Tiesa, pirmą kartą atliktas finansinių mokymosi įstaigų rodiklių vertinimas atskleidė paradoksą: gausus ugdymo įstaigos finansavimas negarantuoja aukštos ugdymo proceso kokybės.
Geriausios gimnazijos
Šiemet žurnalo „Reitingai“ vertinime gimnazijos buvo išskirtos į dvi grupes: organizuojančias mokinių atrankas ir neogranizuojančias.
Geriausios mokinius atsirenkančios gimnazijos poziciją reitinguose, kaip ir 2019 m., išlaikė Vilniaus licėjus. Antrąją poziciją užėmė Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazija, kuri antrojoje vietoje buvo ir pernai.
Iš ketvirtosios vietos į trečiąją šiemet šoktelėjo Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija. Kaip praneša žurnalas „Reitingai“, tai yra aukščiausia šios gimnazijos iki šiol užimta vieta, o pastaraisiais metais buvo fiksuojamas nuolatinis M.Biržiškos gimnazijos kilimas.
Didžiausią nuosmukį tarp atrankinių mokyklų šiemet patyrė Vilniaus jėzuitų gimnazija, kuri smuktelėjo į iki šiol žemiausią – penktąją vietą.
Geriausios mokyklos, nedarančios mokinių atrankų, Lietuvoje yra Klaipėdos licėjus, kuriam pernai taip pat atiteko pirmoji vieta. Antroje vietoje yra Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija, pakilusi net iš 18 pozicijos. Trečiąją vietą šiemet užėmė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, pakilusi iš pernai užimtos ketvirtosios pozicijos.
Jeigu atrankas organizuojančios mokyklos būtų lyginamos kartu su visomis mokyklomis, įskaitant ir atrankų neorganizuojančias gimnazijas, mokinius atsirenkančios gimnazijos išlaikytų pozicijas pirmajame trejetuke.
Gimnazijos, kaip ir kasmet, buvo sureitinguotos, įvertinus visų 2019 m. laidos abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją, valstybinių brandos egzaminų (lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, anglų kalbos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos) balų vidurkius.
Persirikiavimas tarp universitetų
VU, surinkęs 64,09 vertinamojo taško, kaip ir pernai, išliko pirmasis universitetas Lietuvoje. Antrąją poziciją, kaip ir pernai, išsaugojo KTU, surinkęs 62,2 taško.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas šiemet šoktelėjo iš ketvirtosios vietos į trečiąją ir, surinkęs 58,4 taško, užėmė aukščiausią vietą per visą reitingavimo istoriją.
Ketvirtąją vietą universitetų reitinge užėmė Vytauto Didžiojo universitetas. O Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, praėjusiais metais buvęs trečiojoje vietoje, šiemet nukrito į penktąją.
Privačių universitetų pozicijos trečius metus išliko nepakitusios:
1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 55,52 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);
2. LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 37,47 taško (pernai jis buvo trečias);
3. Europos humanitarinis iniversitetas, surinkęs 31,07 taško (pernai jis buvo antras).
Iš viso universitetai galėjo surinkti 100 taškų, tačiau tiek nesurinko nė viena aukštoji mokykla.
Pagrindinių mokyklų ir progimnazijų reitingas
Pagal mokyklų, dalyvavusių nacionaliniame moksleivių pasiekimų patikrinime (anksčiau vadintame standartizuotais testais) vertinimą, buvo sureitinguotos ir Lietuvos progimnazijos.
Pagal ketvirtokų pasiekimus pirmauja Šiaurės licėjus, antrojoje vietoje yra Kauno Tirkiliškių mokykla – darželis. Na, o trečiąją vietą užėmė Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazija.
Pagal šeštokų pasiekimus pirmas trejetukas išsidėstė taip: pirmoji buvo KTU Vaižganto progimnazija, antroji – Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinė mokykla, na, o trečioji – Kauno Šv. Kazimiero progimnazija.
Ketvirtą kartą buvo pristatytas ir pagrindinių mokyklų vertinimas, kuris atliktas, remiantis dešimtokų laikomais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais.
Iš viso Lietuvoje yra 250 pagrindinių mokyklų, tiesa, jų dydis yra skirtingas. Todėl vertinant mokyklos buvo suskirstytos pagal mokinių skaičių. Stipriausia pagrindinė mokykla kategorijoje nuo vieno iki devynių dešimtokų buvo Akmenės rajono Kruopių pagrindinė mokykla.
Stipriausia pagrindinė mokykla, kurioje mokosi iki 20-ies dešimtokų, tapo Anykščių rajono Kavarsko pagrindinė mokykla. O stipriausia pagrindinė mokykla, kurioje mokosi daugiau nei 21 dešimtokas, šiemet buvo Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla.
Tarp pagrindinių tautinių mažumų mokyklų stipriausią poziciją užima Vilniaus rajono Kyviškių pagrindinė mokykla.
Kolegijų reitingas
Valstybinių kolegijų reitinge geriausiųjų penketukas šiais metais išsidėstė taip:
1. Vilniaus kolegija (pernai ši kolegija taip pat buvo pirma);
2. Kauno kolegija (pernai ji buvo trečia);
3. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (pernai ši kolegija buvo ketvirta);
4. Kauno technikos kolegija (pernai ji buvo antra);
5. Utenos kolegija (pernai ši kolegija buvo šešta).
Sureitinguotos ir nevalstybinės kolegijos, tarp kurių pirmauja:
1. Vilniaus dizaino kolegija (pernai ši kolegija irgi buvo pirma);
2. Šv. Ignaco Lojolos kolegija (pernai ji buvo penkta);
3. Vilniaus verslo kolegija (pernai ši kolegija buvo antra).
Gausus finansavimas negarantuoja kokybės
Pirmą kartą greta gimnazijos vietos reitinge šiemet buvo pateiktas ir finansinis rodiklis. Kitaip sakant, nurodoma, kiek skiriama lėšų vieno mokinio išlaikymui kiekvienoje konkrečioje mokykloje.
„Paradoksalu, bet mokyklose, kurios finansuojamos iš tiesų dosniai, mokinių pasiekimai būna iš tiesų žemi, o kurios finansiškai yra skriaudžiamos, mokiniams dažnai suteikia išties didelę pridėtinę vertę.
Tarkime, Vilniaus rajono Valčiūnų gimnazijoje bendros išlaidos vienam mokiniui siekia net 4546 eurus per metus, bet ji jau septynerius metus sukiojasi reitingo apačioje (šiemet 342 vieta), o Vilniaus Gabijos gimnazijoje išlaidos vienam mokiniui per metus siekia tik 1632 eurus, bet ji niekada nėra iškritusi iš pirmojo geriausių gimnazijų penkioliktuko.
Taigi, iš tiesų finansavimas nebūtinai turi įtakos mokinių pasiekimams, Lietuvoje dažnai viskas būna netgi atvirkščiai“, – buvo rašoma žurnalo „Reitingai“ pranešime.
Primename, kad mokyklos finansuojamos iš valstybės biudžeto, o antrasis mokyklų finansavimo šaltinis yra vadinamosios „lėšos aplinkai“. Jas mokykloms skiria savivaldybės. Privačios mokyklos, išskyrus katalikiškas mokyklas, „aplinkos lėšų“ negauna, tačiau yra papildomai finansuojamos mokinių tėvų lėšomis.
