, pavalgo pusryčius ir skuba prie savo darbo vietų.

I.Nikitina pasakojo, kad antrokas kompiuterį turi savo kambaryje, viena mergaitė įsikuria svetainėje, kita – virtuvėje.

„Nors butas ir nėra mažas, turi būti tyla, kad vaikai ir mes su mažiuke netrukdytumėme vieni kitiems. Kol mažasis vaikas miega, yra lengviau, bet kai pabunda, ima zirzti, tenka vaikščioti ant pirštų galų arba užsidaryti miegamajame. Bet ir tada stengiuosi paklausyti, kaip vysta pamokos, ką vaikams aiškina mokytojai ir kokius darbus duoda, kad, jei reikėtų, pati galėčiau patarti ir padėti“, – rūpesčiais dalijosi daugiavaikė motina.

Kompiuterį įsigijo patys

I.Nikitina pasakojo, kad namuose turėjo vieną kompiuterį. Naudotą planšetinį kompiuterį padovanojo gimnazija.

„Trečią kompiuterį siūlė paskolinti, įspėjo, kad turėsime grąžinti. Bijojome, kad jei kas jam nutiktų, tektų mokėti kaip už naują, todėl dar vieną nešiojamąjį kompiuterį įsigijome išsimokėtinai“, – kalbėjo I.Nikitina.

Iš pradžių sudėtingiausia buvo prisijungti prie sistemos, kad matytum, ką aiškina mokytojai. Taip pat nesisekė į sistemą įkelti jau paruoštų namų darbų, bet šeima visa tai išmoko daryti, nors specialių kursų tėvams niekas nerengia.

Pamokai prireikė ir šluotos

Matematikos, lietuvių kalbos ar kitos pamokos, kai reikia sėdėti ir mokytis faktus ir atlikti užduotis raštu, nėra jau tokios sudėtingos.

„Nors pastebiu, kad vaikai užduočių gauna daug ir gana ilgai užtrunka, kol viską padaro. Kai eidavo į mokyklą, viską atlikdavo greičiau“, – sakė I.Nikitina.

Stebėdama nuotolinius mokslus motina pamatė, kad ne visi vaikai, ypač mažesni, sugeba susikaupti, o kai kurie tėvai mažai rūpinasi, kaip vaikai elgiasi.

„Matau, kad kai kurie vaikai per pamokas kažką kramto, kiti lyg sūpynėse supasi ant kėdžių, yra išsiblaškę. Jaunesnių klasių mokiniams susikoncentruoti ir stebėti tai, kas vyksta kompiuterio ekrane, nelengva. Jei tėvai nestebi proceso, vaikai elgiasi taip, kaip paprastai būdami namuose, o ne kaip turėtų elgtis mokykloje“, – pasakojo I.Nikitina.

Keisčiausia buvo priprasti prie, pavyzdžiui, fizinio lavinimo pamokų.

„Mokytojas pasako, ką nuveikti, pavyzdžiui, nufilmuoti mankštą. Tam naudojame ir kamuolį, ir net šluotą. Tai gana keista, bet linksma, supranti, kad mankštai gali pasitelkti įvairiausius daiktus“, – pasakojo keturis vaikus auginanti motina.

Gauna ir maisto davinį

Daugiavaikės šeimos mokiniai gimnazijoje gaudavo nemokamą maitinimą. Dabar šeima iš mokyklos kas dvi savaites pasiima maisto produktų davinį.

„Tai grikių kruopos, cukrus, kondensuotas pienas, sultys, aliejus, stiklainiuose konservuotos sriubos, dešrelės, kurios jau, tiesą sakant, pabodo. Daržovių ar vaisių kol kas negavome“, – pasakojo moteris.

Dėl to, kad vaikai mokosi namuose, pasikeitė visos šeimos gyvenimas.

„Savo gyvenimą pradedame gyventi antroje dienos pusėje, kai pamokos ir užduočių ruošimas baigiasi. Tik tada galiu ruošti valgį, išsiurbti ar išvalyti namus, užsiimti su mažiausiu vaiku, nes kol kiti mokosi, namų ruoša užsiimti neįmanoma“, – sakė I.Nikitina.

Vieni mokosi, kiti moko

Kaune gyvenančios kitos daugiavaikės šeimos, Jurgitos ir Tado Žebrauskų, rūpesčiai panašūs, tik dar patys tėvai yra mokytojai, kurie iš namų moko savo mokinius.

Kauniečiai turi 7 vaikus, keturi iš jų – mokyklinio amžiaus. Tai vienuoliktokas, aštuntokė, penktokas ir trečiokė.

„Iš pradžių reikėjo verstis per galvą. Vaikai turi savo darbo vietas, kelis kompiuterius davė mokyklos, bet dar dirbame ir mes. Visi naudojamės ausinėmis, bet sutilpti namuose sudėtinga“, – pasakojo T.Žebrauskas.

Prie kompiuterių pervargsta

Daugiavaikis tėvas pastebėjo, jog nuotoliniam mokymui pasirengę nebuvo nei mokiniai, nei tėvai, nei mokytojai.

„Visi šokome tarsi nuogi į dilgėles. Pastebėjau, kad kiekvienos disciplinos mokytojai, dirbdami nuotoliniu būdu, iš vaikų reikalauja tik geriausių rezultatų, todėl mokiniams krūvis yra kur kas didesnis, nei lankant mokyklą“, – sakė T.Žebrauskas.

Vaikai prie kompiuterio priversti praleisti labai daug laiko įsmeigę akis į ekranus, todėl paskui jiems sunku atsipalaiduoti, sėdėjimas prie kompiuterių pradėjo kenkti jų sveikatai.

Daugiavaikis tėvas prasitarė, jog yra ir kitas nuotolinio mokymosi sistemos trūkumas.

„Pamokos vysta taip, kaip buvo įprasta mokykloje. Manau, kad tai ne visai tinka mokantis per atstumą. Reikėtų, kad pamokos pagal disciplinas būtų suskirstytos į blokus. Pavyzdžiui, vieną dieną mokomasi humanitarinių, kitą – tiksliųjų mokslų. Taip vaikams būtų lengviau“, – svarstė kaunietis.

Kaip priversti mokytis?

Pats T.Žebrauskas dėsto Kauno dailės gimnazijoje.

„Manau, kad konkrečias disciplinas dėstyti yra kiek lengviau, nes mokymosi priemones vaikai turi. O štai su daile sudėtingiau. Kai kuriuos vaikus tėvai išvežė gyventi į kaimus, sodybas. Ten jie kartais turi tik kelis pieštukus, stinga dažų ar priemonių lipdyti“, – pasakojo dailės mokytojas.

Taip pat internetu pavyksta ne viską paaiškinti. Nufotografuoti spalvas ar kokį nors objektą galima, o paaiškinti, kaip atlikti potėpius naudojantis kompiuteriu sudėtinga. Todėl tenka galvoti, kaip užduotis paprastinti arba kurti naujas.

„Gimnazijoje mokosi motyvuoti vaikai, kuriems dailė patinka, bet pastebiu, kad ir jie nuotoliniu būdu užduotis atlieka dvigubai ilgiau, pervargsta, tad ką kalbėti apie disciplinas, kurios jiems nepatinka? Kaip juos priversti mokytis?

Aš manau, kad šiuo metu svarbiau mokinių neišgąsdinti, nes jie tada mokytis visai nebenorės. Aukščiausių rezultatų galėsime siekti vėliau, kai gyvenimas stos į vėžes“, – įsitikinęs pedagogas.

Telefonas netyla ir naktį

Pats T.Žebrauskas sakė, kad iš mokinių nereikalauja atsiskaityti tuoj pat, vos baigėsi pamokos.

„Esu sudaręs internetines mokinių grupes. Jose pateikiu lenteles, kas ką turi padaryti. Taip pat pažymiu, kas jau atsiskaitė, kas dar ne, ir iki kada tai turi padaryti.

Telefonas nuo pranešimų, kad vaikai atsiuntė namų darbus pypsi ištisą savaitę iki pat vėlyvos nakties“, – pasakojo mokytojas.

Jei atliktas užduotis tikrintų nuolat, turėtų dirbti dieną naktį, tačiau T.Žebrauskas kaip anksčiau eidamas į gimnaziją – vakarais ar naktimis mokinių atliktų užduočių netikrina.

„Dabar neretai prisimenu Petro Rimšos skulptūrą „Vargo mokykla“. Joje vaizduojama moteris, palinkusi prie verpimo ratelio, greta sėdi ir knygą bando skaityti vaikas.

Vietoj knygos visi dabar turime kompiuterius, bet vargo dėl neįprastų aplinkybių ne ką mažiau“, – atsiduso tėvas ir mokytojas.

Reikalingos įrangos užteko visiems

Jonas Petkevičius, Kauno rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas:

„Kauno rajono savivaldybė prieš pradedant nuotolinius mokslus pirko 62 modemus ir 100 kamerų, kurias galima prijungti prie kompiuterių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suteikė 875 planšetinius ir 31 nešiojamąjį kompiuterį. Taip pat vaikams paskolinta ir mokyklose, kompiuterių klasėse, buvusios technikos.

Buvo tokių šeimų, kurios turėjo tik išmaniuosius telefonus, o jų mokymuisi neužtenka. Dabar technika aprūpinti visi mokiniai, dar turime 10 planšetinių kompiuterių, jei kam nors jų prireiktų.

Kitų prašymų mokinių tėvai neturėjo.

Visi mokytojai dar prieš prasidedant nuotoliniam mokslui ir dabar laisvu nuo darbo laiku dalyvauja Kauno rajono švietimo centro rengiamuose kursuose, kur mokomasi, kaip naudotis įvairiomis reikiamomis programomis.“

Išdalijo beveik du tūkstančius kompiuterių

Ona Gucevičienė, Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, atliekanti vedėjo funkcijas:

„Nuotolinis mokymas Kaune šiuo metu vyksta sklandžiai. Kad jam prasidėjus ugdymo procesas nenukentėtų, dar per mokinių atostogų savaites vyko aktyvūs pasirengimo darbai. Mokytojai pasirengė dirbti su nuotolinio mokymo platformomis, dalijosi gerosiomis patirtimis, informacija apie skaitmenines mokymo priemones bei metodinę medžiagą.

Kauno pedagogų kvalifikacijos centras rengė nuotolines paskaitas bei konsultacijas, per kurias teiktos rekomendacijos mokytojams ir mokyklų vadovams.

Moksleivių aprūpinimo kompiuterine įranga procesas vyko keliais etapais. Pirmiausia jau prieš keletą savaičių visos miesto mokyklos analizavo priemonių poreikį, skaičiavo, kiek įrangos trūksta, pasiruošė pasidalyti turimais techniniais resursais. Poreikis buvo perduotas ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

Pirmajame etape įranga skirstyta pagal ministerijos pateiktą informaciją bei nurodytus kriterijus. Antrajame etape – gauti planšetiniai kompiuteriai pristatyti nuotolinį mokymą vykdančioms įstaigoms, turinčioms mokinių iš socialiai jautrių šeimų.

Nuotoliniam mokymuisi skirta įranga dalijama pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surinktą informaciją dėl kompiuterių poreikio. Išanalizavus iš kiekvienos mokymo įstaigos gautą informaciją ir įvertinus situaciją nustatyti kriterijai, kuriais grindžiama kompiuterių teikimo tvarka.

Pirmenybė teikiama mokiniams, kurie neturi kompiuterio, išmaniojo telefono ir jokios galimybės prisijungti prie interneto tinklo. Antrasis kriterijus fiksuoja mokinius, kurie turi išmanųjį telefoną su mažesniu ar didesniu duomenų kiekiu, bet neturi kompiuterio. Pagal trečią kriterijų atsižvelgiama į mokykloje besimokančių socialiai remtinų vaikų skaičių ir jų šeimų situaciją.

Iš ministerijos per kelis kartus gavome 1759 planšetinius ir nešiojamuosius kompiuterius su internetu. Dar keletą kompiuterių padovanojo gyventojai bei įmonės. Dalimi įrangos mokyklos rūpinosi ir pačios.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?