Po aštrios kritikos Seimas pritarė paskutinei S. Skvernelio Vyriausybės ataskaitai

Seimas antradienį pritarė 2019 metų Vyriausybės veiklos ataskaitai. Už balsavo 76 parlamentarai, prieš – 41, susilaikė – 3 Seimo nariai. Iš viso balsavime dalyvavo 120 parlamentarų. 

Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Rasa Budbergytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Rasa Budbergytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aušrinė Armonaitė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aušrinė Armonaitė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Laisvės partija Aušrinė Armonaitė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Laisvės partija Aušrinė Armonaitė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kęstutis Glaveckas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kęstutis Glaveckas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (18)

Lrytas.lt

May 26, 2020, 10:48 AM, atnaujinta May 26, 2020, 12:27 PM

Prieš porą savaičių, pristatydamas ataskaitą, premjeras tikino, kad Vyriausybės darbus, įgyvendintus pernai, užgožė koronavirusas ir jo sukelti padariniai. Tačiau, pasak Sauliaus Skvernelio, be 2019 m. įgyvendintų darbų, nebūtų buvę įmanoma pasiekti koronaviruso sukeltos krizės suvaldymo.

Opozicijos atstovai pateiktai Vyriausybės ataskaitai antradienį negailėjo kritikos. Opozicinių Seimo partijų atstovų teigimu, ataskaitai trūksta savikritikos ir savirefleksijos, o į užduotus rimtus klausimus Vyriausybė „atsišaudo piaro fejerverkais“.

Opozicija taip pat siūlė nepritarti Vyriausybės veiklos ataskaitai ir buvo registravusi rezoliucijos projektą, kurį pristatė Gintarė Skaistė. Šiai rezoliucijai buvo nepritarta. Balsavo 117 Seimo nariai, 42 pasisakė už šią rezoliuciją, prieš balsavo 61 parlamentras ir susilaikė 14 Seimo narių. Už rezoliucijos atmetimą balsavo 68 parlamentarai.

Į klausimą, kas bus rytoj, atsakymo nėra

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vardu kalbėjo Ingrida Šimonytė.

„Turbūt mes niekada nežinotume, kaip gerai gyvename, jeigu kartas nuo karto nereikėtų „švęsti“ Vyriausybės ataskaitos. Ataskaitos, kuri niekaip nesusieja Vyriausybės disponuojamų išteklių su jos pačios išsikeltais tikslais.

Ataskaita, kur Vyriausybės pasiekimams nepriskiriama galbūt tik natūralūs gamtos reiškiniai ir kurioje nerasi nė krislo savikritikos ar bent jau savirefleksijos. Valdžia – giriasi, opozicija – kritikuoja, lietuviai – sako, kas katei uodegą pakels, jei ne ji pati.

Šįmet svarstymas vyksta įdomesniu metu, įdomesnis jis todėl, kad darbštusis ministerijų aparatas sutraukė į ataskaitą viską dar tada, kai nesitikėjo, kad pasaulį ištiks pandemija ir ekonominė krizė. Dabar mes svarstome paveikslą, kurio nėra ir net neaišku, ar jis buvo.

Reikėtų kalbėti ne apie tai, o apie tai, kas yra šiandien ir bus rytoj. Bet į šiuos klausimus Vyriausybė atsakinėti nenori, veikiau atsišaudo piaro fejerverkais“, – teigė I.Šimonytė.

Jos teigimu, šios Vyriausybės įgyvendinta mokesčių reforma nesumažins nei pajamų nelygybės, nei kitų socialinių problemų.

„Taip jau susiklostė, kad Lietuvoje prieina berniukas ir paklausia, kokio gražaus ir patogaus klausimo. O jei prieitų kokia 9-10 metų mergaitė ir paklaustų: tai kaip Vyriausybės darbai padėjo mums pasirengti netikėtumams?“, – klausdama pabrėžė I.Šimonytė.

Prisiminė praeitų metų klaidas

„Pernai pagrindinis akcentas buvo padarytos klaidos visose reformose, kurios sukėlė tikrai daug sumaišties. Šiemet susiduriame su dar sudėtingesne užduotimi. Jūs padarėte gudriau – savo nuopelnais įvardijote visų Lietuvos žmonių pasiekimus“, – kalbėjo Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Svetimų nuopelnų prisiėmimą, kaip ir svetimų darbų pasisavinimą, įprasta vadinti plagiatu. Dažnai plagiatai būna abejotinos kokybės. Gal sutapimas, bet ir šios Vyriausybės darbas kelia daug abejonių“, – tęsė ji.

Parlamentaras Kęstutis Glaveckas tikino, kad, svarstant Vyriausybės ataskaitas, dažniausiai iškyla trys klausimai, o pati ataskaita – įdomus žanras.

„Politiškai iškyla trys aspektai: kas kaltas, mes iš karto žinome a piori, kas tas, kas yra valdžioje, yra kaltas. Ką daryti – pakeisti valdžią ir iškart kita valdžia gerai padarys. Ir svarbiausias klausimas – kur gauti pinigų“, – teigė jis.

A.Armonaitė: ministrai yra išėję į prastovas

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti parlamentarė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad dauguma šios Vyriausybės ministrų nedemonstruoja lyderystės, todėl jų veiklą dar ir iki karantino įvardijo kaip „darbą išėjus į prastovas“.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad pusė ministrų kabineto dar iki karantino buvo ir yra išėję į prastovas. Ar jūs matote jų veiklą? Nėra lyderystės, nėra reikalingų sprendimų. Matome ministrą A.Verygą, kurio sprendimus vertiname dažniausiai nevienareikšmiškai. Dar pamatėme, kad yra ministras K.Mažeika, kuris medžioja ir daro tai labai gerai. Ar ekonominės krizės akivaizdoje turime ekonomikos ir inovacijų ministrą? Neturime. Niekas jo net ir neieško.

Švietimo ir mokslo ministrą, atrodo, kad turime, bet ar kas matė, kur jis yra? Kur yra švietimo ir mokslo ministras (A.Monkevičius, – aut.past.)? Jo taip pat nėra. Reforma įvyko savaime be ministro, be lyderystės, mokyklos išsikėlė į internetą pačios, mokytojai, kas kaip mokėjo, tas taip įgūdžius įgijo, nevyriausybininkai padėjo ir apmokė mokytojus IT sprendimų tiesiog dešimtimis tūkstančių. Taigi labai gaila, kad Vyriausybės ministrai yra išėję į prastovas dar iki tol, kol buvo paskelbtas Lietuvoje karantinas“, – kritikos ministrų kabinetui negailėjo A.Armonaitė.

R.Budbergytė: Vyriausybė moka į viską pažiūrėti per rožinius akinius

Lietuvos socialdemokratų partijos narė Rasa Budbergytė teigia, kad Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitoje į šalyje vyraujančias problemas pažiūrėta per rožinius akinius. Anot jos, premjero Saulius Skvernelio vadovaujama Vyriausybė, dirbusi ekonomikos pakilimo sąlygomis, pasinaudojo galimybe pamaloninti rinkėjus.

„40-60 procentų nepasiektų rezultatų lieka už Vyriausybės ataskaitos ribų. Taip atsitiko ir šį kartą. Ekonomikos pakilimo sąlygomis gyvavusi Vyriausybė pasinaudojo galimybe pamaloninti rinkėjus, kurie tikrai kenčia nepriteklių ir turi labai mažas pajamas, mažas pensijas.

Visa tai mes žinome ir tai yra labai sena daina. Tačiau, ką pabrėžė ir tarptautiniai ekspertai bei Europos Komisija, kuri konstatavo tai naujausioje šalies pažangos ataskaitoje, kad bet kurioje srityje: ar tai sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, ar tai būtų švietimas, mūsų mokinių rezultatų pasiekimas, ar universitetai, ar mokslo tyrimai, – daugelyje sričių konstatuojama, kad padaryta maža arba labai maža pažanga.

Tuo tarpu Vyriausybė ir premjeras, stovėdamas šioje tribūnoje, mokėjo pasidžiaugti“, – Seimo posėdyje sakė R.Budbergytė.

R.Budbergytei apmaudu ir dėl to, kad S.Skvernelis ataskaitoje nieko neužsiminė apie žemės ūkio padėtį šalyje.

„Nekalbėjo apie žemės ūkį, kaimą bei ten gyvenančius žmones. Taip pat nekalbėjo apie regionų politiką, kad ją pagerins ir mes nebeturėsime nei dviejų, nei trijų Lietuvų, o turėsime vieną Lietuvą, gyvenančią be jokių netolygumų valstybėje“, – sakė socialdemokratė.

Primename, kad pagrindiniai 2019 m. Vyriausybės veiklos rezultatai buvo suskirstyti į penkias prioritetines kryptis: darni, atsakinga ir sveika visuomenė; švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas; viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas; darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra; saugi valstybė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.