Viršininkui neįtinkančių kadrų valymas, jų keitimas savais statytiniais, griebiantis netgi skandalingų priemonių, – tokios buvo D.Kuliešiaus pareigos buvusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės statytinio prieštaringai vertinamo R.Masiulio komandoje.
Atrodo, kad panašias užduotis šis veikėjas vykdo ir tapęs prezidento Gitano Nausėdos patarėju nacionalinio saugumo klausimais, įgijęs įtaką visoms šalies specialiosioms ir jėgos struktūroms.
Pastaruoju metu bene daugiausia pastangų buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnas D.Kuliešius deda siekdamas iš posto žūtbūt išversti G.Nausėdos pasmerktą, bet valdančiųjų atkakliai ginamą susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių.
D.Kuliešiaus pavardė skamba ir naujausiame su šiuo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) deleguotu ministru susijusiame skandale – tėvų namus Trakuose jis esą galėjo renovuoti už vadinamąjį atmilžį.
Buvo patikimas valytojas
Pernai rugpjūtį G.Nausėdos komandoje atsidūręs D.Kuliešius buvo itin artimas ir patikimas R.Masiulio žmogus.
Iš pradžių buvęs politinio pasitikėjimo ministro patarėju, vėliau jis persėdo į svarbią karjeros valdininko – ministerijos vyriausiojo patarėjo – kėdę.
Pilkuoju kardinolu vadintas patarėjas nevaržomai tvarkėsi su kai kuriomis valstybės įmonėmis jas pertvarkant ir iš jų valant R.Masiuliui nereikalingus kadrus.
Viena tokių įmonių buvo Registrų centras – jo reorganizavimą kai kurie „optimizuoti“ darbuotojai buvo apskundę teismams, bylas laimėjo ir prisiteisė kompensacijas.
Atakavo R.Masiulio įpėdinį
Todėl nieko keista, kad po to, kai D.Kuliešius surado užuovėją Prezidentūroje, iš G.Nausėdos lūpų pasipylė pagyros R.Masiuliui, o politikos užkulisiuose ėmė sklisti kalbos, jog bedarbis eksministras gali pasukti į politiką po šalies vadovo vėliava arba sėsti į konservatorių vežimą.
Natūralu ir tai, kad D.Kuliešiaus taikiklyje atsidūrė R.Masiulio įpėdinis J.Narkevičius.
Juolab kad pastarasis ėmė žengti keliu, kuriuo eina kone visi nauji ministrai, – kibo perkratyti pirmtako kadrus ir palikimą ir ministerijoje, ir jai pavaldžiose svarbiose valstybės įmonėse, kurių prievaizdas bei valytojas anksčiau buvo D.Kuliešius.
Šio veikėjo pavardė imta linksniuoti netrukus po to, kai J.Narkevičių pernai užgriuvo įvairių kaltinimų lavina, o G.Nausėda paskelbė, kad premjeras Saulius Skvernelis turi nedelsdamas atstatydinti ministrą.
Vyriausybės vadovas ir visa valdančioji dauguma užsispyrė ir išsaugojo ministrą, tačiau jis tapo nepageidaujamu asmeniu Prezidentūroje.
Apsijuokė su „20 lenkų“
O įtarimai J.Narkevičiui pylėsi tarsi iš gausybės rago.
Pats prezidentas paskelbė turįs duomenų, kad pradėjęs dirbti ministru LLRA-KŠS atstovas ministerijoje ir jai pavaldžioje sistemoje įdarbino per dvi dešimtis asmenų, susijusių su jį į postą delegavusia partija.
Portalas lrytas.lt tuomet atskleidė, kad G.Nausėda rėmėsi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) surinkta privačia informacija apie visus asmenis, įsidarbinusius po J.Narkevičiaus tapimo ministru, ir jos pagrindu nupiešta sąsajų schema.
Pasirodo, tai buvo daugiau kaip dvi dešimtys eilinių įvairių įmonių darbuotojų ir specialistų, kurie su LLRA-KŠS nariais buvo susiję itin tolimais ir painiais giminystės ryšiais.
Jokios papildomos patikimos informacijos, kad šie žmonės būtų įdarbinti neteisėtai ar fiktyviai ar, svarbiausia, kad tai būtų padaryta asmenišku ministro rūpesčiu, nebuvo pateikta.
Valdantieji iš tokios pažymos šaipėsi, o politikos užkulisiuose buvo neabejojama, kad šitaip nevykusiai G.Nausėdai pasitarnavo būtent D.Kuliešius.
Mat būdamas R.Masiulio komandoje šis veikėjas naudojosi artimais ryšiais su STT ir buvusiu jos vadovu Sauliumi Urbanavičiumi, vėliau ne be D.Kuliešiaus pastangų tapusiu Susisiekimo ministerijai tuomet pavaldaus Registrų centro direktoriumi.
Prisiminė senus įvykius
Ar reikia stebėtis, kad D.Kuliešiaus pavardė išniro ir naujausiame skandale, susijusiame su prezidento jau seniai nurašytu susisiekimo ministru?
Buvęs J.Narkevičiaus šeimos bičiulis verslininkas iš Trakų Aleksandras Ribnikovas prieš keletą mėnesių kreipėsi į teisėsaugą, o neseniai – ir į žiniasklaidą, apkaltindamas ministrą korupcija ir machinacijomis naudojantis tarnybine padėtimi.
A.Ribnikovas paskelbė, kad daugiau nei prieš dešimtmetį, kai J.Narkevičius buvo Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, o jo žmona Irena analogiškas pareigas ėjo Trakų rajono savivaldybėje, jo bendrovė „Sodžiaus būstas“ turėjo renovuoti dabartinio ministro namą už tai, jog ši laimėdavo viešuosius pirkimus.
Maža to, J.Narkevičius esą verslininkui liko skolingas šimtatūkstantines sumas.
Pats susisiekimo ministras pareiškė, kad A.Ribnikovas meluoja. Dėl šmeižto į prokuratūrą jau kreipęsis LLRA-KŠS atstovas ginasi turįs sąskaitas, kurias esą apmokėjo dabar jau mirę jo tėvai arba jis pats.
Prisiminė buvusį studentą?
Šioje mįslingoje ir dabar teisėsaugos narpliojamoje istorijoje vėl imta linksniuoti D.Kuliešiaus pavardę.
A.Ribnikovas delfi.lt pripažino, kad prieš kreipdamasis į STT jis tarėsi su dabartiniu prezidento patarėju, kuris kadaise buvo jo studentas Mykolo Romerio universitete, tuometėje Policijos akademijoje.
Beje, sovietiniais metais A.Ribnikovas buvo sovietinės kariuomenės dalinio vadas slaptame objekte, buvo baigęs specialiąją aukštąją karinę mokyklą.
Paaiškėjus šiems dalykams Prezidentūra oficialiai patvirtino, kad bankrutavusio „Sodžiaus būsto“ vadovas kreipėsi į D.Kuliešių, tačiau esą tokie kreipimaisi įprasti, taigi pastarasis tiesiog nurodė kreiptis į teisėsaugą.
Galima patikėti ir tokia versija, bet, ko gero, negalima atmesti ir to, kad siekdamas galutinai sumurdyti J.Narkevičių pats D.Kuliešius surado A.Ribnikovą ir patarė jam veikti.
Kad ir kaip būtų, priekaištų savo patarėjui G.Nausėda neturi – toliau juo visiškai pasitiki.
Įžvelgia ir priešų ranką
Tačiau valdantieji šių istorijos posūkių nepraleido pro ausis.
Valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis, pasitelkęs „socialdarbiečių“ ir LLRA-KŠS frakcijų seniūnus Rimantą Sinkevičių bei Vandą Kravčionok, kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą.
Politikai pareiškė įtariantys, kad J.Narkevičių puola ne šiaip sau priešai, o Rusijos specialiosios tarnybos, kurios dar nuo sovietinių laikų gali turėti įtakos A.Ribnikovui.
„Aš manau, kad VSD šiuo atveju galėtų atsakyti į klausimą, ar asmuo, bandantis destabilizuoti Vyriausybės veiklą, platinantis šmeižtą apie vieną jos ministrų, veikia vien savo paties valia, o ne mums nedraugiškų valstybių saugumo tarnybų ar kokių nors kitų interesų vedamas.
Panašu, kad ši ministro J.Narkevičiaus šmeižto organizavimo istorija rodo, kaip pasitelkus propagandą, dėl kažkokių priežasčių sutapus prezidento patarėjo, opozicijos bei asmenų, turinčių vienų arba kitų sąsajų su KGB, interesams, gali būti daromas poveikis ne tik Vyriausybės stabilumui, diskredituojamas ir priverčiamas teisintis vienas ar kitas politikas, bet ir siekiama paveikti svarbių strateginių įmonių, tokių kaip „Lietuvos geležinkeliai“, veiklą, kurią kuruoja šis ministras. Ar tai ne nacionalinio saugumo klausimai?“ – dėstė R.Karbauskis.
Atlikdavo „pitbulio“ vaidmenį
Pilkuoju Susisiekimo ministerijos kardinolu vadinto jos vyriausiojo patarėjo D.Kuliešiaus pavardė ne kartą yra skambėjusi ir kitose mįslingose istorijose.
Su šiuo veikėju susidūrę asmenys pasakodavo, kad gaisrų kildavo bemaž visur, kur tik pasisukdavo jų gesinti specialiai į ministeriją priimtas buvęs FNTT pareigūnas.
Iš pradžių R.Masiulio patarėju pradėjęs dirbti D.Kuliešius, vėliau tapęs ministerijos vyriausiuoju patarėju, buvo paskirtas į keturių šiai ministerijai pavaldžių įstaigų ar valstybės įmonių valdybas.
Pažinčių su žvalgybininkais turintis patarėjas esą surinkdavo „kompromatą“ apie R.Masiuliui neįtikusius vadovus ir, grasindamas viską paviešinti, priversdavo trauktis.
Kalbama, kad be pilkojo ministerijos kardinolo žinios niekas nevykdavo ne tik Lietuvos transporto saugos administracijoje, bet ir įmonėje „Kelių priežiūra“, Registrų centre bei Lietuvos pašte.
Šias įstaigas pastaraisiais metais lydėjo nemažai įvairių skandalų. Ministerijos vadovybė aiškino, esą sistema tokiu būdu kratosi joje metų metus vešėjusios korupcijos ir kitų negerovių. Bet į viešumą ėmė lįsti ir patiems skaidruoliams garbės nedarantys faktai.
Savus protegavo tiesmukai
Viena tokių istorijų – prieš metus „Lietuvos ryte“ aprašyti D.Kuliešiaus žygiai siekiant ministerijai pavaldžioje Transporto kompetencijų agentūroje įdarbinti savus.
Buvęs ministras R.Masiulis bei jo bendražygiai išsijuosę pliekė savų žmonių arba šeimos narių protegavimą, vadinamąją telefoninę teisę ir politinį spaudimą iš viršaus, bet ir patys tai darė itin tiesmukai.
Antai D.Kuliešius ministerijai pavaldžioje Civilinės aviacijos administracijoje (vėliau virtusioje Transporto kompetencijų agentūra) įtaisė R.Masiulio patarėjos Vytautės Šmaižytės brolį Evaldą Šmaižį.
„Sveikas, Jori. Siunčiu tau kandidato CV (gyvenimo aprašymą. – Red.). Žinau, kad žmogus nori keisti darbą, nes per ilgai vienoj vietoj užsibuvo.
Iš asmeninių savybių – labai geras, pasivertinkite, ar susitvarkys su užduotimis, kurias per save norite pavesti“, – tokį elektroninį laišką tuomečiam įstaigos vadovui Joriui Gintilui atsiuntė D.Kuliešius, pridėjęs ir E.Šmaižio gyvenimo aprašymą.
Žinoma, ministro patarėjos brolis buvo įdarbintas. Šį faktą vėliau pripažinęs J.Gintilas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad jo vadovaujama įstaiga esą galėjo rinktis, ministro patarėjos brolį įdarbinti konkurso būdu ar be jo, ir buvo pasirinktas pastarasis variantas.
Buvęs Civilinės aviacijos administracijos (CAA) vadovas, vėliau vadovavęs ir Transporto kompetencijų agentūrai (TKA), tikino į priimto darbuotojo pavardę neatkreipęs dėmesio ir apie jo giminystę su ministro patarėja nieko nežinojęs.
Sulaukdavo daug prašymų
Bet J.Gintilas tada nepaneigė sulaukdavęs ir daugiau prašymų įdarbinti D.Kuliešiaus proteguojamus asmenis. Tiesa, į vieną tokių ministerijos patarėjo prašymų sureaguota esą nebuvo, kitas jo bruktas asmuo neatitiko konkurso reikalavimų.
Pasiūlymų įdarbinti D.Kuliešiaus proteguojamus asmenis sulaukdavo ne tiktai CAA vadovavęs J.Gintilas, bet ir kitų ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai.
Kaip pernai rašė „Lietuvos rytas“, panašių Susisiekimo ministerijos patarėjo laiškų buvo sulaukę ir „Lietuvos geležinkelių“ bei „Kelių priežiūros“ vadovai. Jiems siūlyta įdarbinti kelių tiesimo ir priežiūros verslu užsiimančios uždarosios akcinės bendrovės „Saugvila“ akcininką ir vieną vadovų Saulių Butkevičių.
„Persiunčiu jūsų žiniai CV žmogaus, kuris šiuo metu ieško darbo pasiūlymų. Pasivertinkite, gal jo turimos kompetencijos yra ar bus aktualios ieškant kandidatų į atskiras pozicijas. Teko ne vieną kartą bendrauti bandant suprasti, kas yra kas santykiuose su kelininkais, žmogus sudarė patikimą ir profesionalų įspūdį“, – rašė patarėjas.
Ši protekcija tada gerokai nustebino ir Susisiekimo ministerijos darbuotojus, nes jos vadovas R.Masiulis buvo įsivėlęs į konfliktą su kelininkų įmonėmis, apkaltinęs jas korupcija.
Todėl ministerijoje buvo spėliojama, kad tokia protekcija vienam to verslo atstovų galėjo būti padėka už informaciją, kuria jis galėjo pasidalyti su R.Masiulio ginklanešiais.
Konkurse buvo išbrokuotas
D.Kuliešius bandė stumtelėti aukštyn ir vieną buvusį STT Klaipėdos valdybos darbuotoją.
Transporto kompetencijų agentūros vadovybė į tas pareigas jau buvo nusižiūrėjusi buvusį Valstybės saugumo departamento pareigūną, bet D.Kuliešius užsiminė, esą sulaukė apie jį blogų atsiliepimų.
Vis dėlto ministerijos patarėjo pasiūlytas asmuo pirmajame konkurso etape buvo išbrokuotas.
Pasak „Lietuvos ryto“ šaltinių, tuomet agentūra sulaukė signalų, kad padarė klaidą.
Gynėsi tik norėję padėti
D.Kuliešius tada „Lietuvos rytui“ tikino J.Gintilo neprašęs įdarbinti E.Šmaižio, o tik pateikęs rekomendaciją. Be to, anot ministerijos patarėjo, jo rekomendacijų prašė pats įstaigos vadovas – esą niekaip negalėjęs rasti tinkamo žmogaus.
„Dalijimasis informacija apie žmones ir jų kompetenciją – mano taip pat kuruojama sritis. Kad šį kartą siūlytas žmogus buvo kolegės brolis – sutapimas“, – tada „Lietuvos rytui“ aiškino D.Kuliešius.
V.Šmaižytė irgi sakė, esą jos brolis ministerijai pavaldžioje įstaigoje įsidarbino paprastu specialistu.
Vis dėlto keista, kad paprastam specialistui reikėjo ministerijos patarėjo rekomendacijos. Dar keisčiau, kad pati įstaiga būtų negalėjusi jo surasti be patarėjo pagalbos.
Grasino atleisti „kietai“
Kad ir kaip būtų, kai kurių D.Kuliešiaus rekomendacijų nepaisymas gerokai apkartino J.Gintilui gyvenimą – agentūros vadovas buvo iškrapštytas iš posto.
Iš pradžių J.Gintilas apie savo atleidimo aplinkybes „Lietuvos rytui“ kalbėjo šykščiai: „Galiu pasakyti tik tiek, kad formaliai išėjau savo noru, o iš tiesų dėl to, kad nebemačiau prasmės dirbti su šia ministerijos valdžia, mūsų požiūriai pernelyg išsiskyrė.“
Tik vėliau buvęs agentūros vadovas pripažino, kad buvo spaudžiamas pasitraukti iš tarnybos, – D.Kuliešius jam siūlė išeiti gražiuoju, kitaip po vidaus tyrimo grasino atleisti „kietuoju būdu“.
J.Gintilas teigė, kad šiuos grasinimus girdėjo ir daugiau žmonių, tačiau pokalbio įrašo jis neturi: „Aš gavau mane tenkinančią kompensaciją ir pasitraukiau.“
Buvo numatę ne viską
Bet D.Kuliešius, regis, nesitikėjo, kad kompensaciją gavęs J.Gintilas sumanys iš naujo pretenduoti į šį postą ir gali gerokai sujaukti ministerijos vadovybės planus.
Pernai surengtame konkurse į TKA direktoriaus vadovo pareigas jis liko antras. Kaip ir tikėtasi, atranką laimėjo Goda Bražytė-Balčiūnė.
Šios Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojos pavardė buvo minėta dar prieš konkursą. Kalbėta, kad vaiko priežiūros atostogose esančią G.Bražytę-Balčiūnę esą protegavo ne tik D.Kuliešius, bet ir agentūros valdybos pirmininkas Robertas Šerėnas.
Kaip išsiaiškino „Lietuvos rytas“, įtakingų pažinčių Susisiekimo ministerijoje turėjęs buvęs ilgametis sistemos darbuotojas neatsitiktinai rūpinosi buvusia savo pavaduotoja.
G.Bražytės-Balčiūnės viešųjų bei privačių interesų deklaracijoje buvo nurodoma, kad jos vyrui Ryčiui Balčiūnui priklauso 30 proc. R.Šerėno valdomos bendrovės „Leaners“ akcijų.
Buvo kilę įtarimų, kad R.Šerėno ir G.Bražytės-Balčiūnės vyro verslą reklamavo ir pats D.Kuliešius. Ministerijos patarėjas verslininką vežėsi į Moldovą, kur pristatė šios šalies Audito rūmų vadovams ir kitiems įtakingiems pareigūnams.
Paaiškėjus galimam interesų konfliktui D.Kuliešiaus ir R.Šerėno proteguojama G.Bražytė-Balčiūnė galėjo prarasti nugalėtojos titulą ir į agentūros vadovo postą vėl galėjo pretenduoti antras likęs J.Gintilas.
Reikėjo pašalinti kliūtį
Baimindamasi šio scenarijaus tuometė ministerijos vadovybė griebėsi jai įprastos taktikos – perėjo į puolimą.
Sulaukusi „Lietuvos ryto“ klausimų apie galimai neskaidriai vykusį konkursą ministerija netrukus informavo, kad dėl galimų pažeidimų Civilinės aviacijos administracijoje kreipėsi į STT.
Ministerija paskelbė, kad šiai įstaigai anksčiau vadovavęs antrąją vietą konkurse laimėjęs J.Gintilas galimai piktnaudžiavo.
Tai esą atskleidė prieš kelis mėnesius pradėtas vidaus tyrimas.
Bet kodėl ministerija, jei turėjo duomenų apie agentūros vadovo blogus darbelius, jo neatleido, bet pasiūlė pasitraukti savo noru ir įteikė solidžią kompensaciją?
D.Kuliešius „Lietuvos rytui“ tada aiškino, kad taip buvo solidžiau ir patogiau abiem pusėms: „Mes siekėme, kad jis pasitrauktų ir nedarytų poveikio tyrimui.“
Tuo metu J.Gintilas atskleidė, kad D.Kuliešiui jis pasiūlė nusišalinti nuo pareigų, kol vyksta tyrimas.
„Bet jie labai skubėjo, norėjo kuo greičiau sustatyti savo žmones, todėl gilintis nenorėjo. Man atrodė, kad viskas greitai bus pamiršta, nes iš tikrųjų ten jokio kriminalo nėra. Jeigu ten būtų kas nors rimta, jie su manimi nežaistų, iš karto būtų kreiptasi į teisėsaugą.
Gal mano darbe ir buvo broko, bet tikrai nebuvo korupcijos. Todėl aš esu suinteresuotas, kad baigtųsi šis ministerijos šantažas ir savo žodį tartų profesionalai“, – laukdamas STT tyrimo pabaigos „Lietuvos rytui“ pernai gegužę kalbėjo D.Kuliešiaus spaustas vadovas.
Konkursą paženklino ir mirtis
J.Gintilo viltys pasitvirtino – birželį STT priėmė sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, nes buvusio agentūros vadovo veiksmuose nematė korupcijos.
Bet kliūtis proteguotam konkurso dalyviui užimti postą jau buvo pašalinta.
Beje, šį konkursą paženklino net mirtis. Kaip rašė „Lietuvos rytas“, agentūros vadovo pareigų siekė ir jas laikinai ėjęs 29 metų Jonas Vytautas Jusionis.
Jaunas vyras konkurso išvakarėse pasitraukė iš gyvenimo.
Su buvusiu kolega prieš konkursą bendravęs ir jo mirties sukrėstas J.Gintilas „Lietuvos rytui“ tada atskleidė, kad J.V.Jusionis irgi buvo girdėjęs kalbų, jog šis postas jau yra pažadėtas, bet jomis netikėjo ir vylėsi, kad konkurencija vyks sąžiningai.
Informacija apie konkurse dalyvaujančio laikinojo agentūros vadovo mirtį buvo pasiekusi ir atranką rengusią komisiją, bet ji toliau dirbo lyg niekur nieko.
Beje, konkurso stebėti nebuvo leista agentūros profsąjungos atstovui, o J.Gintilas šiemet prisiteisė 16 tūkst. eurų kompensaciją už tai, kad nebuvo įvykdytas kitas konkursas ir jis nebuvo paskirtas TKA direktoriaus pavaduotoju.
Išvalė kelią ir STT vadovui
Ne mažiau paslapčių ir įtarimų lydėjo ir prieš dvejus metus vykusį Susisiekimo ministerijai tuomet pavaldaus Registrų centro direktoriaus konkursą.
Dar gerokai prieš atranką sklandė kalbų, kad konkursas rengiamas tik dėl akių, mat šis postas iš anksto pažadėtas buvusiam STT vadovui S.Urbanavičiui.
Dėl šios kandidatūros esą buvo pasiektas aukščiausių šalies pareigūnų susitarimas, o sklandžia „konkurso“ eiga rūpinosi ne kas kitas, o D.Kuliešius. Ir jam pavyko – sulaukęs kadencijos pabaigos buvęs STT vadovas tapo Registrų centro direktoriumi.
Be to, dar paaiškėjo, jog į atranką S.Urbanavičius atvyko vienas, nors Susisiekimo ministerija skelbė, kad į šį postą pretenduoja šeši kandidatai.
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, jie į atranką neatvyko supratę, kad postas jau yra užimtas.
Rankas pakėlė įbauginti
Intrigos taip pat lydėjo pokyčius Lietuvos pašte, kurio valdyboje darbavosi ir D.Kuliešius.
Kai kurie vykusias permainas tada iš šalies stebėję verslininkai liūdnai juokavo, kad taip nesielgdavo net „bebrai“ (taip vadinami svarbius postus valstybės tarnyboje užėmę senosios nomenklatūros atstovai. – Red.).
Prieš kelerius metus tuometė neva apsivogusi Lietuvos pašto vadovė Lina Minderienė buvo atleista valdybos nariams pagrasinus, kad priešingu atveju kalėjime gali atsidurti jie patys.
Prie sienos remiami bendrovės valdybos nariai vėliau esą suprato, kad buvo apgauti ir pagrindo atleisti L.Minderienės nebuvo, tačiau trauktis nebebuvo kur – vadovė jau buvo išspirta už durų.
Oficialiai buvo aiškinama, jog L.Minderienė atleista todėl, kad esą neužtikrino pinigų plovimo prevencijos. R.Masiulis tuomet bendrovės direktorę išlydėjo grasinimais, kad Lietuvos paštą gali tikrinti teisėsauga. Iš tiesų STT agentai bendrovę ėmė purtyti kiek daugiau negu po metų – ministerija į šią tarnybą kreipėsi dėl galimai iššvaistytų 3,7 mln. eurų.
R.Masiulis tuomet garsiai pranešė, kad Lietuvos pašte aptikti itin įžūlios pasipelnymo iš valstybės schemos pėdsakai.
Tiesa, kol kas vis dar nieko negirdėti, ar tuos pėdsakus aptiko ir tyrimą jau pusantrų metų atliekantys teisėsaugos pareigūnai.
Manoma, kad kaltinimai buvusiai bendrovės vadovybei galėjo būti mesti siekiant pateisinti naujos Lietuvos pašto vadovybės sprendimą neteikti finansinių paslaugų, kurioms ruoštis buvo išleisti milijonai.
