Mečys Laurinkus. Ko galime pasimokyti iš Lenkijos? Svarbu, kad idėjų kova nevyktų su plyta rankoje

Nesižaviu antrą kartą Lenkijos prezidentu tapusio A.Dudos idėjomis, bet daug kuo Lenkijos politinis gyvenimas galėtų būti pavyzdys Lietuvai. Pirmiausia – politiniu gyventojų aktyvumu. Beveik 70 procentų atėjusių prie balsadėžių vasaros metu – akivaizdus piliečių sąmoningumo rodiklis. Jeigu dabar būtų rinkimai Lietuvoje, didžioji gyventojų dalis vietoj energingo sprendimo dėl valstybės ateities rinktųsi sodybas, daržus ar paplūdimius.

Nesižaviu antrą kartą Lenkijos prezidentu tapusio A.Dudos idėjomis, bet daug kuo Lenkijos politinis gyvenimas galėtų būti pavyzdys Lietuvai.<br>T.Bauro nuotr.
Nesižaviu antrą kartą Lenkijos prezidentu tapusio A.Dudos idėjomis, bet daug kuo Lenkijos politinis gyvenimas galėtų būti pavyzdys Lietuvai.<br>T.Bauro nuotr.
Nesižaviu antrą kartą Lenkijos prezidentu tapusio A.Dudos idėjomis, bet daug kuo Lenkijos politinis gyvenimas galėtų būti pavyzdys Lietuvai.<br>T.Bauro nuotr.
Nesižaviu antrą kartą Lenkijos prezidentu tapusio A.Dudos idėjomis, bet daug kuo Lenkijos politinis gyvenimas galėtų būti pavyzdys Lietuvai.<br>T.Bauro nuotr.
Nesižaviu antrą kartą Lenkijos prezidentu tapusio A.Dudos idėjomis, bet daug kuo Lenkijos politinis gyvenimas galėtų būti pavyzdys Lietuvai.<br>T.Bauro nuotr.
Nesižaviu antrą kartą Lenkijos prezidentu tapusio A.Dudos idėjomis, bet daug kuo Lenkijos politinis gyvenimas galėtų būti pavyzdys Lietuvai.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jul 19, 2020, 8:04 AM, atnaujinta Jul 19, 2020, 9:46 AM

Lenkijos miestai ir kaimai neabejingi politikai, to nevadina tuščiu politikavimu, klausosi, ką sako politikai, ir jų reiškiamų nuostatų atžvilgiu turi savo nuomonę, kurią reiškia ne tik balsavimu, bet ir protestais. Gyva, neapmirusi šalis.

Šiuo požiūriu Lenkija panaši į Ispaniją, kur po kontroversiškų valdžios sprendimų, ypač LGBT sferoje, tūkstantiniai mitingai išplinta miestų gatvėse. Lenkijos gyventojai balsuoja už idėjas, o Lietuvos rinkėjai, deja, už įvaizdį. Lenkijos politikai rašo programas, o rinkėjai jas skaito ir vertina balsavimu. Lietuvoje daugiau kaip 15 metų aiškinama, jog politinės programos bevertės, nes idėjinės ribos tarp partijų ištrintos. Tuo metu Lenkijos politiniame gyvenime labai aišku, kas yra konservatizmas, kas liberalizmas, kas socialdemokratija.

Kas iš Lietuvos politikų galėtų pasakyti, kad LGBT idėjos blogiau už komunizmą? O A.Duda neišsigando nei liberalų, nei Briuselio. Ir sulaukė ryškios katalikiško krašto paramos. Būdamas Lenkijos pilietis nebalsuočiau už A.Dudą, bet žinočiau, kodėl to nedaryčiau.

Balsavau už G.Nausėdą, bet ne dėl jo programos, kurios tikrąja šio žodžio prasme ir nebuvo, ne už gana abstraktų „gerovės valstybės“ siekį, bet už kitokį nei pirma buvęs dešimtmetį, kalbėjimo manierą, stilių. Įvairaus lygio rinkimai Lenkijoje ne pirmą kartą demonstruoja, kad svarbu ne forma, o turinys.

Turiniu turėtų susirūpinti visos Lietuvos politinės partijos. Ir prisistatyti visuomenei, kuo iš tikrųjų yra. TS-LKD nederėtų savęs vadinti konservatoriais, nes, išskyrus abstrakčius pasamprotavimus apie šeimą, šios partijos programose jau daug metų nėra nė vienos konservatoriškos idėjos. Ilgametis partijos vadovas A.Kubilius ir dvasia, ir raide buvo liberalas.

Nieko blogo. Tai atvirai ir reikia sakyti visuomenei, nemaišyti rinkėjų galvose neaiškios košės. Arčiau konservatyvių idėjų yra partijos LKD sparnas, bet liberalų prispaustas, deja, nesuplasnos.

Šiuo metu reklamuojama I.Šimonytė. O kokios jos pažiūros? Konservatorių vaidmenį Lietuvos politinėje arenoje dabar atlieka dvi partijos – LVŽS ir LLRA-KŠS.

Daug panašių nuostatų su lenkiška A.Dudos rėmėja Teisės ir teisingumo partija. Į liberalų išmonę Lukiškių aikštėje – „paplūdimį“ pirmoji neigiamai, konservatoriškai, sureagavo LVŽS, nors natūraliausia būtų girdėti TS-LKD.

Spėju, jei valstiečiai po Seimo rinkimų patys formuos koaliciją ar dalyvaus ją sudarant, pažiūromis jie pamažu virs konservatoriška politine organizacija ir sukels daug problemų TS-LKD. Lietuvoje du dešimtmečius dominavo liberalių reformų politika ir liberalistinė pasaulėžiūra.

Situacija keičiasi, kritiškas žvilgsnis į liberalizmo ideologiją, prasidėjęs Vengrijoje, plečiasi Vidurio ir Rytų Europoje, įsisiūbuos ir Lietuvoje. Kol kas pašaipiai žiūrima į naujus politinius darinius, kuriems vadovauja A.Juozaitis, V.Radžvilas ar iš TS-LKD pasitraukęs R.Dagys, bet net ir nepatekę į būsimą Seimą jie taps atsvara liberalizmui. Ir neatmestina, jog Lietuvos visuomenė pasidalys kaip ir Lenkijoje.

Komentuojant A.Dudos ir jo oponento politinę kovą dažnai buvo minimas žalingas valstybei žmonių susiskaldymas. Mano manymu, jeigu idėjų kova nevyksta su plyta rankoje, tai yra naudinga ir visuomenei, ir valstybei. Lietuvoje verkiant reikia rimtos politinės diskusijos aštriausiais nūdienos klausimais. Deja, politinių disputų erdvę vis sparčiau užima kulinarija.

Politologų prognozėse, aiškinant, kokiu keliu pasuks Lenkija laimėjus A.Dudai, baiminamasi dėl autoritarizmo pavojaus bei euroskeptiškų nuotaikų stiprėjimo. Manau, autoritarinis režimas, panašus į praėjusius laikus XX a. pirmojoje pusėje, nebeįmanomas ir juolab ES zonoje. Keista būtų, jeigu Lenkija, tiek daug laimėjusi iš ES, staiga užsimanytų iš jos pasitraukti.

Tačiau renkantis ES ateities modelį Lenkijos vaidmuo gali būti labai svarbus ir net lemiantis. Pandemijos bangose svarstymai, kokio pavidalo ES bus ateityje, yra sustoję, bet anksčiau ar vėliau reikės apsispręsti. Lenkijoje stiprus valstybingumo ir savarankiškumo jausmas. Netgi neabejoju, jog Lenkija, kad ir kas būtų jos valdžioje, o ypač esant dabartinei, nepritars ES federacijos modeliui. Ją palaikytų Vengrija, Italija, Ispanija.

Visa tai supranta „ES valstijų“ koncepcijos šalininkai, todėl galima drąsiai teigti, jog šita idėja jau palaidota. Prieš dešimt metų liberalų iniciatyva pradėta diskutuoti, paskui primiršta, neatsigaus ir Lietuvoje. Lietuva kartu su Lenkija nuėjo ilgą ir dramatišką valstybingumo atkūrimo kelią.

Lietuva pasirinko teisingą taktiką Lenkijos ginče su Briuseliu. Kito stipraus strateginio kaimyno mes neturime. Be to, Lenkija yra katalikiškos tradicijos tvirtovė. Bažnyčia Lenkijos politiniame gyvenime turi didelę įtaką. ES daug kalbama apie krikščioniškas vertybes, bet vis dažniau tai daroma formaliai.

Sutikdamas, jog nekorektiška ir nelogiška supriešinti krikščioniškas vertybes ir žmogaus teises, kaip per rinkimų kampaniją tai darė A.Duda, vis dėlto suprantu, kodėl buvo pabrėžiama krikščioniškų vertybių svarba. Nemanau, jog tik dėl noro papirkti tikinčiųjų balsus. Greičiau tai priminimas ir kitoms ES valstybėms, kokia skelbiamų europinių vertybių kilmė, ir netiesioginis raginimas sukonkretinti būsimą Bendrijos ideologiją.

Daug ko galime pasimokyti iš Lenkijos sudėtingais ne tik epidemijų ar pandemijų laikais.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.