Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1383 m. Vokiečių ordinas, remdamas pas juos iš Jogailos nelaisvės pabėgusį Vytautą, paskelbė Jogailai karą. 1384 m. Jogaila, stengdamasis išardyti Vokiečių ordino didžiojo magistro ir Vytauto sąjungą, šiam leido grįžti į Lietuvą ir grąžino dalį Trakų kunigaikštystės – Gardiną su Valkavisku ir Palenkę.
1512 m. per ketvirtąjį Maskvos karą su Lietuva maskvėnai užėmė Smolenską. Po pirmųjų trijų karų Lietuva neteko beveik trečdalio teritorijos.
1940 m. į Maskvą išvyko vadinamojo Liaudies seimo išrinkta delegacija, kuri SSRS Aukščiausiajai tarybai vežė prašymą priimti Lietuvą į SSRS. J.Paleckio žodžiais tariant, važiavo parnešti Lietuvai Stalino konstitucijos saulės.
1947 m. Marijampolės apskrities Sasnavos valsčiaus Raišupio kaime įvyko Tauro apygardos partizanų ir NKVD kautynės. Apsupti partizanai žuvo, buvo nukauta apie 50 sovietinių karių ir stribų.
1988 m. Kaune įkurtas respublikinis „Tremtinio“ klubas, jo tarybos pirmininku išrinktas gydytojas Audrius Butkevičius.
1990 m. kaip Kultūros paveldo inspekcijos specialusis padalinys įkurta Valstybinė kalbos inspekcija. Kurį laiką buvo prijungta prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, nuo 2001 m. veikia savarankiškai.
1994 m. Zarasuose buvo užfiksuota aukščiausia Lietuvoje temperatūra – 37,5 laipsnio.
1995 m. liepos 30–rugpjūčio 5 d. vyko pasaulio lietuvių V žaidynėse, jose dalyvavo 4870 sportininkų iš 15 valstybių.
Įvykiai pasaulyje
1605 m. Maskvoje buvo karūnuotas Ivano IV Rūsčiojo sūnumi besiskelbiantis pirmasis Dmitrijus Apsišaukėlis I. Jį parėmė mirusio caro Boriso Godunovo kariuomenė. Mažiau nei po metų Apsišaukėlis buvo nužudytas sukilusių bojarinų, į Rusijos caro sostą ėmė pretenduoti antrasis Dmitrijus.
1980 m. Naujųjų Hebridų salynas (apie 80 salų) Ramiojo vandenyno pietvakariuose, dėl kurio ilgą laiką varžėsi Didžioji Britanija ir Prancūzija, paskelbtas nepriklausoma valstybe Vanuatu. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1989 m. Švedijos Gotlando saloje prasidėjo 36-oji Europos lietuvių studijų savaitė. Renginiai vyko iki rugpjūčio 6 d.
1995 m. pirmajame Rusijos ir Čečėnijos kare pasirašytas susitarimas dėl ugnies nutraukimo, tačiau rudenį karo veiksmai atsinaujino.
Gimė
1726 m. (kitais duomenimis, 1729 m. liepos 22 d.) – Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis. Mirė 1794 m.
1818 m. – anglų rašytoja Emily Jane Brontë, išgarsėjusi vieninteliu romanu „Vėtrų kalnas“. Mirė 1848 m.
1863 m. – amerikiečių inžinierius konstruktorius ir pramonininkas, pirmasis gamyboje pritaikęs surinkimo konvejerį, Henry Fordas. Mirė 1947 m.
1904 m. – bibliotekininkas ir bibliografas Izidorius Kisinas. Buvo sukaupęs 10 tūkst. tomų asmeninę biblioteką ir 2000 ekslibrisų kolekciją, kurią po jo mirties žmona padovanojo Vilniaus universitetui. Mirė 1958 m.
1947 m. – amerikiečių aktorius, sportininkas kultūristas ir politikas Arnoldas Schwarzeneggeris.
1970 m. – šokėja, choreografė ir baletmeisterė Anželika Cholina.
Mirė
1898 m. – Prūsijos ir Vokietijos valstybės veikėjas Otto von Bismarckas (83 m.).
1941 m. Maskvos Butyrkų kalėjime sušaudytas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Kazys Skučas (47 m.).
2007 m. – švedų režisierius ir scenaristas Ingmaras Bergmanas (89 m.).
2007 m. – italų kino režisierius ir scenaristas Michelangelo Antonioni (94 m.).
