Kaip LRT leidžia pinigus: atskleidė įspūdingus vadovų atlyginimus, bet slepia kitus skaičius

2019 m. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) bendrosios pajamos, kaip rašoma metinėje ataskaitoje, siekė 43.6 mln. eurų, o valstybės biudžeto finansavimas, gaunamas kaip valstybės parama, sudarė beveik 36 mln. eurų.

Kaip LRT leidžia pinigus: atskleidė įspūdingus vadovų atlyginimus, bet slepia kitus skaičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip LRT leidžia pinigus: atskleidė įspūdingus vadovų atlyginimus, bet slepia kitus skaičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip LRT leidžia pinigus: atskleidė įspūdingus vadovų atlyginimus, bet slepia kitus skaičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip LRT leidžia pinigus: atskleidė įspūdingus vadovų atlyginimus, bet slepia kitus skaičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip LRT leidžia pinigus: atskleidė įspūdingus vadovų atlyginimus, bet slepia kitus skaičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip LRT leidžia pinigus: atskleidė įspūdingus vadovų atlyginimus, bet slepia kitus skaičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip LRT leidžia pinigus: atskleidė įspūdingus vadovų atlyginimus, bet slepia kitus skaičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip LRT leidžia pinigus: atskleidė įspūdingus vadovų atlyginimus, bet slepia kitus skaičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.<br>D.Umbraso nuotr.
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.<br>D.Umbraso nuotr.
Kaip LRT leidžia pinigus: atskleidė įspūdingus vadovų atlyginimus, bet slepia kitus skaičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip LRT leidžia pinigus: atskleidė įspūdingus vadovų atlyginimus, bet slepia kitus skaičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ramūnas Karbauskis.<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis.<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis.<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis.<br>T.Bauro nuotr.
Kaip LRT leidžia pinigus: atskleidė įspūdingus vadovų atlyginimus, bet slepia kitus skaičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip LRT leidžia pinigus: atskleidė įspūdingus vadovų atlyginimus, bet slepia kitus skaičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.<br>V.Balkūno nuotr.
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.<br>T.Bauro nuotr.
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.<br>T.Bauro nuotr.
Kaip LRT leidžia pinigus: atskleidė įspūdingus vadovų atlyginimus, bet slepia kitus skaičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip LRT leidžia pinigus: atskleidė įspūdingus vadovų atlyginimus, bet slepia kitus skaičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip LRT leidžia pinigus: atskleidė įspūdingus vadovų atlyginimus, bet slepia kitus skaičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip LRT leidžia pinigus: atskleidė įspūdingus vadovų atlyginimus, bet slepia kitus skaičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip LRT leidžia pinigus: atskleidė įspūdingus vadovų atlyginimus, bet slepia kitus skaičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kaip LRT leidžia pinigus: atskleidė įspūdingus vadovų atlyginimus, bet slepia kitus skaičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Jul 9, 2020, 4:38 PM, atnaujinta Nov 25, 2020, 11:20 AM

Iš šių lėšų daugiau nei 13 mln. eurų buvo skirta LRT darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui. Tačiau paaiškėjo, kad iš Lietuvos valstybės biudžeto gaunamas LRT finansavimas galimai neatitinka Europos Sąjungos (ES) reikalavimų.

Interneto žiniasklaidos asociacija ir UAB „All Media Lithuania“ birželio pabaigoje pateikė skundą Europos Komisijai (EK) dėl valstybės pagalbos teikimo LRT, galimai pažeidžiant ES valstybės pagalbos taisykles.

Šis skundas nukreiptas į Lietuvos Respubliką, skundžiant galiojančią pagalbos nacionaliniam transliuotojui schemą.

Pasak „Ellex Valiūnas“ partnerio, advokato dr. Karolio Kačerausko susidariusią situaciją reikėtų vertinti iš istorinės perspektyvos.

Valstybės pagalbos taisyklės Lietuvoje pradėjo galioti nuo 2004 m., kai Lietuva įstojo į ES. Kita vertus, tokių taisyklių reikšmę Lietuva, advokato teigimu, pradėjo suprasti tik 2013-2014 m., kai buvo pradėti vystyti didieji energetikos projektai.

Diskusija, prasidėjusi energetikos sektoriuje, palaipsniui kėlėsi į kitus sektorius, įskaitant ir kultūrą.

Painus finansavimo modelis

Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius patikino, kad LRT finansavimo modelis aptarinėjamas nuo pat LRT įstatymo atsiradimo 1996 m.

„Puikiai žinome, kad finansavimo modelis iki esamo modelio atsiradimo ne vieną kartą keitėsi ir buvo sudėtingas bei politiškai neteisingai sudėliotas. Savu laiku abonentinio mokesčio, kurį politikai įvedė, po to atšaukė, klausimas nebuvo iki galo išspręstas. Vėliau, kai pats buvau LRT tarybos pirmininkas, atsimenu, kaip Andriaus Kubiliaus Vyriausybė per krizę tiesiog vienu rankos mostu vos ne per pusę sumažino biudžetą.

Iki šito modelio atsiradimo, kuris numato tam tikrą formulę, finansavimas buvo nesutvarkytas ir LRT žurnalistų talentas bei galimybės buvo žymiai stabilesnės nei LRT finansavimas. Šitą problemą sukūrė valdžia arba valstybė, jei žiūrėsime iš tos pusės, kad valdžia atstovauja valstybei. Tad čia buvo ne LRT, o valstybės problema“, – teigė D.Radzevičius.

Dabartinis LRT finansavimo modelis buvo kuriamas ne vienerius metus, derinamas ir su komercinių žiniasklaidos priemonių asociacijomis.

„Šitas modelis buvo tarsi konsensusas tiek politinių jėgų, tiek nevyriausybinio sektoriaus, tiek žiniasklaidos organizacijų atžvilgiu, kaip modelis, kuris, lyginant su buvusiu, yra žymiai aiškesnis ir stabilesnis. Čia geroji pusė.

Tačiau kyla du pagrindiniai klausimai. Vienas – koks lieka LRT santykis su komercine arba su bet kokia reklama, už kurią yra mokama. Ši svarbi tema nebuvo išspręsta. Čia daugiau įstatymų leidėjų arba Seimo problema, kad viskas nebuvo aiškiai sudėliota, pasitarus su Vyriausybe ir Kultūros ministerija.

Antra dilema: tai, kad LRT įstatyme nėra aišku dėl formos ir platformos. Esminis klausimas susijęs su mūsų valstybės pozicija ir politika viduje – kokio visuomeninio transliuotojo, su kokiomis platformomis ir kiek plačiai mes norime Lietuvoje“, – situaciją apibrėžė D.Radzevičius.

Pagal dabar galiojantį modelį LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už programų pardavimą, rėmimo pranešimus, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos.

Kaip numatyta LRT įstatyme, LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų.

2020 m. gegužės 7 d. Seimas pritarė naujos redakcijos LRT įstatymui. Šis įstatymas ir nauja jo redakcija, įsigaliosianti nuo kitų metų, buvo svarstyti Seimo Kultūros komitete. Šio komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis atkreipė dėmesį, kad LRT finansavimo klausimas jau sprendžiamas ir Konstituciniame teisme.

„Mes laukiame Konstitucinio teismo išaiškinimo – keliamas klausimas dėl paties finansavimo principo. Dabar turime finansavimą, susijusį su BVP. Keliamas klausimas, ar taip turėtų būti, ar finansavimas neturėtų būti susietas su realiais poreikiais“, – kalbėjo Kultūros komiteto pirmininkas.

Lėmė nežinojimas?

Anot R.Karbauskio, visi klausimai dėl LRT yra labai svarbūs, nes jie susiję su tuo, ką mes visi išlaikome.

„Procesas, kurį pradėjo asociacija (Interneto žiniasklaidos asociacija, kuri kreipėsi į EK, – Red.), užsitęs ne vienerius metus. Tikiuosi, kad tie klausimai galbūt greičiau iškils po išaiškinimo dėl finansavimo. Priiminėdami įstatymą mes vengėme apie tai šnekėti, nes visi žinome, kad jei bus sprendimas, jog finansavimo sistema neteisinga ir ją reikia keisti, tada bus iš principo naujai į viską pažiūrėta. Buvo beprasmiška daryti darbą, kurį galimai reikės perdaryti“, – skundą EK komentavo Kultūros komiteto pirmininkas.

Advokatas dr. K.Kačerauskas patikino, kad EK skundžiama pagalbos schema buvo patvirtinta 2014 m., kuomet Lietuva dar išties nemokėjo tinkamai atpažinti valstybės pagalbos ir jos suderinti su EK.

Tad 2014-2015 m. padarytą klaidą, kuriant finansavimo schemą visuomeniniam transliuotojui, advokato požiūriu, greičiausiai lėmė nežinojimas. Tuo tarpu vėliau iškelti klausimą dėl galimo neatitikimo valstybės pagalbos taisyklėms jau nebuvo kaip, nes problema jau egzistavo ir galantiško būdo jai pašalinti nebuvo.

„2017 m. Lietuva jau pradėjo suprasti susidariusią situaciją. Nuo 2017 m. Lietuva teikė pranešimus į EK administruojamą valstybės pagalbos skaidrumo svetainę apie tai, kad visuomeniniam transliuotojui yra skiriama valstybės pagalba pagal Lietuvoje galiojantį visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį. Kita vertus, Lietuva bandė pateisinti tokį pagalbos teikimą absoliučiai netinkamu teisiniu pagrindu – išimtimi, kuri savo esme yra taikoma muziejų ir kultūros įstaigų veiklos finansavimu. Todėl kažkas šį klausimą anksčiau ar vėliau turėjo iškelti“, – aiškino dr. K.Kačerauskas.

Pasak advokato, EK pateiktas skundas sudaro galimybes pradėti konstruktyvią ir ES teisės aktais grįstą diskusiją, kaip Lietuvos visuomeninis transliuotojas turėtų būti finansuojamas ir kontroliuojamas taip, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija tarp visų rinkos dalyvių.

G.Nausėdai ir S.Skverneliui iki LRT vadovų – toli

Birželio mėnesio pabaigoje LRT pristatė metinę veiklos ataskaitą, kurioje buvo paviešinti ir LRT vadovybės atlyginimai bei kiti skaičiai, susiję su sumomis, kurios LRT pasiekia valstybės pagalbos forma.

Didžiausia suma 2019 m. skirta Interneto departamento vadovo Ričardo Baltaduonio atlygimui, kuris, neatskaičius mokesčių, per metus siekė 121 tūkst. 665,87 euro. Šią sumą sudarė 62 tūkst. 208,87 euro bazinio atlyginimo ir 59 tūkst. 457 eurai išmokų iš komercinių lėšų.

99 tūkst. 439,18 euro, neatskaičius mokesčių, per praėjusius metus uždirbo LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel. Jo bazinis atlyginimas sudarė 61 tūkst. 744,61 euro ir 37 tūkst. 694,57 euro, gautų išmokų iš komercinių lėšų.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė per metus iki mokesčių uždirbo 70 tūkst. 394,86 euro: 64 tūkst. 623,34 euro bazinio atlyginimo ir 5 tūkst. 771,52 eurų išmokos iš komercinių lėšų.

Palyginimui: 2019 m. paskutinį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, Lietuvoje buvo 1358,6 euro.

Šalies prezidento Gitano Nausėdos mėnesio alga šiuo metu – 5856 eurai atskaičius mokesčius, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio – 3065 eurai, premjero Sauliaus Skvernelio – 3385 eurai „į rankas“.

Slepia, kiek pinigų nutekino į užsienį

Nors ataskaitoje skelbiamos tikslios atlyginimų sumos, tačiau nėra tikslių skaičių, susijusių su turinio kūrimo (portalo, televizijos) kaštais ir biudžetu.

Kokios išlaidos buvo numatytos 2019 m. LRT biudžete lrt.lt portalo palaikymui, plėtrai, kiek buvo išleista bei kokios sumos praėjusiais metais buvo skirtos lrt.lt portalo turinio reklamai socialiniame tinkle „Facebook“ ir paieškos sistemoje „Google“? 

LRT atstovė ryšiams su visuomene Jovita Bazevičiūtė informavo, kad detalios informacijos, kiek lėšų LRT pernai skyrė turinio reklamai socialiniuose tinkluose, vadovaujantis LRT Konfidencialumo laikymosi reikalavimais ir kitais teisės aktais, pateikti negali.

„Visuomeninis transliuotojas LRT iš viso valdo 7 žiniasklaidos priemones ir veikia 3 žiniasklaidos platformose (radijas, televizija, naujienų portalas). Pastaruosius porą metų LRT vykdo aktyvų visų platformų turinio integravimą, plėtodama ir vystydama jas bei organizuodama žurnalistų veiklą ne atskirai pagal žiniasklaidos platformą ir priemonę, bet integruotai.

Dėl to negalime išskirti, kiek lėšų skiriame vienos ar kitos priemonės plėtrai ir jos turinio kūrimui. Tačiau galime nurodyti, kad LRT turinio kūrimui skiria didžiąją dalį savo biudžeto. 2019 m. LRT iš 43,2 mln. eurų sąnaudų turinio kūrimui skyrė 26,6 mln. eurų (61 proc.)“, – atsakymą pateikė J.Bazevičiūtė.

Nepriklausomi nereiškia nekontroliuojami

Advokato dr. K.Kačerausko teigimu, Lietuvoje iškelta nacionalinio transliuotojo finansavimo problema ES kontekste nėra unikali.

„Lietuva nėra nei pirma, nei paskutinė šalis, kuri tinkamai nesusiderino valstybės pagalbos. EK duomenų bazė leidžia manyti, kad analogiškų suderinimų nėra gavę ir mūsų kaimynai latviai bei estai. Tad jie anksčiau ar vėliau spręs tas pačias problemas kaip mes.

Kartu reikia pažymėti, kad ta pati EK duomenų bazė rodo, jog egzistuoja 40 Komisijos sprendimų, kuriuose ES valstybės narės valstybės pagalbos schemas visuomeniniams transliuotojams jau derino su EK“, – sakė advokatas.

LRT klausimą kuruojanti Kultūros ministerija patikino, kad jei EK pradės tyrimą, o jį atlikusi nustatys, jog visuomeninio transliuotojo finansavimo ir reguliavimo aspektai neatitinka ES teisės, bus rengiami atitinkami teisės aktų pakeitimai.

„Seimui gegužės 7 d. priėmus naujos redakcijos LRT įstatymą, ministerija pasiūlė Konkurencijos tarybai įvertinti, ar Seimui atskaitingo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos finansavimas atitinka ES valstybės pagalbos taisykles.

Kadangi Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra visuomeninis transliuotojas, jo reguliavimui taikomos ir specifinės ES teisės, Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės ir kitokios teisės normos, kuriomis reikalaujama užtikrinti jo nepriklausomumą nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą.

Reguliuojant visuomeninio transliuotojo veiklą, turi būti taikoma tokia sistema, kuri užtikrintų jo nepriklausomumą, tačiau kartu ir kontrolę, kaip visuomeninis transliuotojas įgyvendina savo misiją ir naudoja šiai misijai skirtus išteklius“, – Kultūros ministerijos poziciją pateikė Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Jana Mikulevič.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.