ŠMSM leido mokiniams grįžti į mokyklas – pradinukai gali atnaujinti kontaktinį mokymą nuo gegužės 25 dienos, vyks ir tiesioginės konsultacijas brandos egzaminus laikantiems abiturientams, o nuo gegužės 30-osios taip galima vykdyti ir pagrindinį, ir vidurinį ugdymą.
Jau kuris laikas buvo laukiama ministerijos žodžio, kokia bus mokslo metų pabaiga ir kaip vyks brandos egzaminai. Ministras A.Monkevičius vis išsakydavo vieną kitą galimą siūlymą, pažadėdavo tartis su švietimo bendruomene. Ilgai nebuvo aišku net kokia bus šių mokslo metų trukmė.
Dabar lyg ir atsakyta į daugelį svarstytų klausimų, bet visuotinio palengvėjimo atodūsio nepasigirdo.
Žinoma, net teoriškai nėra ko tikėtis, kad ŠMSM sprendimai patiks visai švietimo bendruomenei, – pernelyg skirtingi požiūriai. Šiai sričiai itin gerai tinka posakis: be kailio liksi, o visiems vis viena neįtiksi.
ŠMSM vadovybė laikosi pamėgtos taktikos: nieko nespręsti aiškiai ir tvirtai, pasilikti sau atsitraukimo galimybę, prisiimti kuo mažiau atsakomybės ir leisti procesams vykti savaime.
Smarkiai kryžiavosi net švietimo ekspertų nuomonės, ar verta šiais mokslo metais grąžinti kontaktinį mokymą. Ministerijai leidus mokiniams grįžti į mokyklas girdėti kritikos, kad nėra prasmės dėl poros savaičių rizikuoti jų sveikata ir didinti koronaviruso platinimo pavojų.
Tačiau nemažai švietimo specialistų, dalis tėvų ir mokyklų bendruomenių mano priešingai – kad tiesioginio mokymo pertrauka kenkia vaikų socializacijai ir žinių lygiui. Kuo ilgiau ji užsitęstų, tuo sunkiau jiems būtų grįžti prie kontaktinių pamokų, todėl net ir poros savaičių mokslas klasėse esą jiems išeitų į naudą.
Pozicijos nesuderinamos, matyt, todėl ŠMSM pasiūlė mokykloms gudragalvišką sprendimą, kuris reiškia: darykite, kaip norite.
Iš tiesų atnaujinti kontaktinį mokymą mokykloms nėra privaloma, joms leidžiama pačioms apsispręsti tariantis su savivaldybėmis. Šioms palikta teisė baigti mokslo metus nuotoliniu būdu, kitaip sakant, spręsti pačioms, neklausiant nė mokyklų nuomonės. Taip ir pasielgė, pavyzdžiui, Klaipėdos savivaldybė, o A.Monkevičius ją tik pagyrė, kad elgiasi teisingai, nes esą uostamiestyje užkrato rizika didesnė, palyginti su kitais regionais.
Vilniaus valdžia leido spręsti mokykloms, ar grąžinti mokinius į klases, bet paskelbė, kad tai turėtų būti labiau išimtis negu taisyklė.
Vadinasi, iš esmės paragino mokyklas tęsti nuotolinį mokymą iki mokslo metų pabaigos, jei tai joms neblogai sekasi.
Bet ir toms mokykloms, kurios susiduria su nuotolinio ugdymo nesklandumais – o tai pirmiausia nelabai gerai mokinius parengiančios mokymo įstaigos – nebus paprasta grįžti prie kontaktinių pamokų.
Mat ŠMSM, leisdama mokiniams grįžti į klases, įteisino ir daugybę išlygų. Mokiniai neprivalės tiesiogiai dalyvauti pamokose – jiems turės būti rengiamos ir transliacijos internetu.
Tai reiškia, kad dalis mokinių sėdės klasėje, o kiti – namie. Jau girdėti pedagogų aimanų, kad toks mišrus mokymo būdas dar labiau apsunkina jų darbą, nes nėra jokios patirties, kaip vienu metu mokyti ir klasėje esančius moksleivius, ir tik stebinčius pamokos transliaciją.
Bet ŠMSM aiškina, kad būtina leisti mišrų mokymo būdą, nes dalis mokinių gali gyventi šeimose su garbaus amžiaus ar galimai užsikrėtusiais asmenimis, taip pat esą tėvams būtina palikti teisę patiems spręsti, ar jų vaikams nekyla pavojaus mokytis tiesiogiai.
Be to, mokyklų vadovai turės sudaryti sąlygas amžiaus ar sveikatos požiūriu rizikos grupėms priklausantiems pedagogams toliau dirbti nuotoliniu būdu net jei mokykla ir atnaujins kontaktinį mokymą.
Šitokiu sprendimu ŠMSM apsidraudė nuo kaltinimų, kad stumia į pavojų vyresnius mokytojus, o kai kuriose mokyklose net iki trečdalio pedagogų jau yra sulaukę pensinio amžiaus. Bet mokyklų vadovams teks skubiai spręsti galvosūkį, kaip sudaryti pamokų tvarkaraščius pasitelkus vien jaunesnius mokytojus ir kuo užimti namuose liekančius pedagogus.
O ministras A.Monkevičius įžvelgė tokio mišraus ugdymo privalumų, nes šis modelis leistų mokiniams per atstumą dalyvauti net ir kitoje savivaldybėje vykstančioje pamokoje, o tai būtų išsigelbėjimas pirmiausia mažoms, atskirų specialybių mokytojų stokojančioms mokykloms.
Mokyklos nerimauja ir kaip pavyks surengti brandos egzaminus. Privalomieji du brandos egzaminai vyks mokyklose, nors daug kur ES numatyta juos rengti nuotoliniu būdu ar net visai jų atsisakyta.
Toks kelias Lietuvai netinka, nes žinių vertinimas įvairiose mokyklose smarkiai skiriasi.
Atmesti ir siūlymai į aukštąsias mokyklas neketinantiems stoti abiturientams rengti tik vieną privalomąjį brandos egzaminą. Atestatai tuomet būtų nelygiaverčiai, dalis juos įgijusių asmenų vėliau, jei sumanytų, negalėtų siekti aukštojo mokslo.
Vienaip ar kitaip, šių mokslo metų pabaiga – rimtas egzaminas ir pačiai Lietuvos švietimo sistemai. Kaip jį pavyko išlaikyti, bus geriau matyti jau prasidėjus kitiems mokslo metams.
