„Vengiama formuluoti didžiąją problemą, kuri yra prieš mūsų šalį“, – teigė jis.
Atsakomybės problema
„Visa Lietuvos visuomenė galbūt nejaučia atsakomybės už savo ateitį. Mes galėtume būti didesne išimti į teigiamą pusę. Truputį stengiamės tokiais būti.
Man norėtųsi, kad mes nebijotumėme būti pavojaus, nerimo šaukliai, kurie ne tik signalizuoja, bet ir kviečia į konkrečius veiksmus pasirengimui tiems dalykams, kurie čia pat stovi už vartų.
Paprastai žmogus nelabai gerai jaučiasi, kai aplink jį ar virš jo yra pavojus, su kuriuo jis negali susitvarkyti“, – kalbėjo profesorius.
Astravo virusas
V.Landsbergis tarybos posėdžio metu nemažai dėmesio skyrė Astravo atominės elektrinės klausimui, o pačią Astravo atominę pavadino metaforišku Astravo viruso terminu.
„Ar mes dabar nesame ekstremalioje situacijoje? Uranas jau kraunamas. Kai pradės veikti, tada mes susirūpinsime ir ką nors darysime. Bet turėtume nekreipti dėmesio į apkalbas.
Mūsų atsakomybė yra kur kas didesnė. Net jei mūsų nebus, nebus laimėjimų rinkimuose, mūsų atsakomybė nebus niekur dingusi“, – teigė profesorius, keldamas klausimą, ar mes šiandien esame adekvatūs.
Prof. V.Landsbergis pripažino ir tam tikras konservatorių partijos klaidas.
„Priešinimasis. Jeigu mes kaip politinė struktūra prisiimame vaidmenį priešintis, nes iki šiol mes labai mažai priešinomės, kaip Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, tą pripažinkime.
Mes turime įvardinti ir priešinimasis prasideda nuo vertinimo. Tai, kas vyksta, yra Kremliaus agresija, o gal net ir kerštas už Lietuvos nepriklausomybę“, – tikino jis.
„Pagrindinis klausimas – priešintis ar nuolankiai atsigulti po Astravo atomine? Ir į jį dar nėra atsakyta. Imituojamas tam tikras žodinis priešinimas. Veiksmų praktiškai nėra“, – savo poziciją pateikė V.Landsbergis.
