Tačiau tokia yra teisybė, kad ir kaip ji piktintų: beglobiai katinėliai ir šuneliai lietuviams aukotojams rūpi labiau nei partijos.
Antai įstaiga „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vien projektui „Stabdykime žiaurų elgesį su gyvūnais“ iš aukotojų, tarp kurių daugiausia fizinių asmenų, praėjusiais metais surinko 3400 eurų.
Kitos gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos taip pat negali skųstis aukotojų dėmesiu, užtenka internete paskelbti graudų tekstą, pagalbos šauksmą dėl alkstančio, sergančio Miciaus ar Brisiaus.
Kitaip su partijomis, nors iki Seimo rinkimų liko trys mėnesių, o kiekvienas lietuvis gali paaukoti tai politinei jėgai, kuriai simpatizuoja.
Štai valdantieji valstiečiai iš fizinių aukotojų kol kas vidutiniškai yra sulaukę tiek, kiek dažnas išleidžia vieną kartą užsukęs į parduotuvę, – 20 eurų.
Socialdemokratams žmonės atseikėjo kiek daugiau – 32 eurus. Už tiek du kartus į parduotuvę jau galima nueiti.
Daugelis kitų partijų iš aukotojų nesulaukė nė cento ir rinkimams skirtas sumas skyrė pačios.
Tik viena naujokė išsišokėlė Laisvės partija išsiskiria balsavimu pinigine ir jau surinko iš fizinių asmenų per 2 tūkst. eurų.
Kad rinkimų vajus gali būti skystesnis nei anksčiau, liudija ir skaičiai partijų sąskaitose.
Per 2016 metų Seimo rinkimus bent trys partijos ištaškė per milijoną, o dabar jų sąskaitose vos po 100–200 tūkst. eurų. Taigi bus mažiau politinės reklamos, mažiau kalbančių galvų spaudoje, televizijoje ir internete.
Kita vertus, po rinkimų bus mažiau ir plakatų su besišypsančiais kandidatais draiskanų, todėl lengviau bus ir kiemsargiui Boleslovui, kurio paklausęs, ar aukojo kuriai partijai, išgirstum: „Visi vagiai!“
