Įvykiai Lietuvoje
1919 m. Kaune Vladas Putvinskis-Pūtvis subūrė pirmąjį šaulių būrį. Ši diena laikoma Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo diena.
2004 m. įvyko Lietuvos prezidento rinkimų antras turas. Rinkimus laimėjo Valdas Adamkus, kuris surinko 51,89 proc. balsų, Kazimiera Danutė Prunskienė – 46,66 proc.
Įvykiai pasaulyje
1910 m. Rusijoje įsigaliojo žemės reformos įstatymas, pavadintas jos iniciatoriaus ministro pirmininko Piotro Stolypino vardu. Reformos tikslas buvo panaikinti bendruomeninį žemės valdymą atskiriant kiekvieno valstiečio privačion nuosavybėn jo dirbamą žemę. Vykdant reformą į vienkiemius pradėti skirstyti ir Lietuvos kaimai.
1916 m. birželio 27–29 d. Šveicarijoje, Lozanos mieste, vyko Pavergtųjų tautų konferencija, kurioje dalyvavo 28 tautų atstovai. Lietuviai šioje konferencijoje pirmą kartą viešai paskelbė sieksiantys visiškos nepriklausomybės.
1954 m. Rusijoje netoli Maskvos pradėjo veikti pirmoji pasaulyje Obninsko atominė elektrinė.
1967 m. „Barclays“ bankas Londone įrengė pirmąjį pasaulyje bankomatą
1977 m. Prancūzijos autonominė teritorija Afrikos šiaurės rytuose Džibutis (ankstesni pavadinimai – Prancūzijos Somalio Krantas ir Prancūzijos Afarų ir isų teritorija) paskelbė nepriklausomybę. Šalis švenčia Nepriklausomybės dieną.
1978 m. birželio 27–liepos 3 d. Toronte vyko pirmosios pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Jos buvo surengtos Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos iniciatyva ir buvo skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 60 metų ir pirmosios tautinės olimpiados 40 metų jubiliejui.
1991 m. Jugoslavijos vyriausybė įvedė į nepriklausomybę paskelbusią Slovėniją federacinę kariuomenę. Prasidėjo ginkluota kova, kuri tarptautinei bendruomenei spaudžiant po 10 dienų buvo nutraukta. Slovėnija 3 mėnesiams sustabdė nepriklausomybės deklaracijos galiojimą, ją vėl paskelbė spalio 7 dieną. Iki tų pačių metų spalio 26 d. iš Slovėnijos išvedus Jugoslavijos kariuomenę šalis vienintelė iš buvusių Jugoslavijos respublikų politines ir ekonomines reformas vykdė taikos sąlygomis.
2014 m. ką tik Ukrainos prezidentu išrinktas Petro Porošenka pasirašė Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga.
Gimė
1932 m. – rašytojas, Žemaitės ir Juozo Grušo premijų laureatas, Kovo 11-osios Akto signataras Kazys Saja.
1937 m. – aktorė Gražina Balandytė. Sukūrė daugiau kaip 80 vaidmenų teatre ir apie 20 – kine.
1939 m. – fotomenininkas, Nacionalinės premijos laureatas Antanas Sutkus.
Mirė
444 m. – Aleksandrijos vyskupas, Bažnyčios mokytojas, šventasis Kirilas Aleksandrietis (apie 69 m.). Jo pastangomis buvo priimtas mokymas, kad Jėzus Kristus yra dviejų − dieviškosios ir žmogiškosios − prigimčių, bet vienas asmuo.
1863 m. Vilniaus Lukiškių aikštėje pakartas 1863–1864 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas (37 m.). Palaikai buvo užkasti Gedimino kalne, 2017 m. rasti, 2019 m. perlaidoti Vilniaus Rasų kapinių koplyčioje.
1915 m. – kunigas, Vilniaus krašto lietuvių veikėjas Juozas Ambraziejus (60 m.). Išleido „Trumpą Rymo katalikų katekizmą“. J.Ambraziejui reikalaujant Vilniaus vyskupu skirti lietuvį jo kaip kunigo veikla buvo suspenduota iki mirties, o „Katekizmą“ Romos kurija įtraukė į Katalikų Bažnyčios „Draudžiamųjų knygų sąrašą“ – tai vienintelė į šį sąrašą įtraukta lietuviška knyga.
2017 m. – baleto artistė ir pedagogė Aliodija Ruzgaitė (94 m.).
