Kauno rajono meras V. Makūnas: opozicija – reikli, bet svarbiausiais klausimais sutariame

Devintus metus iš eilės tarp geriausių šalies savivaldybių esančios Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas teigia, kad pasiekti gyventojams naudingų rezultatų padeda Tarybos priimami sprendimai, o prie to prisideda ir opozicija.

V.Makūnas.<br>M.Patašiaus nuotr.
V.Makūnas.<br>M.Patašiaus nuotr.
V.Makūnas.<br>M.Patašiaus nuotr.
V.Makūnas.<br>M.Patašiaus nuotr.
V.Makūnas.<br>M.Patašiaus nuotr.
V.Makūnas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Birutė Mačienė, ELTA

May 5, 2020, 3:47 PM

Priešingai nei Kauno mieste, kur rinkėjų valia savivalda patikėta dviejų politinių jėgų – nepartinio „Vieningo Kauno“ daugumai (33 politikai) ir vos 8 narių turinčiai opozicinei Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai, Kauno rajoną valdo dvigubai daugiau politinių jėgų. Tačiau prieš keletą dienų vykusiame šio rajono Tarybos posėdyje, atsiskaitydamas už praėjusiais metais nuveiktus darbus, V. Makūnas turėjo progą pasidžiaugti brandžia Tarybos narių politine kultūra, leidžiančia be jokių tuščių ginčų ir partinių „atmetinėjimų“ sutartinai problemas spręsti taip, kaip rajono žmonėms labiausiai reikalinga.

Nors po pernai pavasario pradžioje įvykusių savivaldos rinkimų šio rajono Tarybos valdančiąją daugumą sudaro 16 socialdemokratų, sprendžiant svarbiausius kraštui klausimus nuošalyje nelieka ir opozicijoje esantys 7 Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, 3 Valstiečių žaliųjų sąjungos nariai ir vienas liberalas.

„Praėję metai buvo kupini didelių iššūkių. Juos įveikėme, pasitikėdami vieni kitais ir nuoširdžiai rūpindamiesi savo kraštu. Kartu mes stiprūs. Opozicija reikli, kelia problemas, tačiau svarbiausiais klausimais dažniausiai sutardavome“, – pabrėžė V. Makūnas.

2019-ieji buvo Kauno rajono bendruomenės vienybės ir tvirtybės išbandymo metai. Kai 99 rajono kaimus ir miestelius užsimota prijungti prie Kauno miesto, per labai trumpą laiką buvo surinkti 26 tūkst. parašų šiems nepamatuotiems planams sustabdyti. Tai, anot mero, leido dar kartą įsitikinti, kokia stipri yra rajono bendruomenė. Beje, visi posėdyje dalyvavę Kauno rajono savivaldybės tarybos nariai taip pat pasipriešino miesto užmojams.

Baigiantis 2019-iesiems, primena ELTA, Kauno rajono savivaldybės biudžeto pajamos siekė daugiau nei 94 mln. eurų. Taryba vieningai sutarė, kad biudžetas būtų proporcingai didinamas švietimui. 10 proc. daugiau lėšų buvo skirta seniūnijoms, beveik 18 proc. daugiau – kultūrai, švietimui ir sportui. 1,5 mln. eurų – kultūros darbuotojų atlyginimams didinti (36 proc. daugiau nei 2018 metais). Didesnis biudžetas leido įgyvendinti stadionų ir sporto aikštynų atnaujinimo programą. Atgimė Čekiškės Prano Dovydaičio ir Piliuonos gimnazijos. Raudondvario pradinukai persikėlė į rekonstruotą, mokyklai pritaikytą buvusio Žemės ūkio inžinerijos instituto pastatą, Akademijoje atidaryta „Gilė“. Garliavoje įrengtas Kaimynystės parkas, nutiesti šaligatviai. Baigiama atnaujinti Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, atlikta daug kitų darbų.

Kauno rajone vaikai maitinami „švediško stalo“ principu, tiekiama daugiau sveiko maisto, tai sudomino Seimą ir tapo pavyzdžiu kitoms Lietuvos savivaldybėms. Kauno rajono savivaldybė minima ir tarp tų, kurios geba bendradarbiauti su verslu. „Mūsų Taryba priėmė ne vieną sprendimą dėl mokesčių mažinimo, investicijų pritraukimo, todėl Kauno rajonas sparčiai auga, čia sąlyginai mažas nedarbas. Per metus beveik 7 proc. išaugo registruotų ūkio subjektų skaičius“, – vardijo V. Makūnas.

Rajono tarybos narės Violetos Boreikienės įsitikinimu, pernai patvirtinusi 2021-2027 metų strateginį veiklos planą, Savivaldybė turi ateities viziją, žino gyventojų lūkesčius ir stengiasi juos įgyvendinti.

„Ūkio augimas ir toks biudžetas, kokį turėjome pernai, beveik dvigubai padidėjęs per pastaruosius penkerius metus, leido atlikti daug gerų darbų. Tuo tikrai galima pasidžiaugti. Mero ataskaita – tai išties sėkmės istorija, kuri atspindi realią rajono padėtį“, – kalbėjo Tarybos narys Donatas Jankauskas, kartu pabrėždamas, kad reikia nepamiršti ir spręstinų problemų, tokių kaip vietų vaikų darželiuose trūkumas.

„Tikiuosi, kad 2020-ieji bus proveržio metai. Jei viskas pasiseks, sukursime 1 300 naujų vietų darželinukams ir maždaug 200 darbo vietų personalui“, – kalbėjo V. Makūnas. Šio tikslo bus siekiama įvairiais būdais: statant modulinius darželius, pritaikant jau turimas patalpas, nuomojant verslininkų pastatytus pastatus, kuriant šeimos ir lauko darželius.

Švietimo komiteto pirmininkės Irenos Marcinkevičienės pastebėjimu, kuriant naujus darželius atsiras kvalifikuotų pedagogų poreikis. Todėl Savivaldybė turėtų parengti ir finansuoti pedagogų perkvalifikavimo programą, kuri padėtų jiems įsigyti gretutinių specialybių. „Paremti jaunus žmones svarbu, tai – labai gera iniciatyva“, – pritarė kolegei Romas Majauskas. Tarybos narė Jūratė Truncienė pasidžiaugė, kad darželių padaugės bene labiausiai augančioje Užliedžių seniūnijoje, kurioje ši politikė daug metų dirbo seniūne.

Rajono savivaldybės politikai taip pat diskutavo apie savivaldybės įmonių – „Komunalinių paslaugų centro“ ir „Giraitės vandenų“ – veiklos gerinimą, aptarė artimiausios ateities gaires. Šiemet Kauno rajono savivaldybė planuoja daugiau dėmesio skirti ir keliams, vandentvarkos projektams. Išlieka aktuali socialinio būsto problema, tad šie klausimai neliks be politikų dėmesio bei atitinkamų sprendimų.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.