Ar gali būti, kad pilietinis kairiųjų partijų karas savo įkaite pavertė URM? Toks klausimas kyla stebint aštrėjančią ministerijos vadovybės ir profsąjungos priešpriešą. Mat ministras Linas Linkevičius neseniai paskelbė vesiąs į Seimo rinkimus valdančiųjų „socialdarbiečių“ sąrašą, o profsąjungos vedlys, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis į rinkimus eina kaip opozicinių socialdemokratų kandidatas.
Profsąjunga kaltina ministerijos vadovybę netvarka, užsiimant protekcionizmu, nevykdant teisėtų reikalavimų derėtis. O antroji pusė tikina neignoruojanti profsąjungos, tačiau nugąstauja, kad jos veikla ir įgaliojimai gali būti neteisėti. Padėtį dar labiau kaitina tai, kad į konfliktą vis įsikiša ir Seimo politikai.
Vadovai kaltinami savivale
Šis konfliktas įsiplieskė praėjusiais metais, o jo ryškiausiu požymiu tapo tų metų balandį ministerijoje įkurta profesinė sąjunga. Jos vadovu tapo patyręs diplomatas ambasadorius Rimutis Klevečka.
Pagrindinė profsąjungos atsiradimo priežastis – ilgamečiai diplomatai teigė nebeturintys kantrybės stebėti, kaip jų karjeros sąskaita L.Linkevičius ir jo aplinka esą dalija postus saviškiams.
Ministerijos vadovybė buvo kaltinama, jog taisė įvairius teisės aktus taip, kad būtų lengviau į šiltus postus užsienyje įtaisyti politinio pasitikėjimo žmones, kuriuos ministras arba pats atveda, arba jie nuleidžiami iš kitur, pirmiausia iš Dalios Grybauskaitės vadovautos Prezidentūros.
Kaip vieni ryškiausių tokių manipuliacijų pavyzdžių buvo įvardijami kadenciją baigusios prezidentės patarėjams išdalyti ambasadorių postai, taip pat ambasadoriaus Kanadoje pareigomis apdovanotas buvęs L.Linkevičiaus patarėjas buvęs socialdemokratas Darius Skusevičius.
Teigiama, jog taip buvo paskirstyta net kelios dešimtys postų, taip sutrikdant ministerijos ir visos diplomatinės tarnybos kraujotaką. Ilgamečiai dirbantys diplomatai dėl to esą netenka karjeros galimybių, praranda motyvaciją dirbti.
Įsiveržė ir politiniai vėjai
Tačiau ir įsteigus profsąjungą padėtis nepagerėjo. Dėl to praėjusių metų pabaigoje Seimo Užsienio reikalų komitetui skundėsi R.Klevečka.
Šis diplomatas ir viešai yra išsakęs priekaištus ministerijos vadovybei, kad ji užsiima politiniu protekcionizmu, lygino tarnavimą D.Grybauskaitei bei jos patarėjams su Generalinės prokuratūros vadovų elgesiu.
Bet L.Linkevičius tikino, kad įvairios įstatymų spragos atsirado ne jam tapus ministru, o ministerijos kancleris Laimonas Talat-Kelpša ir kiti vadovai konstruktyviai kalbasi su profsąjunga ir ieško sprendimo būdų.
Nepaisant to, įtampa pasiekė tokią ribą, kad R.Klevečka net ėmė planuoti kreiptis į teisėsaugą dėl kadrų politikos ir įvairių paskyrimų. Toks karingumas patiko ne visiems – jis neteko profsąjungos vadovo posto.
Tačiau tuo viskas nesibaigė – į procesą įsitraukė L.Linkevičiaus atstovaujamų „socialdarbiečių“ konkurentai socialdemokratai.
Šių metų pradžioje keli šios partijos Seimo nariai, tarp kurių buvo Rasa Budbergytė ir Algirdas Sysas, parengė Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas. Jos numato, kad politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai į pareigas diplomatinėje tarnyboje būtų skiriami konkurso būdu, o ne pagal ministro sprendimą, taip pat siūloma skaidrinti visą diplomatų vertinimo ir skyrimo į kitas pareigas tvarką, suvienodinti išmokas, reglamentuoti profsąjungos veiklą.
Negana to, A.Syso pastangomis naujuoju profesinės sąjungos pirmininku birželio mėnesį tapo A.Valionis, kuris seniai yra pasitraukęs iš aktyvios diplomatinės tarnybos ir iš URM sistemos.
Dešiniajai opozicijai atstovaujantys Seimo nariai „Lietuvos rytui“ neoficialiai tvirtino, jog tai – aiškus buvusių partijos bendražygių konkurencijos požymis. Kita vertus, politikai pripažino, jog profesinės sąjungos įkūrimas URM liudija, kad ten ne viskas gerai.
Kai kurie su „Lietuvos rytu“ bendravę diplomatijos veteranai buvo dar nediplomatiškesni. Esą URM gražiai atrodo tik iš išorės, o iš tiesų sistema išbalansuota, darbuotojų karjera paremta lojalumo ministrui ar kitiems aukštiems politikams principais.
Kliūva žmonės iš šalies
Tiesa, „Lietuvos ryto“ pakalbintas A.Valionis buvo kur kas santūresnis ir pabrėžė, jog tikisi konstruktyvaus ir nuoseklaus dialogo su ministerijos vadovybe bei administracija.
Bet buvęs ministras pripažino, kad URM vadovai taip ir nepradėjo derybų su profsąjunga dėl jos reikalaujamos kolektyvinės sutarties.
Mat vadovybė abejoja, ar galima tokias derybas pradėti, kai profsąjungos pirmininkas nėra sistemos darbuotojas, be to, jos derybininkų delegacijos sudėtyje yra ir Valstybės darbuotojų profsąjungos narė. Dėl šių žmonių iš šalies nuogąstaujama ir dėl to, kad slapta informacija, su kuria turi teisę dirbti URM darbuotojai, gali nutekėti į išorę.
URM vadovai dar aiškinasi šią padėtį teisiniu požiūriu, be to, ginasi, jog prasidėjusi Seimo rinkimų kampanija – ne geriausias laikas tokioms deryboms.
Neįžvelgia jokių kliūčių
„Mes manome, kad visa tai – jokios kliūtys pagaliau pradėti derybas. Dėl mano statuso konsultavomės su įvairiomis kitomis institucijomis, analizavome įstatymus ir nematėme jokių problemų.
Manau, kad dabar kaip tik pats geriausias metas pradėti diskutuoti ir rodyti pavyzdį kitoms institucijoms“, – kalbėjo A.Valionis.
Eksministras pripažino, jog profsąjungos derybinės pozicijos glaudžiai sutampa su įstatymo pataisomis, kurias pateikė Seimo socialdemokratai. Tuo metu URM vadovybė pateikė savo pataisų pluoštą.
Bet kokiu atveju, pasak A.Valionio, rimtesni šių projektų svarstymai prasidės tik po Seimo rinkimų.
