„Švietimo sistemoje yra daug naujovių ir pokyčių tiek COVID-19 kontekste, tiek ir įprastinėje veikloje. Kaip jau minėta, šiandien, gegužės 20 d., prasideda priėmimas į profesinį mokymą. Šiemet tai ypač aktualu gimnazistams“, – sakė Švietimo, mokslo ir sporto minsitro patarėjas Kęstutis Butvydas.
Svarbi naujovė
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys informavo, kad šiemet profesinio mokymo galimybės itin aktualios gimnazistams, nes atsiranda galimybė mokytis profesinėje mokykloje, nenutraukiant mokslų gimnazijoje.
„Šiandien prasidėjo priėmimas į profesinių mokyklų programas. Galima registruotis, teikti prašymus, priėmimas tęsis iki rugpjūčio 26 d., jis yra dviejų etapų. Registracija vykdoma per LAMABPO tinklalapį, tvarka visiems yra žinoma.
Galima registruotis ir ne tik Lietuvoje, bet ir tie tautiečiai, kurie nori mokytis, gali registruotis ir užsienyje. Tai yra internetu. Šiemet nauja tai, kad 9-10 mokiniai ir I-II gimnazistai, jeigu jie turi problemų registruojantis, mokykloms yra sudarytos sąlygos padėti“, – paaiškino A.Plikšnys.
Įgyti amatą bus galima mokantis gimnazijoje
Viceministras akcentavo, kad šiemet yra viena pagrindinė naujovė, suteikianti profesiniam ugdymui daugiau lankstumo.
„Pagrindinė žinia, nauja yra tai, kad be to, kad bus priimami visi norintys į visas profesinio mokymo programas, jų bus daugiau nei 800, didžioji dalis yra modulinės profesinio mokymo programos. Didžioji naujiena tai, kad ne tik visi norintys, bet ir gimnazijų mokiniai galės registruotis. Tai yra išskirtos dvi grupės mokinių: I-II klasių gimnazistai ir tuo pačiu 9-10 klasių pagrindinių mokyklų mokiniai, taip pat III-IV klasių gimnazistai. Ką mes siūlome?
Pagrindinė problema buvo, kad jeigu nori mokytis profesijos, tai turi būtinai įstoti į profesinę mokyklą ir gali mokytis profesinio mokymo programoje, o tuo pačiu gali įgyti ir pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą. Šiuo metu ta galimybė išlieka, bet mes kviečiame gimnazistus mokytis savo gimnazijoje arba pagrindinėje mokykloje, o pagal suderintą grafiką irgi mokytis profesijos“, – pagrindinę naujovę pristatė viceministras A.Plikšnys.
Programų – daug
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras A.Plikšnys patikino, kad norintiems mokytis profesinėje mokykloje pasirinkimų galimybės yra didelės ir plačios: profesijos yra įvairios, be to, galima rinktis programų modulius.
„Profesinio mokymo programa yra sudaryta iš atskirų gabaliukų-modulių. Tai galima pasirinkti tos programos modulį, kurio minimali apimtis yra penki kreditai. Tai viena. Arba galima pasirinkti visą programą. Galima rinktis ir technologinį mokymą, kas šiuo metu ir seniau buvo daroma.
Kaip minėjau, mokinys, rinkdamasis modulį arba programą, jis mokosi bendro ugdymo mokykloje. Aišku, reikės suderinti grafikus tarp bendro ugdymo mokyklos ir profesinės mokyklose“, – teigė A.Plikšnys.
Leis atsisakyti kai kurių pamokų
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras A.Plikšnys akcentavo, kad vienu metu mokantis ir gimnazijoje, ir profesinėje mokykloje, kai kurių pamokų gimnazijoje bus galima atsisakyti, jei jos dubliuosis. Kaip pavyzdį jis pateikė technologijų pamokas.
„Iš tikrųjų yra numatyta, kaip jūs paminėjote, būtent technologijos. Tas 17 valandų jų bus galima nesimokyti ir mokytis profesinio mokymo programos. Profesinio ugdymo programa, kartu su bendrojo ugdymo programa, neturi viršyti 35 valandų per savaitę“, – aiškino jis.
Viceministras pridūrė, kad mokiniams, baigusiems ir gimnaziją, ir profesinio ugdymo mokyklą, bus sudarytos sąlygos stoti į aukštąją mokyklą nemokamai bei bus pridedamas vienas stojamasis balas.
„Taip, kaip minėjau, yra finansuojama, jei jis įgijo vieną kvalifikaciją, jis galės stoti į aukštąją mokyklą ir dar daugiau, galima pasakyti, kad dabar stojimo sąlygose yra numatyta, jog, jei tu baigei profesinę mokyklą, yra pridedamas balas.
Tai yra kaip privalumas, tu įgijai praktiką. Visame pasaulyje yra priimta, kad tu ateini į aukštojo mokslo studijas per profesinę praktiką, atitinkamai įgijęs profesinio mokymo diplomą“, – tvirtino jis.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras pridūrė, kad, jei mokinys profesinį ugdymą pasirenka tik būdamas 11-oje klasėje ir baigiant vidurinę mokyklą jam dar reikia metus mokytis profesinėje mokykloje, jis šiuos mokslus gali kartu derinti su mokslais aukštojoje mokykloje.
„Jis (mokinys, – aut.past.) baigs viduriniojo ugdymo programą, gaus atestatą, pagal rezultatus galės stoti į aukštąją mokyklą ir lygiagrečiai tuos metus dar užbaigti profesinę mokymo programą“, – sakė jis.
Profesines mokyklas ragino rinktis ir abiturientus
Kauno technikos profesinio mokymo centro direktorius dr. Paulius Čepas ragino profesines mokyklas rinktis ne tik baigusiuosius pagrindinio ugdymo programas, bet ir abiturientus, baigusius gimnazijas ir vidurines mokyklas, pabrėždamas, kad profesinės mokyklos esą dar niekada neturėjo tokios didelės programų pasiūlos.
„Renkant grįžtamąjį ryšį, galime pasidžiaugti, kad keičiasi požiūris į profesines mokyklas. Iš tiesų pamatę, kokias mes turime profesinio mokymo aplinkas, kokia yra įranga, pamatę kitus bendrojo ugdymo mokinius mūsų dirbtuvėse, mokiniai iš tiesų išeina su gerais atsiliepimais“, – tikino P.Čepas.
„Norėčiau iš tiesų pakviesti visus drąsiai rinktis profesinio ugdymo kelią ir siekti savo svajonių“, – dar kartą paragino Kauno technikos profesinio mokymo centro direktorius.
Didinamos priėmimo apimtys
„Finansavimo dalykai yra išspręsti, nuo to nenukenčia bendro ugdymo mokykla. Dar daugiau noriu pasakyti, kadangi profesinių mokyklų mokiniai visi gali gauti, jeigu gerai mokosi, stipendijas, lygiai taip pat ir gimnazistai gali pretenduoti gauti stipendiją“, – apie mokymosi profesinėse mokyklose tvarką kalbėjo viceministras.
Pasak jo, be gimnazistų šiemet yra priimami visi kiti norintys, o kartu ir suaugę asmenys.
Praėjusias metais į profesinio ugdymo mokyklas buvo priimta beveik 20 tūkst. mokinių. Šiemet šis skaičius kiek ūgtelėjo ir į profesinio ugdymo įstaigas bus priimta 20 tūkst. 610 mokinių.
Rugpjūčio 26 d. priėmimas nesibaigs, tą dieną baigsis tik vienas priėmimo etapas. Nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio vidurio bus galima dalyvauti priėmime tiems, kurie grįš iš užsienio, bus nespėję sudalyvauti pirmajame etape ar neįstoję į aukštąsias mokyklas.
