Paskelbus, tradiciškai nesivarginant skaičiuoti balsų, iki vidurnakčio laukiant prie TV rezultatų, kaip mes Lietuvoje, A.Lukašenkos pergalę jau kitą rytą įspūdinga protestuojanti Baltarusijos visuomenės dalis įtikinamai (tam dabar kur kas daugiau galimybių nei praeityje) pareikalautų juos atšaukti kaip sufalsifikuotus.
Fiziškai susidoroti su sukilėliais tikrąja šio žodžio prasme A.Lukašenkai asmeniškai ir jo dvarui šį kartą jau būtų pavojinga. Ir ne vien dėl Vakarų, su kuriais A.Lukašenka žaidžia ne vieną mėnesį, neigiamos reakcijos.
Nors jau 20 metų su jėgos struktūromis sėkmingai šlavęs iš kelio oponentus Baltarusijos „tėvas“ vis dar jaučiasi stiprus, nepajudinamas, vis dėlto negali nepajusti ir nesuprasti, kad nepasitenkinimas įvesta valdymo sistema visiškai kito lygio ir žmonių nebesugrūsi į baikščių avių aptvarą.
Paskutinė prieš rinkimus A.Lukašenkos kalba aiškiai parodė, kaip išgąstį bandoma paslėpti grėsminga retorika. Gal net antrasis rinkimų turas paskutiniam Europos diktatoriui, pagaliau užuodusiam realų pavojų iš „savos“ visuomenės, būtų naudingesnis. Per dvi savaites vis dar gali ką nors sugalvoti ar sulaukti nei morališkai, nei materialiai A.Lukašenką neberemiančio Kremliaus pagalbos.
Bet vis daugiau ir plika akimi matomų ženklų, kad Kremlius kaskart tvirčiau deda kryžių ant ilgamečio bendradarbio. V.Putinas laimina Astravo AE, dar labiau pririša kaimynę prie metropolijos, bet žaisti ledo ritulio su Baltarusijos vadovu nebenori. Ypač po dar nežinia kieno rašytos intermedijos su privačia karine bendrove „Wagner“.
Manau, ši istorija yra A.Lukašenkos saviškių patarėjų saugumo klausimais pakišas – provokacija įtariam „kolūkio pirmininkui“. Supratęs pakliuvęs į spąstus A.Lukašenka dar bando prieš Kremlių moduliuoti užkeltą balsą, bet, atrodo, šaukštai jau po pietų.
A.Lukašenka kaip antrasis V.Janukovyčius dabar pristatomas Rusijos visuomenei ir oficialiosios propagandinės žiniasklaidos dalies.
Yra ir kita svarbi A.Lukašenkos likimą sunkinanti aplinkybė. Vieša paslaptis, kad pastarųjų ketverių Baltarusijos prezidento rinkimų neabejotiną rezultatą lėmė balsų „skaičiavimas“. Tačiau dabar, kai žmonės vis drąsiau išeina į gatves, tvirtai negalima pasakyti, kad šiuose rinkimuose balsavimo biuleteniai vėl bus „pakuojami“, o ne skaičiuojami. Juk kada nors „sukilėliai“, stoję prie valstybės vairo, pareikalaus atsakomybės ir iš falsifikuotojų.
Įtariu, kad slapto nerimo akimis į bundančią Baltarusijos visuomenę žiūri ir jėgos struktūros. Nesėkmės atveju A.Lukašenka, susikrovęs lagaminus, užuovėją gali rasti ir kurioje nors atokioje šalyje. O kur dėtis dvarui?
Žinoma, dar anksti rašyti panašius scenarijus, bet pagrindas valdančiųjų nerimui vis ryškesnis. Tokio sujudimo Baltarusija nebuvo patyrusi net sovietų saulėlydžio laikais.
Koks dabartinis Kremliaus požiūris į bendrą Rusijos ir Baltarusijos ateitį, sunku vienareikšmiškai atsakyti. Kremliaus poziciją persakantys apžvalgininkai pradėjo aiškinti, kad Baltarusija reikšminga Rusijai tik kariniu strateginiu požiūriu (Astravo AE taip pat esanti Rusijos strateginės politikos dalis), o ekonominiu – nuostolinga. A.Lukašenka kaip partneris – nebepakenčiamas. Reikia naujo Baltarusijos vadovo. Deja, Kremliaus propagandininkų apgailestavimu, Baltarusijos prezidento rinkimams Rusijoje nepasiruošta.
Įdomūs Rusijos politologo R.Iščenkos samprotavimai. Jo nuomone, Baltarusijoje bręsta valdžios perversmas, kuris gali įvykti po rinkimų. Perversmą organizuoja pati A.Lukašenkos aplinka. Per daug metų esą susiformavusi įtakinga valdininkų grupė, susodinusi savo žmones didžioje dalyje reikšmingų postų. Jie ne tik laukia tinkamo radikalioms permainoms meto, bet ir patys ruošia tam tinkamą atmosferą. Tuo paaiškinamas ir netikėtas visuomeninių protestų proveržis.
Opozicija prieš A.Lukašenką reiškėsi ir anksčiau, bet daug kartų mažesniu mastu. Neįtikėtina, kad net mažuose miesteliuose susirinktų keli tūkstančiai nepatenkintųjų A.Lukašenkos valdymo sistema. Vadinasi, jėgos struktūros dirba ne visa apimtimi. R.Iščenkos teigimu, perversmo rengėjai esą provakarietiškos krypties ir atėję į valdžią bus prieš sąjunginės valstybės idėją.
Kokia tikimybė, kad perversmas pasiseks? Politologo nuomone, tik ėmęsi ryžtingų veiksmų, kurie truktų kelias dienas, perversmininkai gali tikėtis sėkmės. Permainoms užsitęsus Baltarusijos agonija truktų dar penkerius, o gal ir dešimt metų. Beje, R.Iščenka – ne vienintelis radikaliai apie Rusijos ir Baltarusijos santykius rašantis politologas. Prieš penkerius ar septynerius metus nė su žiburiu tokių nuomonių iš Rusijos nebūtum radęs.
Kuo reikšmingi Baltarusijos prezidento rinkimai Lietuvai? Įtampa kaimyninėje valstybėje visada kelia nerimą. Lietuva yra už Baltarusijos savarankiškumą, kritikuoja valdžios represijas, kurias A.Lukašenka taiko prieš savo rinkimų konkurentus.
Anksčiau, kol dar egzistavo ES sankcijos Baltarusijai, Lietuva kritikavo kaimynę griežčiau nei dabar. Pasigirdus A.Lukašenkos atžagariai retorikai Rusijos atžvilgiu Lietuvos užsienio reikalų ministras vis dažniau užsimena apie dialogo su Minsku galimybę.
Greta tokios iš pirmo žvilgsnio teigiamos intencijos verda politinės, turinčios ir praktinių pasekmių, aistros dėl Astravo AE. Aišku viena – Lietuvai reikia rengtis ir staigiems, netikėtiems politiniams įvykiams Baltarusijoje po rinkimų rugpjūčio 9 d., nes ši valstybė išties stovi ties linija: arba dabar, arba?
