Tačiau nepamiršti vertėtų tam tikrų nutylėtų Vyriausybės veiklos momentų ir politinio diskurso pokyčių, kurių, vadovaujantis Vyriausybės veiklos ataskaitai išsakyta kritika, nenori priimti dabartinėje opozicijoje esančių politinių jėgų atstovai.
Įprasta valdančiųjų retorika
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius patikino, kad pats ataskaitos patvirtinimo faktas nekelia jokio netikėtumo. Valdantieji, A.Krupavičiaus teigimu, turi Seimo daugumą, kurią, tikėtina, išlaikys iki būsimų rinkimų.
„Pati ataskaitos retorika yra įprasta. Vyriausybės net ir labai sudėtingose situacijose stengiasi kalbėti optimistiškai, selektyviai pasirinkti statistiką, kuri leistų parodyti jų teigiamus veiksmus, ir ignoruoti tuos aspektus, kuriuose ne itin sekasi. Tai būdinga visoms Vyriausybėms“, – teigė VDU profesorius.
Pastebėjo išskirtinumą
Politologas, VDU profesorius, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis pastebėjo tam tikrą šios ataskaitos išskirtinumą.
„Ataskaita yra sistemiška – pirmą kartą tuo pagrindu, kaip ji yra sudėliota, galima palyginti visų kitų anksčiau dirbusių Vyriausybių darbą“, – portalui lrytas.lt kalbėjo jis.
Pasak jo, žvelgiant į ankstesnes Vyriausybių ataskaitas, galima matyti tam tikrą chaotiškumą ir aiškios sistemos trūkumą. O šios Vyriausybės veiklai, politologo Š.Liekio teigimu, taip pat būdingas dar vienas bruožas.
„Praktiškai visų laikotarpių Lietuvoje mes galėjome matyti augimą, bet tai buvo pirmoji Vyriausybė, kuri nukreipė augimą į žmones, į valstybės galių didinimą ir į piliečių gerbūvį. Ankstesnių Vyriausybių laikotarpiu tas augimas buvo ne ką mažesnis nei dabar, tačiau buvo kiti prioritetai – žmonės ankstesniems ministrų kabinetų vadovams, ar tai būtų Andrius Kubilius, ar tai būtų Algirdas Butkevičius, nebuvo prioritetas“, – sakė politologas.
Kritika turi pagrindo, politinis diskursas – keičiasi
„Opozicija aštriai kritikavo ataskaitos turinį ir Vyriausybės veiksmus. Tikrai negalima teigti, kad ta kritika yra visiškai nepagrįsta. Jeigu makroekonominiai rodikliai 2019 m. buvo geri, tai kai kurie kiti rodikliai, pavyzdžiui, socialinė atskirtis, skurdas, pajamų nelygybė, regionų vystymosi netolygumas, bado akis – tose srityse pažangos, žvelgiant į visą šios Seimo kadencijos laikotarpį, pasiekta nedaug.
Kartu negalime paneigti, kad didėjo pensijos, vaiko pinigai, darbo užmokestis tam tikroms visuomenės grupėms“, – tokį požiūrį į opozicijos kritiką veiklos ataskaitai išsakė A.Krupavičius.
Kiek kitokios pozicijos laikėsi Š.Liekis. Anot jo, kritika parodo ir opozicijos atstovų nesugebėjimą perimti naujo – kitokio diskurso.
„Vertinant opozicijos išsakytą kritiką, susijusią su Vyriausybės ataskaita, turime suprasti, kad dešimtmetį prezidento poste buvo Dalia Grybauskaitė, kuri buvo buhalterė, dabar konservatorių lyderė Ingrida Šimonytė taip pat yra buhalterė. Buhalterinis mąstymas kurį laiką buvo dominuojantis ir ta išsakyta kritika jokiu būdu nėra grįsta ekonomine ar valstybės vystymo logika. Visa ta kritika yra buhalterinė kritika, susikoncentravusi į detales.
Diskursas keičiasi, o opozicija ir toliau šneka kaip 2008-2010 m. Lietuva yra viena iš valstybių, kuri mažiausiai įsiskolinusi Europos Sąjungoje, jos paskolos našta nėra didelė, o pinigus visą laiką reikia investuoti į žmones, valstybė turi investuoti į žmones, o ne žmonės – į valstybę. Ta kritika, kuri nuskambėjo, parodė, kad opozicija nepajuto, jog laikmetis pasikeitė“, – aiškino VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Š.Liekis.
Tai, kas liko nepasakyta
Profesorius A.Krupavičius atkreipė dėmesį į nutylėtus, tačiau Vyriausybės veiklai praėjusiais metais galimai nemažai įtakos turėjusius momentus.
„Turime nepamiršti, kad ši Vyriausybė prarado šiek tiek laiko ir efektyvumo vien dėl to, kad premjeras, kaip kandidatas, dalyvavo prezidento rinkimų kampanijoje. Kai Vyriausybė neturi pilnai dirbančio vairininko, tuomet jos veikla irgi yra su tam tikrais trūkumais. Dar daugiau – po to, dėl ligos premjeras susidūrė su asmeninėmis problemomis. Vėlgi Vyriausybei ir jos veiklumui tai nepasitarnavo.
Po prezidento rinkimų Vyriausybė pateko į gana ilgą ir sunkiai apibrėžiamą pertvarkymo laikotarpį – valdančioji koalicija buvo plečiama, vyko pokyčiai ministrų kabinete ir visas procesas nebuvo toks sklandus, kaip norėjosi. Suformavus atnaujintą ministrų kabinetą, kai kurie ministrai pateko į kliūčių ruožą arba bėgimą per kliūtis“, – tikino politologas A.Krupavičius.