Istorijos dūžiai liepos 15-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

1410 m. Vokiečių ordino valdose, prie Grunvaldo ir Tanenbergo kaimų, į pietryčius nuo Marienburgo, įvyko vienas didžiausių vidurinių amžių Europoje mūšių, kuriame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos kariuomenės susikovė su Vokiečių ordinu.<br>Jano Mateikos (Jan Matejko) paveikslas „Žalgirio mūšis“
1410 m. Vokiečių ordino valdose, prie Grunvaldo ir Tanenbergo kaimų, į pietryčius nuo Marienburgo, įvyko vienas didžiausių vidurinių amžių Europoje mūšių, kuriame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos kariuomenės susikovė su Vokiečių ordinu.<br>Jano Mateikos (Jan Matejko) paveikslas „Žalgirio mūšis“
1933 m. Steponas Darius ir Stasys Girėnas „Lituanicos“ lėktuvu iš Niujorko pakilo skrydžiui į Kauną. Jie perskrido Atlantą ir per 37 val. 11 min. nuskridę 6411 km neaiškiomis aplinkybėmis liepos 17 d. žuvo Soldino (dabar Pščelniko kaimas) apylinkėse Lenkijoje.<br>wikipedia nuotr.
1933 m. Steponas Darius ir Stasys Girėnas „Lituanicos“ lėktuvu iš Niujorko pakilo skrydžiui į Kauną. Jie perskrido Atlantą ir per 37 val. 11 min. nuskridę 6411 km neaiškiomis aplinkybėmis liepos 17 d. žuvo Soldino (dabar Pščelniko kaimas) apylinkėse Lenkijoje.<br>wikipedia nuotr.
1919 m. įkurtas Kauno zoologijos muziejus. 1970 m. gruodžio mėn. jam suteiktas įkūrėjo Tado Ivanausko vardas.<br>M.Patašiaus nuotr.
1919 m. įkurtas Kauno zoologijos muziejus. 1970 m. gruodžio mėn. jam suteiktas įkūrėjo Tado Ivanausko vardas.<br>M.Patašiaus nuotr.
1916 m. Sietle Vašingtono valstijoje įkurta aviacijos bendrovė „Pacific Aero Products Co.“, po metų pakeitusi pavadinimą į „Boeing Airplane Company“. Dabar „The Boeing Company“ yra viena didžiausių pasaulyje orlaivių gamintojų.
1916 m. Sietle Vašingtono valstijoje įkurta aviacijos bendrovė „Pacific Aero Products Co.“, po metų pakeitusi pavadinimą į „Boeing Airplane Company“. Dabar „The Boeing Company“ yra viena didžiausių pasaulyje orlaivių gamintojų.
1965 m. JAV erdvėlaivis „Mariner“ pirmą kartą praskriejo arti Marso, maždaug 10 tūkst. km atstumu, ir perdavė pirmąsias Marso nuotraukas iš arti.<br>123rf nuotr.
1965 m. JAV erdvėlaivis „Mariner“ pirmą kartą praskriejo arti Marso, maždaug 10 tūkst. km atstumu, ir perdavė pirmąsias Marso nuotraukas iš arti.<br>123rf nuotr.
1953 m. LSSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumas įteisino naują LSSR vėliavą iš raudonos, baltos ir žalios spalvų juostų, su pjautuvu ir kūju bei penkiakampe žvaigžde.
1953 m. LSSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumas įteisino naują LSSR vėliavą iš raudonos, baltos ir žalios spalvų juostų, su pjautuvu ir kūju bei penkiakampe žvaigžde.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jul 15, 2020, 6:55 AM

Įvykiai Lietuvoje

1410 m. Vokiečių ordino valdose, prie Grunvaldo ir Tanenbergo kaimų, į pietryčius nuo Marienburgo, įvyko vienas didžiausių vidurinių amžių Europoje mūšių, kuriame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos kariuomenės susikovė su Vokiečių ordinu. Jungtinės kariuomenės nominalus vyriausiasis vadas buvo Lenkijos karalius Jogaila. Vokiečių ordino kariuomenės vyriausiasis vadas Ulrichas von Jungingenas neperprato Vytauto ir Jogailos taktikos ir leidosi išprovokuojamas – įsakė pirmiems pulti LDK kariuomenę. Panaudojęs iš totorių perimtą pasitraukimo manevrą Vytautas išsklaidė vokiečių pulkus ir išardė jų rikiuotę. Ordinas buvo visiškai sumuštas, U.von Jungingenas (apie 50 m.) su žymiais vadais ir keliais šimtais riterių žuvo, daug vokiečių buvo paimta į nelaisvę. Grunvaldo lietuvišką pavadinimą „Žaliagiris“, manoma, pirmasis pavartojo Petras Vileišis, o formą „Žalgiris“ 1891 m. pasiūlė Maironis.

1919 m. Mykolo Sleževičiaus vyriausybė priėmė nutarimą dėl nusikalstamų darbų prieš Lietuvos valstybę. Pagal jį asmenys, aktyviai dirbę sovietų valdžios institucijose, turėjo būti suimti ir teisiami.

1919 m. įkurtas Kauno zoologijos muziejus. 1970 m. gruodžio mėn. jam suteiktas įkūrėjo Tado Ivanausko vardas.

1930 m. iš Vytauto Didžiojo karininkų kursų būstinės Kaune prasidėjo Vytauto Didžiojo jubiliejiniams metams skirta Vytauto Didžiojo paveikslo kelionė per Lietuvą. Akcija tapo svarbiausiu jubiliejinių metų įvykiu. Paveikslą sukūrė dailininkas Petras Rimša.

1933 m. Steponas Darius ir Stasys Girėnas „Lituanicos“ lėktuvu iš Niujorko pakilo skrydžiui į Kauną. Jie perskrido Atlantą ir per 37 val. 11 min. nuskridę 6411 km neaiškiomis aplinkybėmis liepos 17 d. žuvo Soldino (dabar Pščelniko kaimas) apylinkėse Lenkijoje.

1933 m. Klaipėdoje sudužo laivas „Budys“, kurį Lietuvos moterų sąjunga tautiniam laivynui remti buvo nupirkusi Klaipėdos jūrų skautams. Iš uosto išplaukiantį „Budį“ bangos užmetė ant šiaurinio molo ir suknežino. Trys buriuotojai žuvo.

1935 m. Kaune pradėjo veikti radijo aparatų gamykla KARADI. Veikė iki 1938 m., gamino 15 modelių radijo imtuvus.

1950 m. Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ pakeitė naujas Lietuvos SSR himnas. Jo muziką sukūrė Balys Dvarionas ir Jonas Švedas, žodžius parašė Antanas Venclova.

1953 m. LSSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumas įteisino naują LSSR vėliavą iš raudonos, baltos ir žalios spalvų juostų, su pjautuvu ir kūju bei penkiakampe žvaigžde. Ji pakeitė prieš tai buvusią raudoną vėliavą su užrašu „Lietuvos TSR“. 1950 m. iš Maskvos buvo gautas nurodymas sukurti naują vėliavą, kurios viršutinė raudona juosta būtų ne mažesnė kaip du trečdaliai vėliavos aukščio. Apatinę dalį leista daryti savo nuožiūra.

1965 m. prie Kūlupėnų Kretingos rajone žuvo paskutinis Žemaičių apygardos partizanas Pranas Končius-Adomas. Nuo 1952 m. jis slapstėsi Kretingos ir Priekulės apylinkėse.

1989 m. Kaune įkurta Lietuvos žaliųjų partija.

1999 m. pradėjo transliuoti tik lietuvišką muziką grojanti radijo stotis „Lietus“. Pirmoji nuskambėjusi daina buvo Stasio Povilaičio šlageris „Vėl švieski“.

Įvykiai pasaulyje

1240 m. prie Nevos upės įvyko Didžiojo Naugardo ir Švedijos kariuomenių mūšis. Švedai siekė užimti Nevos žiotis – vienintelį Didžiojo Naugardo ir visos Šiaurės vakarų Rusios išėjimą į Baltijos jūrą – ir Ladogos miestą. Naugardo kariuomenei vadovavo kunigaikštis Aleksandras. Rusai švedus sutriuškino, už šią pergalę kunigaikštis Aleksandras buvo pramintas Neviškiu.

1563 m. visuotinis Katalikų Bažnyčios susirinkimas Tridente (dabar Trentas Italijoje) priėmė nutarimą, kad kiekviena vyskupija privalo turėti kunigų seminariją.

1870 m. Kanados šiaurinėje dalyje sudarytas administracinis vienetas Šiaurės Vakarų teritorijos prijungtas prie Kanados federacijos.

1916 m. Sietle Vašingtono valstijoje įkurta aviacijos bendrovė „Pacific Aero Products Co.“, po metų pakeitusi pavadinimą į „Boeing Airplane Company“. Dabar „The Boeing Company“ yra viena didžiausių pasaulyje orlaivių gamintojų.

1918 m. prie Marnos upės Prancūzijoje prasidėjo paskutinė didelio masto Vokietijos karinė operacija Pirmajame pasauliniame kare. Vokietijai Marnos mūšį pralaimėjus jos karinė vadovybė suprato, kad Vokietija pralaimėjo ir karą.

1920 m. liepos 15–16 d. Belgijos Lježo provincijos Spa mieste vyko Antantės Aukščiausiosios Tarybos pasitarimas, kuris patikslino Versalio taikos sąlygas. Nuspręsta, kad Vokietija privalo kaip reparacijų dalį kiekvieną mėnesį valstybėms, turinčioms teisę gauti atlyginimą už žalą, teikti 2 mln. tonų akmens anglių. Spa konferencijoje Lenkijos ministras pirmininkas pasirašė protokolą, kuriame pasižadėjo atitraukti Lenkijos kariuomenę ir atiduoti Vilnių lietuviams (tikėtasi, kad tada sovietų Rusijos kariuomenė nebesiverš į Vakarus) ir priimti Antantės nutarimą dėl Lietuvos sienų galutinį sprendimą paliekant vėlesniam laikui.

1933 m. indėnų kilmės amerikietis Wiley Postas lėktuvu „Winnie Mae“ iš Niujorko per 7 paras 18 val. 49 min. vienas apskrido aplink pasaulį.

1965 m. JAV erdvėlaivis „Mariner“ pirmą kartą praskriejo arti Marso, maždaug 10 tūkst. km atstumu, ir perdavė pirmąsias Marso nuotraukas iš arti.

1989 m. Estijos Piarnu mieste įvyko pirmasis Baltijos Tarybos posėdis. Jame Estijos liaudies fronto atstovai pateikė gyvosios grandinės – Baltijos kelio – akcijos koncepciją.

2016 m. dalis Turkijos kariuomenės pabandė įvykdyti valstybės perversmą. Ankaroje ir Stambule dislokavo tankus bei karius, užėmė svarbius pastatus, susisiekimo ir komunikacijos infrastruktūrą. Perversmininkų nepalaikė nei visuomenė, nei dauguma kariuomenės, užsienyje buvęs prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas iš karto grįžo į šalį ir perversmas žlugo. R.T.Erdoğanas pradėjo susidoroti su sąmokslininkais – per kelerius metus buvo suimta dešimtys tūkstančių įvairių profesijų asmenų.

Gimė

1606 m. – vienas žymiausių olandų dailininkų Rembrandtas. Nutapė daugiau kaip 700 paveikslų, sukūrė daugiau kaip 300 ofortų ir daugiau kaip 1600 piešinių. Įvairiomis technikomis sukūrė daugiau kaip 100 autoportretų. Rembrandto vėlyvosios kūrybos nesuprato amžininkai, ji buvo pripažinta tik XIX a., kai daugeliui dailininkų tapo realistinės dailės etalonu. Mirė 1669 m.

1609 m. – LDK valstybės ir karo veikėjas, mecenatas Kazimieras Leonas Sapiega. Mokėjo 7 kalbas, garsėjo iškalbingumu, savo lėšomis išlaikė apie 1000 karių. Skyrė lėšų Vilniaus universiteto Civilinės ir Kanoninės teisės katedrų įsteigimui (fundatoriaus garbei vadinta „Schola Sapiehana“), universiteto bibliotekai padovanojo apie 300 tomų retų knygų. Mirė 1656 m.

1866 m. – Vasario 16-osios Akto signataras, spaustuvininkas Saliamonas Banaitis. Mirė 1933 m.

1919 m. – poetas, Nacionalinės premijos laureatas, vienas žymiausių išeivijos rašytojų, priklausęs žemininkų kartai, Alfonsas Nyka-Niliūnas. Mirė 2015 m.

Mirė

1868 m. – amerikiečių gydytojas, pirmasis viešai pademonstravęs eterio nuskausminamąjį poveikį, Williamas Thomas Mortonas (48 m.).

1904 m. – rusų rašytojas, vienas žymiausių dramaturgų Antonas Čechovas (44 m.).

1934 m. – jūrininkas, pirmasis Lietuvos Respublikos Klaipėdos uosto viršininkas, uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas (62 m.). Buvo Lietuvos jūrininkų sąjungos įkūrimo iniciatorius. Palaidotas Smiltynėje.

1948 m. – JAV karo veikėjas, armijos generolas Johnas Josephas Pershingas (87 m.). Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo Jungtinių Amerikos Valstijų ekspedicinių pajėgų Europoje vyriausiasis vadas. Jo vardu pavadintas JAV tankas „M26 Pershing“ ir balistinė raketa „MGM-31 Pershing“.

1997 m. – krepšininkas, olimpinis vicečempionas ir Europos čempionas, krepšinio treneris Justinas Lagunavičius (72 m.).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.