Išklausę STT specialistų parengtą apžvalgą apie nepotizmo apraiškas valdžios įstaigose parlamentarai tyrėjams patarė slėptis ir nedaryti sau gėdos.
Tokių raginimų STT atstovai sulaukė Seimo Valstybės ir savivaldybių reikalų komitete, kur pristatė naujausius atliktus tyrimus apie valstybės bei savivaldybių valdomų įmonių sąsajas su politinėmis partijomis.
Skambus tyrimo pavadinimas žadino politikų smalsumą, bet pristatymą palydėjo gilūs atodūsiai.
„Nepykite už tokius karčius žodžius, bet silpna. Pinigai ištaškyti, o rezultato – jokio“, – nusivylimo neslėpė šio komiteto narys konservatorius Kęstutis Masiulis.
Parlamentaras piktinosi, kad mokesčių mokėtojų pinigai paleidžiami vėjais: „Iš tokio tyrimo sprendimų priėmėjams jokios naudos. Tai visiškas plaukimas paviršiumi. Apie tokį tyrimą galėčiau pasakyti: sėsk, du.“
Suskaičiavo giminaičius
Kritikos sulaukusį tyrimą nuotoliniu būdu pristatė STT Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos Strateginės analizės skyriaus viršininkė Margarita Švedkauskienė ir šio skyriaus specialistas Linas Zasimavičius.
Pareigūnai pranešė, kad praėjusių metų birželį atliktas tyrimas apėmė 246 savivaldybių kontroliuojamas įmones, kuriose darbuojasi beveik 22 tūkst. žmonių. Iš jų – per 4,1 tūkst. yra susiję giminystės, santuokos ar svainijos ryšiais. Daugiausia giminaičių dirba Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose įmonėse.
Anot tyrėjų, ši savivaldybė lyderiauja ir pagal jos įmonių darbuotojų giminystės ryšius su administracija.
Tokių asmenų, turinčių giminių savivaldybėje, STT aptiko 126.
„Bet giminaičių darbas vienoje įmonėje ar įstaigoje savaime nėra blogis ar problema. Mūsų tikslas – tiesiog parodyti bendrą Lietuvos situaciją ir skirtumus tarp savivaldybių“, – bandė raminti L.Zasimavičius.
Anot specialisto, problema atsiranda, jei įstaiga ar įmonė nevaldo informacijos, kiek jos darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais.
Beje, STT pateikti skaičiai rodo, jog esą labiausiai giminystės ryšiais yra apraizgytos Klaipėdos, Lazdijų ir Varėnos rajonų savivaldybės.
Antai pastarosios kontroliuojamoje bendrovėje „Varėnos vandenys“ net 31 proc. darbuotojų giminiuojasi su rajono valdžia.
Aiškinosi ir ryšį su partijomis
STT vasario mėnesį atliko ir nepotizmo rizikos analizę valstybės valdomose įmonėse, bet pateiktos spalvingos lentelės taip pat nuvylė politikus.
Iš pateiktų skaičių matyti, kad šiose įmonėse darbuojasi 31,7 tūkst. žmonių, iš kurių giminystės ryšiais yra susiję 6,2 tūkst. darbuotojų.
Kaip išsiaiškino STT, daugiausia tokių darbuotojų yra Energetikos ministerijai pavaldžiose įmonėse (29 proc.). Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos pagal šį rodiklį atsidūrė antroje vietoje (25 proc.), trečioje – Susisiekimo ministerija (21 proc.).
O Žemės ūkio ministerijai priklausančioje įmonėje Dotnuvos eksperimentiniame ūkyje, kuriame vasarį dirbo 38 asmenys, beveik pusė jų buvo susiję giminystės ryšiais.
STT taip pat diagnozavo ir politikams pranešė, kad, gegužės 1-osios duomenimis, iš 172 valstybės įmonių valdybos narių 12 priklauso politinėms organizacijoms.
Nesuprato, kur pavojus
„Ir ką tai reiškia? Jei vienoje įmonėje dirba vyras ir žmona, vienas jų – agronomas, o kitas – irgi agronomas. Na, ir kas?
Arba vienas mokytojas ir kitas mokytojas. Vyras Ignalinos atominėje elektrinėje mechanikas, o žmona – buhalterė. Kur čia yra pavojus valstybei?“ – stebėjosi K.Masiulis.
Politiko teigimu, iš tokių formalių duomenų negalima daryti jokių apibendrinimų ar išvadų: „Mes nematome, kur čia grėsmės. O ten, kur jų galėtų būti, tokios analizės STT kažkodėl neatlieka.“
Konservatorius svarstė, jog kur kas naudingiau iš STT būtų sulaukti tyrimo, ar valstybės įmonėse nėra tokių situacijų, kai vadovai giminaičius paskiria, pavyzdžiui, vadovauti viešiesiems pirkimams.
Parlamentarui užkliuvo ir STT tyrimo dalis apie valstybės valdomų įmonių valdybos narių priklausomumą partijoms: „Priklausymas partijai iš karto suponuoja, kad čia kažkas blogai.
O jeigu žmogus jokiai partijai nepriklauso, bet yra geras mero bičiulis, nuo seno medžioja kartu ar turškiasi pirtelėje, tai, pagal STT, viskas yra gerai?
Jis nepriklausomas? Bet toks „nepriklausomas“ valdybos narys gali turėti daug daugiau visokių interesų nei tas, kuris formaliai priklauso partijai.
Tai kokia tokio tyrimo vertė? Nematau iš jo jokios naudos.“
Vedžioja po labirintus
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto narys Povilas Urbšys irgi nusivylė buvusių savo kolegų atliktu darbu.
Buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas tyrime apie nepotizmą pasigedo dabartinės situacijos palyginimo su ankstesniais metais, todėl visiškai neaišku, kaip keičiasi situacija – ar į gerą, ar blogą pusę.
„Prieš kelerius metus STT buvo atlikusi tyrimą apie įmonių darbuotojų ir savivaldybių administracijos darbuotojų giminystės ryšius. Labai panašu, kad STT manipuliuoja skaičiais. Nes vienu atveju tyrimai atliekami pagal vienus parametrus, dabar – pagal kitus ir išeina tokia painiava, kad gali nusilaužti galvą“, – „Lietuvos rytui“ sakė P.Urbšys.
Anot parlamentaro, panašūs tyrimai sprendimų priėmėjams turėtų išryškinti tendencijas, susijusias su nepotizmo ar kitomis korupcijos apraiškomis savivaldoje ar valstybės įmonėse: „Bet vietoj to paskleidžiama migla, nes žvelgiant į pateikiamas lenteles su įvairiais skaičiais jokio aiškumo daugiau neatsiranda.
Labai lengva pasiklysti tokios informacijos labirintuose.“
Bando dangstytis nosinaite
P.Urbšys mano, kad užčiuopusi nepotizmo riziką ar kitus korupcinius reiškinius STT neturėtų tik tuščiai kalbėti, bet ir imtis konkrečių veiksmų.
„Pasakymus, kad savivaldybes ar jų įmones yra apraizgę giminių rateliai ar kažkokie klanai, turėtų vainikuoti konkrečios bylos.
Jeigu kalbama apie galimus neskaidrius sprendimus, STT turi juos išvilkti į dienos šviesą arba baigti tuščiai kalbėti. Dabar matome tik analizavimą dėl analizavimo, o sisteminio požiūrio į korupcijos problemas kaip nėra, taip nėra“, – kalbėjo P.Urbšys.
Seimo nario teigimu, STT imituojamas prevencinis analitinis darbas kelia labai daug abejonių: „Tai bandymas sudrėkinta nosinaite dangstytis nuo korupcinės kaitros.“
Atsako tik už diagnozę
Politikų priekaištų dėl tyrimams ištaškytų pinigų užklupti STT analitikai teisinosi, kad pavojų ir rizikos valdymas – ne tarnybos rūpestis.
„Mes norime pasiųsti žinutę, kuri atsispindi ir naujojoje Korupcijos prevencijos įstatymo redakcijoje, kad tokios rizikos valdymas yra ne išorinių institucijų darbas, bet pačių įmonių reikalas. Jos turi pačios valdyti tą riziką.
Mes šiuo atveju atliekame tik diagnostinį kiekybinį tyrimą, o kokybinis šios rizikos vertinimas yra kiekvieno valdytojo atsakomybės reikalas“, – teisinosi tyrimą pristačiusi M.Švedkauskienė.
Pareigūnė tikino, kad į STT kreipėsi nemažai savivaldybių ir joms priklausančių įmonių atstovų, kurie neturėjo informacijos apie dirbančius giminaičius.
„Iš mūsų gavę tokią informaciją jie patys turi patikrinti, ar tie giminaičiai a susiję pavaldumo ryšiais, ar ne. Mes už rizikos valdymą neatsakome, ją tik nurodome“, – kalbėjo STT skyriaus vadovė.
