Vytautas Bruveris. Valdžia gaudo karantiną rinkimų naudai

Karantinas baigėsi, tegyvuoja karantinas! Regis, jau taip galima pradėti juokauti matant, kaip trumpėja pertrauka tarp pavasario karantino sezono ir galimo rudens karantino, jei užpuls antroji koronaviruso pandemijos banga.

Saulius Skvernelis Aurelijus Veryga<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Skvernelis Aurelijus Veryga<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Skvernelis, Aurelijus Veryga<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis, Aurelijus Veryga<br>V.Skaraičio nuotr.
Vytautas Bruveris.
Vytautas Bruveris.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 31, 2020, 7:46 AM

Vyriausybė šią savaitę vėl pratęsė karantiną iki birželio vidurio, kartu dar labiau sušvelnindama jo sąlygas.

Kada karantinas gali apskritai baigtis, premjeras S.Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras A.Veryga aiškiai dar nepasakė. Gal jie abu dėl to nesutaria, nes šių politikų pozicija dėl karantino kartais išsiskiria.

Ministro požiūris kur kas griežtesnis.

Kita vertus, neatmestina, kad tai gali būti suderintas viešųjų ryšių „gerojo ir blogojo policininkų“ žaidimas.

Bet kokiu atveju, Vyriausybei vis pratęsiant karantiną, kaista politinės aistros.

Opozicija, anksčiau pliekusi valdžią už tai, kad buvo nepakankamai greitai ir griežtai reaguota į pavojų, dabar vis garsiau šaukia, jog laikas atverti visas duris ir langus.

Antai socialdemokratai pradės rinkti piliečių parašus po peticija, reikalaujančia, kad Vyriausybė nedelsdama nutrauktų karantiną, o liberalai stumia įstatymų pataisas, numatančias, jog lemiamą žodį dėl karantino apynasrio turėtų tarti Seimas.

Opozicija įtaria, kad valstietija ir jos partneriai esą suinteresuoti kuo ilgiau pratęsti karantiną, nes vis labiau artėjant Seimo rinkimams tai jiems suteikia didžiulį pranašumą prieš konkurentus.

O kodėl to pranašumo valdantieji turėtų atsisakyti, jeigu šią savaitę net prezidentas G.Nausėda ėmė svarstyti, kad po Seimo rinkimų valstiečiai greičiausiai išliks valdžioje – esą gali būti centro kairės koalicija.

Politikos užkulisiuose seniai kalbama, kad G.Nausėdai mieliausia koalicija po rinkimų būtų valstiečių su jų palydovais, taip pat su socialdemokratais, kurie griežtų pirmuoju smuiku.

Taip nuo valdžios būtų atkirsti konservatoriai, kuriuos prezidentas, matyt, laiko pavojingesniais nei toks sambūris.

Vis dėlto toks ties nerašytos prezidento politinio neutralumo taisyklės pažeidimo riba balansuojantis pareiškimas gali būti siūlymas valstiečiams surūkyti taikos pypkę jau dabar.

Štai ir pastarųjų vedlys R.Karbauskis garsiai pagyrė šalies vadovą, kad jis daug žmogiškesnis ir sukalbamesnis nei jo pirmtakė D.Grybauskaitė.

Žodžiu, galima iš dalies sutikti su opozicijos įtarinėjimais, kad valdžia gaudo karantiną rinkimų naudai.

Kita vertus, tenka konstatuoti ir tai, kad pagrindinės opozicijos jėgos pačios neturi nei deramų kadrinių, nei ryškesnių idėjinių pajėgumų išsivežti iš valdančiųjų šešėlio ir įgyti lemiamą pranašumą visuomenės nuomonės apklausose bei politinėje scenoje.

Socialdemokratai, mėgindami nuspausti greičio pedalą, ne tik paskelbė kryžiaus žygį prieš karantiną, bet ir tai, kad jau baigia formuoti partijos sąrašą Seimo rinkimams.

Sąraše, kuris šiuo metu preliminariai reitinguojamas, visada su kairiaisiais sietas žinomas ekonomistas R.Lazutka, vienas pagrindinių šiandienos viešųjų ekspertų pandemijos klausimais, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius S.Čaplinskas, psichologas A.Kaluginas, pasaulio dviračių treko čempionė S.Krupeckaitė, rašytojas bei žurnalistas G.Drukteinis.

Tai – dar ne visas į politiką su socialdemokratais žengiančių veikėjų ratas. Akivaizdu, kad kairieji stengiasi atliepti visuomenėje vėl kylantį žinomų, tačiau politikoje neregėtų „naujų veidų“ poreikį, taip pat spręsti savo vidaus kadrų deficito problemą.

Panašia kryptimi bando judėti ir kitos pagrindinės parlamentinės jėgos.

Konservatoriai į savo gretas jau seniau pasikvietė taip pat su jais visuomet siejamą buvusį kariuomenės vadą A.Pocių, prie Liberalų sąjūdžio dedasi žinomas politologas R.Lopata.

Tačiau čia vėl kyla tas pats amžinas klausimas: kiek šie nauji veidai bus papuošalai rinkėjams vilioti ir kiek jie iš tiesų atnaujins pačių partijų vidaus gyvenimą, kiek jame turės svorio?

Sakykime, tai, kad „atsinaujinimo“ ir „atsijauninimo“ šūkiai būna muilo burbulas, niekaip nekeičiantis tikrųjų ir senųjų partijų vidaus gyvenimo tradicijų, šią savaitę priminė konservatoriai.

Dešiniųjų vadovybė taip susikibo su Palangos konservatoriais, kaip retai galima regėti ir šios, ir kitų partijų stovyklose.

Vadovybė nurodė kurorto skyriui savo kandidate vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje iškelti parlamentarę A.Bilotaitę, o ne vietinį atstovą G.Valinevičių.

Konservatorių vadovų argumentai buvo tokie – reikia „nacionalinio lygmens“ politiko, be to, G.Valinevičius, o siaube, yra dirbęs pašalinto prezidento R.Pakso patarėju.

Skyrius mūru stojo už savo sutartinai patvirtintą kandidatą ir atmušė centro mėginimus jį suskaldyti.

Kurorto konservatoriai net parašė specialų kreipimąsi į partijos prezidiumo narius, kur pranešė, kad būdama Seime A.Bilotaitė balsuodavo ne tik prieš Palangos, bet ir apskritai prieš savivaldos interesus.

Negana to, vienas stipriausių partijos skyrių Lietuvoje tiesiai pagrasino atsiriboti nuo A.Bilotaitės per rinkimų kampaniją, jei ji vis dėlto bus patvirtinta kandidate.

Galiausiai po kelias valandas trukusių kautynių partijos prezidiumo posėdyje abi pusės atsitraukė, sutarusios surasti kokį nors naują, kompromisinį variantą.

Šis konfliktas – gana iškalbingas. Jis rodo, kad šalies partijose dar yra jėgų, neleidžiančių viršūnėms laikyti apačių savo baudžiauninkais.

Kita vertus, konfliktas liudija, kad senieji nomenklatūrinio valdymo metodai nesvetimi net jauniausiai politikų kartai, kokia save bando įvardyti konservatoriai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?