Anksčiau dažnai prezidento vardu kalbėdavęs P.Mačiulis pastaruoju metu lyg ir pasitraukęs į šešėlį, nors retai naudojasi galimybe dirbti nuotoliniu būdu ir Prezidentūroje pasirodo dažnai.
„Nemėgstu viešumos“, – teigė P.Mačiulis, paprašytas pasikalbėti apie nūdienos problemas, kurias išprovokavo viruso pandemija ir gyvenimas karantino sąlygomis.
– Karantinas gerokai sušvelnintas, didžioji koronaviruso grėsmė atsitraukė. Kaip prezidentas vertina vyriausybės darbą karantino metu? Kokios klaidos? Kokie laimėjimai?
– Sveikatos fronte kovos su koronavirusu pradžia buvo labai sudėtinga, gal net kiek chaotiška. Tačiau per kelis mėnesius pavyko pasiekti gerų rezultatų.
Tai nėra tik Vyriausybės nuopelnas: prisidėjo ir kitos institucijos, savivaldybės, visuomeninės iniciatyvos, ir, žinoma, patys medikai.
Lietuvai būdinga ne taip įspūdingai pasirodyti sprinto varžybose, tačiau maratono rezultatai dažnai yra geri. Panaši situacija ir su ekonominės situacijos valdymu. Išbėgti į trasą vėluojama, bet, jeigu pavyks visoms institucijoms įsivažiuoti ir įgauti pagreitį, teikiant pagalbą verslui ir gyventojams, nuosmukis bus bent iš dalies amortizuotas.
– Ar papildomi 200 eurų pensininkams nėra valdančiųjų rinkimų triukai, kai verslininkai kasdien šaukia, kad šalį gali ištikti rimta finansinė bei ekonominė krizė?
– Vidaus vartojimo skatinimas stimuliuoja ekonomiką, todėl gyventojų pajamų didinimas viena ar kita forma yra galima priemonė.
Panašiu keliu nuėjo ne viena šalis. Juo labiau kad šie pinigai yra tik dalis valstybės gyventojams ir verslui teikiamos paramos.
Kyla klausimas kodėl pinigai pasieks gyventojus tik rugpjūčio mėnesį? Tai nėra gerai dėl dviejų priežasčių.
Pirmiausia, kuo vėliau šie pinigai bus išmokėti žmonėms, tuo vėliau jie grįš į ekonomiką, o sprendimų reikia čia ir dabar.
Antra, tokios priemonės neišvengiamai bus siejamos su artėjančiais rinkimais ir mažins pasitikėjimą sprendimo nuoširdumu.
Todėl prezidentas pasisakė už kaip įmanoma greitesnį tokių pinigų skyrimą. Gal tai ir nepaprasta padaryti, bet pažvelkime į pasaulį, kuriame esame – jame nebėra nieko, kas būtų paprasta.
Šiek tiek keista, kad tokioje situacijoje, kai kiekviena diena svarbi, atidedame 180 milijonų eurų vertės paramą žmonėms, nes nespėjama pritaikyti IT sistemos.
Matydamas tokius biurokratinius trikdžius, prezidentas pasiūlė dar vieną sprendimą – laikinai mažinti gyventojų pajamų mokestį. Šią naudą pajustų visi dirbantys ir rezultatas būtų pasiektas labai greitai.
Taip pat siūloma parama smulkioms įmonėms, kuriose dirba iki 9 darbuotojų – joms sugrąžinti 25 proc. praėjusiais metais į valstybės biudžetą sumokėtų mokesčių.
– Prognozuoti esamoje situacijoje Seimo rinkimų rezultatus nėra lengva, tačiau vis dėlto: kokie būtų prezidento ir jo komandos pasvarstymai apie būsimąją valdančiąją daugumą?
– Kokia bebūtų dauguma, sieksime su ja kartu dirbti Lietuvos labui – tai rinkėjų įpareigojimas.
Ir dabartinėje situacijoje Prezidentūra išlaiko dalykiškus, konstruktyvius santykius ir su opozicija, ir su valdančiąja dauguma. Sieksime to ir ateityje.
Prezidentas yra sakęs viešai: partijas jis vertina ir vertins pagal vieną esminį kriterijų – kaip jų veikla prisideda prie gerovės valstybės kūrimo.
Gerovės valstybės principas yra universalus – ir kai ekonomika kyla, ir kai ji smunka. Pastaruoju atveju jis yra net reikšmingesnis.
– Kaip vertinate situaciją Seimą, kai iš bendros opozicijos pasitraukė socialdemokratai (LSDP), tapdami savarankiška opozicija? Ar tokie sprendimai kaip nors galėtų atsispindėti būsimų Seimo rinkimų rezultatuose?
– Natūralu, kad artėjant rinkimams kiekviena partija ieško būdų kaip stiprinti savo identitetą ir ieško įvairių taktinių būdų parodyti savo išskirtinumą.
Opozicija nėra vienalytė – joje ir kairiosios, ir dešiniosios partijos, tad ta skirtis buvo ir bus. O kokį poveikį šie sprendimai turės rinkimams, galėsime pasakyti tik jiems pasibaigus.
Socialdemokratų partija dar neatskleidė viso savo potencialo, populiarinant visuomenėje socialdemokratines idėjas. Ji turi visas galimybes tai padaryti ateityje.
– Ar kylantys kai kurių politikų, vyriausybės narių reitingai, G.Nausėdos manymu, gali turėti įtakos Seimo rinkimams?
– Rinkimų metu balsuojantieji išreikš savo nuomonę, kaip politikams bei pareigūnams pavyko tvarkytis su dabartine krize. Šiuo metu vis dar esame jos įkarštyje. Ir natūralu, kad žmonių gyvenimas priklauso nuo įvairių institucijų vadovų sprendimų, daugelio jų kokybę pamatysime ateityje.
O platesnes prognozes šiuo klausimu šiuo metu galėtų teikti politologai ir sociologai. Tačiau net ir jiems prognozavimas tokioje situacijoje, kokioje šiandien yra pasaulis, likus pusmečiui iki rinkimų, yra labai sudėtingas.
Nežinoma, kada baigsis karantinas, kokio dydžio bus ekonomikos nuosmukis ir kaip greitai žmonių gyvenimui jis atsilieps, kokių priemonių imsis valdančioji koalicija ir ar jas žmonės įvertins, kaip pakankamas.
Visi šie veiksniai dar gali ne kartą koreguoti reitingus. Svarbus ir opozicijoje esančių partijų aktyvumo veiksnys.
– Ar įmanomas būtų darbas Seime ir galimybė sudaryti naują vyriausybę, jei rinkimų rezultatai leistų valdančiąją daugumą burti konservatoriams ir valstiečiams’?
– Nors politikoje viskas įmanoma, tačiau tai vienas iš mažiausiai tikėtinų scenarijų.
– Ar prezidentas tikisi, kas ir po Seimo rinkimų išliks ryški politinė dešinioji ir kairioji pusės, ar skirtumai nyks?
– Lietuvoje šiandien derėtų labiau kalbėti apie centro-kairės ir centro-dešinės politines jėgas. Skirtingai nuo daugelio kitų Europos valstybių, mes neturime stiprių ultra kairės ar ultra dešinės partijų, kurios išplėstų spektrą.
Tad skirtis nėra itin didelė, o atskirais klausimais partijos gali ir balansuoti – būti arčiau kairės ekonomine prasme ir arčiau dešinės vertybiniu požiūriu. Tačiau kažin, ar ta skirtis pranyktų visai. Partijos Lietuvoje atstovauja savo vertybėms. Kuo – toliau, tuo – ryškiau.
– Kokių svarbių sprendimų šalies vadovas dar tikisi iš šios kadencijos Seimo?
– Yra daug įstatyminių iniciatyvų, kurios neturėtų užgesti dėl viruso ar dėl artėjančių Seimo rinkimų.
Viešųjų pirkimų, Korupcijos prevencijos, Kultūros pagrindų, Mokslo ir studijų, Regioninės plėtros įstatymai ir daugelis kitų iniciatyvų neturėtų laukti naujos kadencijos ar karantino pabaigos.
Džiaugiamės, kad Seimas išgirdo Prezidento poziciją ir kelioms savaitėms pristojęs įstatymų leidybos darbas grįžo į įprastą ritmą.
– Ar šalies vadovas nesijaučia pralaimėjęs dėl teisėjų skyrimo?
– Tai ne varžybos, kad galėtum laimėti ar pralaimėti. Prezidento pasiūlytos kandidatės į teisėjus yra stiprios savo srities profesionalės, turinčios ilgametę darbo teismų sistemoje bei akademinio darbo patirtį.
Seimas nepalaikė šių kandidatūrų slaptu balsavimu, tačiau per viešą pristatymą nepasakė nė vieno argumento, kodėl jos netinka.
Akivaizdu, kad sprendimai buvo priimami, ne vertinant jų profesines savybes, o buvo paremti politiniais motyvais.
Kituose keturiuose sprendimuose šalies vadovo siūlymai buvo patvirtinti: du veto priimti su prezidento pataisymais, Mindaugas Macijauskas paskirtas valstybės kontrolieriumi, kiek anksčiau patvirtinta ir prezidento teikta Dariaus Jauniškio kandidatūra į Valstybės saugumo departamento vadovus.
– „Reformomis aš asmeniškai patikėsiu tik tada, kai realiai prasidės valstybės valdymo reforma, kai bus prieita prie fiksuoto šalies biudžeto ir kelsime algas tiek, kiek bus biudžete sutaupyta atleistų darbuotojų sąskaita. Tik taip bus galima kažko pasiekti, nes priešingu atveju kalbos apie biurokratijos ir valdžios aparato mažinimą ir liks tik kalbomis“, – taip G. Nausėda yra kalbėjęs 2017 m. pabaigoje. Ar jis tokios pačios nuostatos laikosi ir dabar?
– Prezidentas laikosi pozicijos, kad viešojo sektoriaus efektyvumas turi būti vienas iš valstybės prioritetų. Jis gali būti matuojamas kaštų ir naudos analize.
Ten, kur kaštai didesni negu nauda – turėtų būti mažinami administraciniai resursai. Ten kur galima sukurti didesnę pridėtinę vertę valstybei – reikia stiprinti pajėgumus ir kompetencijas.
Neefektyvumo pavyzdžių parodė ir dabartinė krizinė situacija. Švietimo bei sveikatos apsaugos sektoriai jau senokai buvo įvardijami kaip tie, kurių pertvarkos vyksta itin lėtai. Svarbu, kad apnuogintos spragos būtų užlopytos, o iš krizinės situacijos galėtume išeiti sustiprėję.
– „Biurokratijos mažinimą reikėtų pradėti ne iš viršaus, o priversti mažintis pačiai. Nors tai atrodytų utopija, tačiau fiksuoto šalies biudžeto principas leistų šį dalyką įgyvendinti“, – tuo pat metu tvirtinio G.Nausėda. Ar šiuo klausimu šalies vadovo pozicija nepasikeitė?
– Svarbus ne tik viešajame sektoriuje dirbančių žmonių skaičius, o šio sektoriaus efektyvumas.
Kartais vertinant institucijų veiklą susikoncentruojama į žmonių skaičių, tačiau biurokratija yra ne tik žmonės, bet ir konkrečios paslaugos, procedūros. Jos turi būti vertinamos per administracinę naštą piliečiams, verslui. Ši našta turi mažėti.
Kitas svarbus aspektas – kaip viešasis sektorius geba prisitaikyti prie naujų iššūkių. Kaip pavyzdį galima pateikti verslo gelbėjimo paketą, kuris įsivažiuoja tik dabar, nors apie jį paskelbta kovo viduryje. Akivaizdu, kad gelbėjimo planas strigo biurokratinėse kliūtyse.
– Ar prezidentas skatins naująjį Seimą ir būsimą vyriausybę mažinti šalies biurokratiją? Ar tokia reforma prisidėtų prie artėjančios krizės pasekmių sušvelninimo?
– Viena iš pokyčio krypčių, kurią labai palaiko prezidentas – viešojo sektoriaus skaitmeninimas. Viešųjų paslaugų perkėlimas į internetą ne tik mažina biurokratinį aparatą, padidina paslaugų prieinamumą, bet ir didina skaidrumą.
Šalies vadovas pateiks ne vieną iniciatyvą šioje srityje. Pavyzdžiui, kovo antroje pusėje prezidentūra išgirdo Lietuvos savivaldybių asociacijos įvardintą poreikį ir sutelkė atsakingas institucijas dėl savivaldybių tarybų sprendimų priėmimo nuotoliniu būdu įteisinimo.
Miestų ir rajonų tarybos dabar jau gali posėdžiauti internetu ir šia galimybe naudotis ne tik karantino metu.
Viešųjų lėšų taupymo tikslui turėtų pasitarnauti ir viešųjų pirkimų įstatymo nauja redakcija, kurią inicijuoja prezidentas.
– Kaip prezidentas mano, ar esamoje ekonominėje situacijoje parlamentarai, aukščiausi šalies vadovai ir jis pats galėtų solidariai susimažinti savo atlyginimus?
– Prezidento nuomone, finansinė parama ar prisidėjimas savanorišku darbu prie bendruomeniškumą ir pilietiškumą skatinančių organizacijų ir jų projektų šiuo metu tikslingesnis būdas nei dalies atlyginimo atsisakymas.
Ta atlyginimo dalis, kurios būtų atsisakoma dabar, į biudžetą grįžtų tik kitais metais, o paramos vargstantiems reikia dabar.
Prezidentas ir pirmoji ponia praėjusį mėnesį iš asmeninių lėšų parėmė Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospisą. Tyliai ir be pompastikos. Tokią paramą jis ketina skirti ir toliau.
– Artėja prezidento veiklos metinės ir metinio pranešimo diena. Kaip G.Nausėda ir jo komanda vertintų pirmuosius veiklos metus?
– Iki Prezidento kadencijos pirmų metų pabaigos numatyta dar nemažai svarbių darbų, tad ir vertinti dabar būtų kiek per anksti. Tai padarys pats prezidentas.
