Vietoje posėdžių Seime – į apklausas STT: politikai vienas po kito varsto šios tarnybos duris

Teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio teisėkūrai, įstatymų leidėjams vietoje posėdžių Seime šiomis dienomis tenka kulniuoti į apklausas Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT).

Teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio teisėkūrai, įstatymų leidėjams vietoje posėdžių Seime šiomis dienomis tenka kulniuoti į apklausas Specialiųjų tyrimų tarnyboje.<br>lrytas.lt montažas 
Teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio teisėkūrai, įstatymų leidėjams vietoje posėdžių Seime šiomis dienomis tenka kulniuoti į apklausas Specialiųjų tyrimų tarnyboje.<br>lrytas.lt montažas 
M.Zalatorius ir V.Sutkus.<br>lrytas.lt koliažas.
M.Zalatorius ir V.Sutkus.<br>lrytas.lt koliažas.
Eugenijus Gentvilas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Valius Ąžuolas<br>V.Skaraičio nuotr.
Valius Ąžuolas<br>V.Skaraičio nuotr.
Zbignev Jedinskij<br>T.Bauro nuotr.
Zbignev Jedinskij<br>T.Bauro nuotr.
Vida Ačienė.<br>T.Bauro nuotr.
Vida Ačienė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jun 4, 2020, 6:36 PM, atnaujinta Jun 5, 2020, 6:02 AM

Seimo Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškųjų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignevas Jedinskis portalui lrytas.lt patvirtino antradienį lankęsis STT būstinėje.

Šis valdančiosios daugumos atstovas – jau ne vienintelis šią savaitę skandalingai pradėtame tyrime liudijęs įstatymų leidėjas.

Anksčiau buvo apklaustas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas valstietis Valius Ąžuolas, o ketvirtadienį apklausta ir jo frakcijos kolegė Vida Ačienė.

Opozicijai priklausantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas portalui taip pat patvirtino, kad į STT kitą savaitę yra kviečiamas liudyti ir jis.

Šio komiteto vadovas V.Ąžuolas neatmetė, kad į apklausas STT gali būti kviečiami visi jo nariai, mat tyrėjai domisi aplinkybėmis, susijusiomis su pernai gruodį Seime priimtais Pelno mokesčio įstatymo pakeitimais, kuriais nuo 15 iki 20 proc. buvo padidintas pelno mokestis kredito įstaigoms.

Neoficialiomis žiniomis, tyrėjai aiškinasi, kodėl staiga buvo atsisakyta Z.Jedinskio siūlymo apmokestinti bankų bei kredito unijų turtą bei pereita prie bankų pelno apmokestinimo.

Siūlymą apmokestinti bankų turtą pernai pateikęs Z.Jedinskis lrytas.lt tvirtino aiškaus atsakymo į šį klausimą neturįs ir pats, bet pripažino per apklausą STT sulaukęs panašaus klausimo. „Manęs klausinėjo tų pačių dalykų“, – sakė parlamentaras.

Z.Jedinskis pasakojo, kad nors jo siūlymui apmokestinti bankų turtą Seime po pateikimo buvo pritarta, tačiau vėliau esą netikėtai pasikeitė valstiečių pozicija.

Iš tiesų, tuomet valdantieji Z.Jedinskio projektą padėjo į stalčių, pasiūlydami apmokestinti kredito įstaigų pelną. Atitinkamas Pelno mokesčio įstatymo pataisas tuomet užregistravo valstiečiai V.Ąžuolas, V.Ačienė, Viktoras Rinkevičius ir Juozas Varžgalys. Prie jų prisijungė ir Seimo Socialdemokratų darbo frakcijos atstovas Andrius Palionis.

Z.Jedinskis svarstė esą valdančiuosius galėjo išgąsdinti didelis opozicijos pasipriešinimas: „Kai atsirado Pelno mokesčio įstatymo pataisos, aš buvau raginamas atsisakyti savo siūlymo.

Nežinau, kas tiksliai ten atsitiko, bet galvoju, kad galbūt valstiečiai išsigando, kad jiems pritrūks balsų priimti biudžetą ir jie pasidavė opozicijos spaudimui. Galbūt taip tikėjosi kai kurių opozicijos atstovų paramos balsuojant dėl biudžeto“.

Vis dėlto kai kurie parlamentarai šiomis dienomis ima kelti ir kitas staigaus valdančiųjų manevro priežastis.

Antai, prieš pataisas tuomet balsavęs liberalas Eugenijus Gentvilas mano, kad dabar atliekamas tyrimas gali imti svilinti padus būtent kai kuriems valdantiesiems.

Liberalas lrytas.lt teigė, kad opozicijos atstovų pozicija balsuojant dėl bankų apmokestinimo buvo visiškai aiški, tuo metu valdantieji esą akivaizdžiai blaškėsi.

E.Gentvilas atkreipė dėmesį, kad valdančiųjų siūlymas apmokestinti kredito įstaigų pelną, tada išgelbėjo kredito unijas. „Didžiulį finansų paslaugų sektorių buvo užsimota apmokestinti, bet jis liko apsaugotas. Nes kredito unijos neuždirba tokių pelnų kaip bankai ir joms įstatymo pataisos nėra skausmingos. Todėl labai nenustebčiau, kad būtent tai ir galėjo sudominti tyrėjus“, – lrytas.lt sakė liberalas.

Beje, jis priminė, kad siūlymą apmokestinti bankų pelną pateikęs V.Ąžuolas galėjo turėti ir asmenį interesą, nes komiteto vadovas yra kredito unijos „Tikroji viltis“ dalininkas.

Dėl galimo V.Ąžuolo interesų konflikto priimant su kredito unijomis susijusias įstatymo pataisas dar pernai į Seimo etikos sargus yra kreipusis konservatorė Aistė Gedvilienė.

Vis dėlto E.Gentvilas neatmeta, kad dabar po padidinamuoju STT stiklu patekusių pataisų iniciatorius galėjo suburti ne tik galimas privatus interesas.

„Neužmirškime ir to, kad kredito unijos, ypač rajonų centruose, yra tapusios ūkininkų savišalpos organizacijos.

Taigi, valstiečiai galėjo turėti interesą apsaugoti kredito unijas. Aš nereiškiu kaltinimų kam nors, man tik keista, kad per šias kelias skandalo dienas niekas į tai neatkreipė dėmesio“, – stebėjosi politikas.

E.Gentvilas svarstė, kad iš kukliai pateikiamos informacijos apie STT atliekamą tyrimą ir politikų apklausas vis dėlto peršasi mintis, jog valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis galbūt per anksti apsidžiaugė.

„Nors R.Karbauskis aiškina, kad sulaikytieji lobistai esą veikė per opoziciją, bet labai panašu, kad liūdna darosi valdantiesiems. Nes sprendimus priiminėjo būtent jie“, – sakė opozicijos atstovas.

Tačiau STT apklaustas Seimo komiteto vadovas V.Ąžuolas lrytas.lt tvirtino, kad apmokestinti bankų pelną buvo ne vien valdančiųjų idėja. Eiti šiuo keliu esą siūlė specialistai: „Įvairios institucijos, tarp jų ir Lietuvos bankas, mums aiškino, kad rizikinga apmokestinti kredito įstaigų turtą.

Aiškinta, kad įvestas mokestis atgultų ant vartotojų pečių, nes brangtų paskolos, palūkanos ir panašiai. Taip pat buvo minima, kad kai kurie bankai gali pasitraukti iš Lietuvos.

Apie šias rizikas kalbėjo ir Finansų ministerijos atstovai. Tai mes tas visas rizikas įvertinome ir nusprendėme siūlyti apmokestinti ne turtą, bet pelną. Kaip yra ir kitose šalyse“.

V.Ąžuolas tvirtino, kad Lietuvos banko atstovai politikus taip pat įtikino pakeisti pirminį siūlymą ir pelną apmokestinti ne 22 proc., bet 20 proc. tarifu.

Valdančiosios daugumos atstovas tikino, kad jo poziciją nulėmė Lietuvos banko ir Finansų ministerijos specialistai. V.Ąžuolas tikino spaudimo iš šalies nejautęs. „Buvo tik visuomenės spaudimas, kad dėl to gali brangti paskolos žmonėms. Jokio kitokio neteisėto spaudimo nejutau“, – aiškino V.Ąžuolas.

Politikas taip pat neigė, kad jis galėjo būti asmeniškai suinteresuotas, jog būtų apmokestintas kredito įstaigų pelnas, o ne turtas, nes naujasis mokestis beveik nepaliečia kredito unijų, kurių vienos dalininku yra ir jis pats. „Kredito unijos nėra atleistos nuo prievolės mokėti pelno mokestį, jei jis viršytų 2 mln. eurų. Aš neturiu tokių duomenų, kad kredito unijos nepasiekia tokio pelno“, – kalbėjo Seimo komiteto vadovas.

Antradienį STT sulaikė Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių bei Lietuvos verslo konfederacijos vadovą Valdą Sutkų.

Pasak STT, pastarasis galimai susitarė ir priėmė kyšį iš Lietuvos bankų asociacijos prezidento už atstovavimą 2019 metų pabaigoje svarstant 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.