P. G. Isokas gimė 1931 metais Utenos rajone, 1949 metais baigęs Vilniaus miškų technikumą, dirbo girininko padėjėju Panevėžio ir Vilniaus miškų ūkiuose. Neakivaizdiniu būdu baigęs Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą ir įgijęs biologo specialybę, jis 1970–1975 metais dirbo žurnalo „Mūsų girios“ redakcijoje, rengė radijo laidas.
P. G. Isokas nuo 1959 metais aktyviai rašė straipsnius, apybraižas, apsakymus gamtos tematika. Išleido daugiau nei trisdešimt knygų, tarp jų – „Šimtas girios mįslių“ (1960), „Kas čia krebžda“ (1969), „Kur skraido sfinksai“ (1972), „Pavasario žibintai“ (1978), „Svetimuose namuose“ (1979), „Kai miškai šaukia“ (1984), „Lietuvos gamtos paminklai“ (1995), „Jie gyveno Lietuvoje“ (1998), „Enciklopedinė miško knyga“ (2001), „Lietuvos girių ir medžioklės istorija“ (2006), Kauno krašto miškų istorija (kartu su J. Jermalavičiumi, 2008), Trakų urėdijos miškų istorija (kartu su A. Tervydžiu, 2008).
Už savo darbus 1978 metais jis gavo nusipelniusio gamtos apsaugos darbuotojo titulą, 1995 metais – geriausių knygų gamtos tema premiją. 2006 metais P. G. Isokui skirta Česlovo Kudabos premija už ilgametę švietėjišką aplinkosauginę veiklą, 2009 metais – Vyriausybės kultūros ir meno premija.
