Reaguojant į tai, antradienį Seime rinkosi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Pasak NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko, atominės paleidimo galime tikėtis jau šį penktadienį. Todėl ruošiamasi įpareigoti gyventojus turėti maisto, vandens, jodo tablečių ir kitų atsargų.
„Panašu, kad rugpjūčio 7 d. turėtų įvykti pajungimas. Ar jis įvyks – nežinia. Labai daug kartų paleidimas buvo atkeltas“, – trečiadienį patikino D.Gaižauskas.
NSGK pirmininko teigimu, paleidimas bus skubotas, o skubai įtakos, tikėtina, turi Rusijos interesai.
„Esame pasirengę, kad paleidimas įvyks, nors Baltarusijos atominės energetikos apsaugos inspekcija sako, kad pernelyg skubama. Tai žinome ir mes patys, nes įgyvendinti ne visi saugumo testai, iki šio momento vis dar neišduotos licencijos.
Bet panašu, kad Rusijos daromas spaudimas Baltarusijai gali pasiekti savo rezultatus“, – komentavo D.Gaižauskas.
Reaktoriai bus pajungiami palaipsniui
Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) pakeitė licencijų suteikimo Astravo AE reaktorių įjungimui tvarką – licencijos bus išduodamos atskirai kiekvienam pagrindiniam įjungimo etapui.
Astravo AE, turėsianti du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų, statoma Gardino srityje už maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos.
Pirmasis reaktorius turėtų būti įjungtas artimiausiu metu. Antrąjį reaktorių tikimasi įjungti praėjus maždaug vieneriems metams nuo pirmojo reaktoriaus veiklos pradžios.
Apnuogino pasirengimo problemą
Trečiadienį prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius po NSGK posėdžio pastebėjo, kad savivaldybės vėluoja tinkamai pasirengti Astravo AE paleidimui.
„Dėl to tinkamumo, tai subjektyvus vertinimas ir sunku atsakyti atvirai į šį klausimą. Mūsų keliamas tikslas – kad pasiruošimas būtų kuo geresnis. Mano asmenine nuomone, yra vėluojama pasirengti tinkamai. Tuo tikslu irgi buvo keliamas klausimas NSGK. Yra atliekami ir planų vertinimai ir yra konkretūs įsipareigojimai finansuoti trūkstamų priemonių įsigijimą. Ta linkme, nors ir vėluojant, yra dirbama“, – sakė D.Kuliešius.
Panašios pozicijos laikėsi ir NSGK pirmininkas bei NSGK narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
„Susidūrėme su dviejų valdymų problema: tai yra valstybiniu lygmeniu ir savivaldos lygmeniu. Valstybiniu lygmeniu mes žinome, ką daryti ir esame pasirengę, tačiau savivalda, kuriai deleguota civilinės saugos funkcija, nėra pilnai pasirengusi“, – teigė D.Gaižauskas.
Jam antrino ir L.Kasčiūnas. „Mes smarkiai vėluojame su pasirengimu civilinei saugai ir incidentams. Didžioji problema yra ta, kad valstybės institucijos ne iki galo susikalba su savivalda.
Pavyzdžiui, nuperkamas jodas, jis nuvežamas į savivaldybę, bet neaišku, ar tas jodas per savivaldybę pasiekė gyventojus, ar ne“, – detalizavo konservatorius.
Stebina Vilniaus savivaldybės elgesys, ruošiasi įpareigoti gyventojus
Pasak D.Gaižausko, pilnai pasirengę arba pasirengę yra apie 70 proc. Lietuvos savivaldybių. Likusi dalis dar nėra pasirengusi: savivaldybės neparengę planų, nenumatę priemonių.
NSGK pirmininkas patikino, kad stebina Vilniaus miesto savivaldybės, kurioje gyvena trečdalis visos Lietuvos gyventojų, elgesys.
„Vilnius nedalyvavo jokiuose mokymuose, nedalyvavo apklausose, ko savivaldybei trūksta. Todėl priimti sprendimai, numatantys sankcijas, sukurta valstybinio lygmens grėsmių valdymo grupė, kuri padės tas spragas ištaisyti“, – tikino NSGK pirmininkas.
Anot D.Gaižausko, sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis informavo, kad rudeniui jau parengti net keturi įstatymo pakeitimai, įpareigojantys gyventojus bent mėnesiui turėti tam tikrų atsargų: maisto, vandens, jodo tablečių, dujokaukių.
„Projektai laukia Seimo sesijos pradžios, įpareigotos savivaldybės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos turėti vieno mėnesio rezervą asmens apsaugos priemonių“, – teigė A.Šešelgis.
Klausimas buvo aptartas ir Prezidentūroje
Primename, kad liepos viduryje Prezidentūroje susirinkusi Valstybės gynimo taryba (VGT) aptarė Lietuvos pasirengimą apsisaugoti nuo potencialių Astravo AE keliamų grėsmių.
Po susitikimo vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė patikino, kad pilnas pasirengimas nelaimės Astravo AE atveju apsaugoti Lietuvos gyventojus kainuotų apie 135 mln. eurų. Pasirengimas, anot R.Tamašunienės, gali būti įgyvendintas etapais.
VGT nariai taip pat aptarė būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įgyvendinimą. Nutarta įgyvendinti Lietuvos elektros sistemos savarankiškumui ir patikimumui didinti skirtas papildomas priemones, užtikrinti didesnę vietinę elektros gamybą spartinant sinchronizaciją su žemyninės Europos tinklais.
Elektros tinklų sinchronizavimo klausimas, pasak D.Gaižausko ir L.Kasčiūno, buvo paliestas ir trečiadieninio NSGK posėdžio metu.
