Dar nepaskelbus, kas rugpjūčio mėnesį su dabartiniu valstybės vadovu Aliaksandru Lukašenka varžysis prezidento rinkimuose, pokyčių siekiantys kandidatai, oponuojantys dabartinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui, ir juos palaikantys Baltarusijos piliečiai susidūrė su represijomis, suėmimais ir žmogaus teisių bei laisvių ribojimais.
„Baltarusijoje žmogaus teisių padėtis šiuo metu yra tragiška. Milijonai žmonių nori demokratiško režimo, tačiau pradėtos masinės represijos, su kuriomis žmonės susiduria kasdien.
Žmonės tampa politiniais kaliniais, pastaruosius du mėnesius kandidatų komandų nariai ir paprasti žmonės yra masiškai suiminėjami“, – situaciją šalyje apibrėžė vienas pilietinių Baltarusijos lyderių, žinomas dėl darbo su žmogaus teisių centru „Viasna“ Ales Bialiatski.
Situacija – įtempta ir sudėtinga
26 metus trunkančiam A.Lukašenkos režimui oponuoti rugpjūtį vyksiančiuose rinkimuose buvo susiruošę trys kandidatai, tačiau, panašu, kad nė vienas iš jų gali nepasiekti rinkimų. Į rinkimus susiruošęs pilietinis aktyvistas ir blogeris Sergejus Tichanovskis nebekandidatuos, nes yra nuteistas. Buvęs bankininkas Viktoras Babaryka yra sulaikytas, jam pateikti kaltinimai.
Panašu, kad kelias į rinkimus užkirstas ir trečiajam kandidatui, anksčiau ėjusiam Baltarusijos užsienio reikalų viceministro, ambasadoriaus JAV ir Aukštųjų technologijų parko direktoriaus pareigas, Valerijui Cepkalai. Šiam pretendentui į kandidatus buvo pritaikytas tam tikras procedūrinis pašalinimo iš rinkimų mechanizmas, rinkimų komisijai nesuskaičiavus parašų, reikiamų kandidatūros įregistravimui, skaičiaus.
Dabartinis prezidentas viešojoje erdvėje visus tris minėtus oponentus vadina valstybės priešais. Nepaisant to, artėjant rinkimams, matoma, kad pilietinė visuomenė yra pasiruošusi priešintis.
Baltarusijos žurnalistas, pilietinis aktyvistas Franak Viačorka pastebėjo, kad prieš šiuos rinkimus prie pasipriešinimo ir solidarumo akcijų, nukreiptų prieš esamą režimą, jungiasi tie žmonės, kurie socialiniame ir pilietiniame gyvenime anksčiau nedalyvaudavo.
„Valdžia stengiasi, kad prezidento rinkimai būtų vidaus politikos reikalas, apsaugotas nuo užsienio auditorijos dėmesio ir stebėtojų. Žurnalistų padėtis šalyje yra sudėtinga, cenzūra taikoma įvairiomis formomis. Todėl mūsų tikslas yra suteikti kuo daugiau informacijos apie pažeidimus ir pasiekti, kad Baltarusijos prezidento rinkimuose dalyvautų kuo daugiau nepriklausomų užsienio stebėtojų“, – sakė F.Viačorka.
Primename, kad į valdžią A.Lukašenka atėjo 1994 m. Pirmoji jo kadencija tęsėsi iki 2001 m., po to jis buvo perrinktas antrajai kadencijai. A.Lukašenka perrinktas buvo 2006 m., 2010 m. ir 2015 m. Dabar Baltarusijos prezidentas šalį valdo penktą kadenciją iš eilės.
Rinkimų klausimas – jau ir Europos Sąjungos (ES) darbotvarkėje
Apie padėtį kaimyninėje šalyje ES lygmenyje vis daugiau ir aktyviau kalbama Rytų partnerystės programų kontekste. Praėjusį penktadienį Europos Parlamento (EP) nario Andriaus Kubiliaus iniciatyva įvyko renginys „Laikas pokyčiams: solidarumo su Baltarusijos žmonėmis renginys“, kurio metu EP nariai kalbėjosi su Baltarusijos pilietinės visuomenės aktyvistais, žurnalistais, tinklaraštininkais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, politikais, muzikantais. Pagrindinė renginio tema – pokyčiai Baltarusijoje ir ES vaidmuo, padedant tuos pokyčius įgyvendinti.
„Tai, kas šiuo metu vyksta Baltarusijoje, primena, kur mes buvome prieš tris dešimtmečius, „Dainuojančios revoliucijos“ metu. Dauguma gyventojų nori pokyčio, o tą norą lydi sankcijos ir represijos. Pokyčio ir pokyčio balsuojant Baltarusijos žmonės siekia drąsiai, pradedant nuo kultūrinio elito, įvairiomis formomis pasirodančio socialiniuose tinkluose, roko atlikėjų, pristatančių pasipriešinimo dainas, ir paprastų žmonių, kurie išeina į gatves.
Europos Parlamento debatuose mes sutariame, kad palaikome Baltarusijos žmones, solidarizuojamės su šios valstybės žmonėmis, siunčiančiais šios valstybės vadovui bei jo aplinkai labai aiškią žinutę“, – atidarydamas renginį sakė A.Kubilius.
Rumunijos europarlamentaras Siegfried Muresan prisiminė komunistinio režimo savo šalyje patirtį ir akcentavo, kad dialogas tarp Baltarusijos ir ES yra būtinas, nes Baltarusijos gyventojai turi teisę gyventi saugiai ir laisvai.
„Noriu išreikšti pilną solidarumą tiems, kurie kovoja dėl europietiškų teisių ir laisvių. Jūsų siekiai yra stiprūs ir legitimūs. Tai, kas šiuo metu vyksta Baltarusijoje, primena komunistinės Rumunijos patirtį: laikas pokyčiui ateina. Bet kova dėl to pokyčio yra ilga.
Mano šalyje pokytis neįvyko per naktį – kova buvo ilga. Todėl labai svarbu, kad Baltarusijos visuomenė kalbėtų ir veiktų ne tik prieš rinkimus, bet ir po jų, nes kova dėl laisvės ir nepriklausomybės tęsis ir tada“, – kalbėjo S.Muresan.
Pokyčio siekį lydi represijos
Nepriklausomą Baltarusijos respubliką primenančios simbolikos, baltarusių kalbą ir kultūrą puoselėjančių atributų parduotuvės SYMBAL.BY savininkas Pavel Belavus renginio metu pasakojo, kad jam dėl nuolatinių patikrinimų prieš porą savaičių teko uždaryti savo parduotuvę.
„Šita rinkimų kampanija, žvelgiant iš represijų ir ribojimų kiekio perspektyvos, yra ne prezidento rinkimų kampanija. Mums labai svarbu būti ES politinėje darbotvarkėje, nes esamų sankcijų kontekste tai vienintelis būdas parodyti, kad iš tiesų realūs rinkimai mūsų šalyje nevyksta“, – tikino jis.
Žurnalistė, visuomenininkė, tarptautinių pilietinių iniciatyvų centro „Our House“ įkūrėja Olga Karatch pasako, kad šiuo metu šalyje įvesti ribojimai nepriklausomam internetui ir nepriklausomai medijai.
„Žurnalistai taip pat neturėjo ir neturi galimybės nušviesti realios COVID-19 padėties šalyje. Žiniasklaidos atstovams taikomos represijos, jie suiminėjami, blokuojama nepriklausomų medijos kanalų veikla, žmonės tampa politiniais kaliniais.
Šalies kasdienybe tapo fiziniai kankinimai, vaikų atėmimai iš šeimų, žmonių areštavimai ir suėmimai bei kalinimai be teismo sprendimų. Tarptautinės bendruomenės prašome gelbėti Baltarusiją, bet ne A.Lukašenką, kurio politiniai žaidimai su Rusija kelia rimtą grėsmę ne tik mūsų šaliai, bet ir Europai“, – tikino O.Karatch.
Žmogaus teisių gynėja Baltarusijoje, „Human Constanta“ atstovė Enira Bronitskaya pabrėžė, kad kuo daugiau europinio ir tarptautinio dėmesio gaus šios šalies žmonės, tuo saugesni jie bus. Pasak jos, „solidarumo Baltarusijos žmonėms reikia ne tik šiuo kriziniu laikotarpiu. Kad galėtume padėti politiniams kaliniams ir tiems, kurie patiria represijas, mums reikia solidarumo prieš krizę, per krizę ir po jos“.
Pasak Vokietijos atstovės EP Violos Von Cramon, yra nepateisinama, kad žmonės, kurie neturi jokios kriminalinės praeities ir patirties, sėdi kalėjimuose. Žmonės Baltarusijoje, anot jos, rinko parašus už opozicinių jėgų keliamus kandidatus, kad galėtų išreikšti savo pasirinkimą ir įgyvendinti pokytį.
Jai antrino ir Lietuvos atstovas EP Petras Auštrevičius atkreipdamas dėmesį, kad Baltarusijos piliečių nusivylimas esama situacija veda į pokytį. Tačiau svarbu suprasti, kad pokytis neateis per vieną naktį, todėl debatai apie padėtį Baltarusijoje yra reikšminga ES darbotvarkės dalis, liudijanti, kad visuomenės siekis yra pastebėtas europiniu mastu.
„Žmonės šioje šalyje turi kitokią šalies viziją, kuri sutampa su kaimynėmis, žengiančiomis europietiškos tradicijos keliu. Žmonės nori pokyčio ir galimybės pasirinkti, todėl mes esame jūsų pusėje“, – pabrėžė P.Auštrevičius.
Tuo tarpu europarlamentaras A.Kubilius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu, nepaisant įvairaus pobūdžio represijų, aktyvistai, pilietinės visuomenės atstovai vis drąsiau ir atviriau reiškia nepasitenkinimą režimu ir politiniu elitu. O tai, savo ruožtu, liudija pokyčio poreikį. Vis tik, kaip pastebėjo A.Kubilius, Baltarusijos žmonėms svarbus yra ne tik europinės bendruomenės palaikymas ir reikalavimas paleisti politinius kalinius, bet ir finansinė pagalba, kurią organizuoja EP atstovai.
Primena dainuojančią revoliuciją
Oficialusis menas ir oficialioji kultūra kaimyninėje A.Lukašenkos vadovaujamoje valstybėje veikia kaip režimo poreikius atliekanti propagandos priemonė. Tačiau režimo pokyčio vis aktyviau siekiama, pasitelkiant menines priemones ir muzikines akcijas, kuriomis kritikuojamas valstybėje trečią dešimtmetį įtvirtintas politinis režimas ir valstybėje dominuojantis politinis elitas.
„Noriu išreikšti paramą ir solidarumą Baltarusijos žmonėms ir visiems, kurie kovoja už laisvę. Dabartiniai įvykiai kaimyninėje valstybėje primena mums 1987-1989 m. Lietuvoje vykusius roko maršus ir kitas akcijas, kovojant už laisvę ir nepriklausomybę“, – kalbėjo renginyje dalyvavęs, vienas „Dainuojančios revoliucijos“ Lietuvoje lyderių Algirdas Kaušpėdas.
Režimui oponuojančios meninės veiklos, pasak kultūrinio aktyvisto, muzikanto, roko grupių „Mroja“, „N.R.M.“, „Zet“ ir „Krambambula“ įkūrėjo Lavon Volski, muzikantams ir kitiems menininkams kainuoja galimybes veikti oficialiai – menininkai gali veikti tik oficialaus režimo paraštėse, ieškodami alternatyvių raiškos kanalų.
„Muzikantai, kurie nebijo savo kritiškos nuomonės ir politinės pozicijos išreikšti per muziką ir kultūrą, valstybėje, kur menas yra propagandos įrankis, siekiant paremti valdžią, patenka į „juodąjį sąrašą“. O buvimas šiame sąraše reiškia, kad tu tiesiog neegzistuoji“, – patirtimi dalijosi L.Volski.
„Turime laikytis kartu su Baltarusijos žmonėmis. Visiškai aišku, kad dauguma šios valstybės žmonių nori pokyčio. Nebijokite kovoti dėl pokyčio – mes būsime kartu su jumis“, – užbaigdamas renginį kalbėjo A.Kubilius.
EP iniciatyva taip pat galima paremti Baltarusijos politinius kalinius. Daugiau informacijos rasite čia.
Parengta bendradarbiaujant su Europos Parlamento Europos Liaudies partijos frakcijos nariu Andriumi Kubiliumi.
