Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dar kartą paragino sveikatos priežiūros įstaigas atnaujinti planinių paslaugų teikimą ir priminė, kad to nedarysiančioms įstaigoms bus apribotas mokėjimas.
Ministras vardijo, kad darbą šalyje kol kas atnaujino 72 proc. gydymo įstaigų, tačiau kai kuriems regionams dar reikėtų itin pasitempti. Pavyzdžiui, Klaipėdos, Telšių, Panevėžio ir Utenos apskrityse planines ir stacionarias paslaugas atnaujino per 80 proc. gydymo įstaigų.
Daug prastesnė situacija Vilniaus apskrityje – čia, anot ministro, savo veiklą atnaujino tik 32 proc. sveikatos priežiūros įstaigų. „Tikrai yra kur pasitempti. Kalbame apie didelius regionus, kuriuose gyventojai tikrai laukia planinių paslaugų“, – sakė A.Veryga.
Paklaustas, kodėl Vilniaus apskrityje situacija dėl gydymo įstaigų veiklos atnaujinimo taip skiriasi nuo kitų šalies apskričių, A.Veryga tvirtino girdėjęs įvairių pasiteisinimų, tačiau į juos atrėžė – jeigu nebus dirbama, nebus ir pinigų.
„Nežinau, sunku man pasakyti, kiekvienas sugalvoja savo paaiškinimus. Vieni teisinasi tuo, kad reikalavimai yra sudėtingi, kiti dar kažkokių susigalvoja paaiškinimų ar pateisinimų. Kaip ne kartą esu minėjęs, tie paaiškinimai mums dabar atrodo nebe laiku ir nebe vietoje. Buvo labai daug laiko pasiruošti, prisitaikyti.
Juo labiau, kad kalbame ne apie 100 proc. atnaujinamas planines paslaugas. Už pačias gydymo įstaigas tikrai negalėčiau pakomentuoti, dėl ko. Viena iš prielaidų – tiesiog neskubama dirbti, nes mokami pinigai už nedarbą.
Yra priimti sprendimai, kad nuo birželio 8 d. tokia praktika nebebus tęsiama. Jeigu nebus dirbama, nebus ir pinigų“, – rėžė ministras.
Kokie draudimai liktų ir po karantino atšaukimo?
Sveikatos apsaugos ministras taip pat užsiminė, kokie draudimai ir ribojimai išliktų net ir atšaukus karantiną, o kokie – liktų tik rekomendacija.
„Pirmadienį šiuos klausimus kaip tik aptarinės COVID-19 valdymo komitetas, tai ten ir bus nuspręsta, ko atsisakyti, ką palikti. Aišku, liks dalis sprendimų dėl judėjimo apribojimo, ypatingai iš šalių, kur viruso plitimas yra ženkliai didesnis negu mūsų šalyje arba Europos šalyse. Šitie sprendimai liks“, – sakė jis.
„Jūs jau paminėjote – masiniai renginiai, ten ribojimai tikrai turėtų išlikti, nes iki vasaros pabaigos yra jau sudėliotas tam tikras planas ir pagal dalyvių skaičių, kaip jie turėtų atsinaujinti. O dalis nurodymų, kas buvo kaip prielovė, matyt, kelsis į rekomendacijas, nes, pasibaigus karantinui, šių priemonių kaip prievolių nustatyti nebeišeis.
Kalbame apie tų pačių veido, nosies, burnos apsaugos priemonių dėvėjimą, tam tikrų izoliacijos reikalavimų laikymąsi. Kaip jau esu minėjęs, mes žingsnis po žingsnio atbuline tvarka grįžtame taip, kaip ir įėjome į karantiną.
Viskas ir prasidėjo nuo karantino rekomendacijų ir gyventojai tikrai jų laikėsi, laiku kreipdavosi, ir pirmas atvejis tokiu būdu buvo nustatytas, nors prievolių nebuvo, buvo duotos rekomendacijos, kaip save stebėti. Tokiu pačiu principu laikysimės ir išeidami iš karantino“, – vardijo ministras.
Augančius reitingus siejo teigiamu sveikatos priežiūros įstaigų darbo vertinimu
A.Veryga, paklaustas, kaip reaguoja į augantį pasitikėjimą juo, atsižvelgiant į šoktelėjusius visuomenės pasitikėjimo reitingus, svarstė, kad jie iš dalies susiję su teigiamu sveikatos priežiūros įstaigų darbu kovojant su koronaviruso krize.
„Niekada reitingų nesivaikiau. Žinoma, kiekvienam žmogui yra maloniau būti mėgiamam, negu peikiamam ir nemylinam. Tai – žmogiški dalykai. Dėl atsakomybės, tai ji nelabai su reitingais yra susijusi ir ši koronavirusinė infekcija atsakomybę uždėjo labai didelę.
Visam sveikatos priežiūros sektoriui yra labai didelė atsakomybė. Aš manau, kad žmonės, kurie teigiamai vertina mane, savotiškai teigiamai vertina visą sektorių, kuris gerai dirbo, gerai tvarkėsi ir ta pati visuomenė prie to labai smarkiai prisidėjo būdama atsakinga ir atsakingai elgdamasi“, – kalbėjo jis.
Pristatė pasikeitusias darbo organizavimo sąlygas
Ministras pristatė ir sušvelnėjusias darbo organizavimo sąlygas valstybės ir savivaldybių įstaigose bei jų valdomose įmonėse: nuo šiol nebelieka rekomendacijos šiose įstaigose dirbti nuotoliniu būdu, taip pat nebereikės atvykusiems darbuotojams matuoti kūno temperatūros.
Tačiau įmonės ir įtaigos toliau privalo užtikrinti, kad jose dirbtų tik tie darbuotojai, kurie neturi ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių.
Be to, nebelieka reikalavimų darbo vietas nustatyti taip, kad tarp sėdinčių darbuotojų būtų ne mažesnis nei metro atstumas, nereikia tarp jų įrenginėti pertvarų. Tiesa, išlieka rekomendacija organizuojant susirinkimus, pasitarimus patalpose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
„Vėlgi, akcentuoti norėčiau, kad tai yra rekomendacija. Tai reikėtų vertinti objektyviai ir protingai, nes darbuotojai, kurie nuolat susitinka, bendrauja, jiems tikrai nėra prasmes vienam nuo kito saugotis.
Bet jeigu susitinkame susitikimuose, kur susitinka žmonės nuolat nebendraujantys, nekontaktuojantys, tai grėsmė išlieka lygiai taip pat, kaip nuėjus į parduotuves ar kitas viešąsias erdves“, – pokyčius vardijo A.Veryga.
Anot jo, taip pat šiose įstaigose išlieka draudimas dirbti asmenims, kuriems yra privaloma saviizoliacija, išlieka ir reikalavimas lankytojus aptarnauti užtikrinant saugos priemones.
S.Skvernelis: didelė tikimybė, kad karantinas bus atšauktas
Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį po Vyriausybės posėdžio tvirtino, kad didelė tikimybė, jog karantinas nuo birželio 16 dienos galiausiai bus atšauktas ir šalyje liks galioti tik valstybės lygio ekstremalioji situacija.
„Jos metu, vėlgi, kalbant apie padarinių likvidavimą, bus išlaikomi tie apribojimai, dėl kurių priimti sprendimai: dėl masinių renginių, patekimo į šalį iš tų valstybių, kur situacija dar nėra suvaldyta ir judėjimas turi būti reguliuojamas.
O visi kiti ribojimai greičiausiai išnyks arba pereis į rekomendacinį statusą, kaip dėl tos pačios saviizoliacijos, apsaugo priemonių dėvėjimo“, – informavo premjeras.
Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė iš Vyriausybės posėdžio darbotvarkės išbraukti klausimą dėl tolesnių pokyčių švelninant karantino režimą. Šį klausimą jie svarstys kitą savaitę.
Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, Lietuvoje karantinas paskelbtas kovo 16 dieną, kol kas jis pratęstas iki birželio 16-osios.
