Praėjusią savaitę Lietuvos valstybės vadovas pristatė trijų punktų planą, kuriuo vadovaujantis siūloma spręsti politinę krizę Baltarusijoje. Šiam planui, kaip pranešė G.Nausėda, pritarė Lenkijos, Latvijos ir Estijos vadovai. Planas diplomatiniais kanalais buvo perduotas ir Baltarusijos valdžiai.
Prezidentas pirmadienį susitiko su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, Seimo frakcijų lyderiais, Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininku Juozu Bernatoniu, Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininku Gediminu Kirkilu ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Dainiumi Gaižausku.
Susitikimas buvo skirtas situacijai Baltarusijoje aptarti. Primename, kad Seime antradienį dėl padėties Baltarusijoje šaukiama neeilinė sesija.
„Prezidentas norėjo prieš Seimo sesiją išgirsti iš Seimo primininko ir vadovybės apie svarstytinus klausimus ir požiūrius. Galima buvo konstatuoti, kad partijų sutarimas dėl požiūrio į įvykius Baltarusijoje yra.
Nebuvo jokio klausimo, dėl kurio esmingai išsiskirtų nuomonės. Partijų vadovai ir frakcijų seniūnai remia prezidento poziciją ir prezidento politiką Baltarusijoje“, – susitikimą apibendrino A.Skaisgirytė.
„Daugiausia buvo kalbėta apie rinkimus, kurie nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Jų rezultatų negalima pripažinti. Kviečiame surengti naujus rinkimus“, – tęsė A.Skaisgirytė.
Lyderystę perims S.Cichanouskaja?
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį pareiškė esanti pasiruošusi tapti nacionaline lydere teisingų rinkimų organizavimo laikotarpiui. Tai patvirtino ir A.Skaisgirytė. Jos teigimu, paskutinį kartą G.Nausėda su Baltarusijos opozicijos kandidate į prezidentus kalbėjosi penktadienį.
„Paskutinis pokalbis buvo penktadienį su prezidentu. To pokalbio metu S.Cichanouskaja kalbėjo, kad ji save mato, kaip visuomeninę lyderę, kaip visuomeninio judėjimo vadovę. Taip pat pasakė, kad yra pasirengusi burti platesnę koaliciją iš visuomenė atstovų“, – pabrėžė vyriausioji patarėja.
Lietuvos valstybės vadovas, kaimyninę šalį yra pakvietęs steigti nacionalinę susitaikymo tarybą, kuri, režimui atmetus prezidento politinės krizės sprendimo planą, būtų sudaryta iš visuomenės atstovų.
Atsižvelgia į nacionalinio saugumo aspektus
NSGK pirmininkas D.Gaižauskas akcentavo, kad susitikimo metu dėmesys buvo skirtas ir nacionalinio saugumo klausimams. Jo teigimu, visos tarnybos Lietuvoje vertina Baltarusijos veiksmus.
„Aptarėme ir kaip Baltarusijos įvykiai atliepia ir mūsų nacionalinį saugumą. Galiu užtikrinti, kad mūsų tarnybos įdėmiai stebi įvykius Baltarusijoje ir juos vertina, ypač daug dėmesio sulaukė vakarykščiai Aliaksandro Lukašenkos pokalbiai ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir kaip po šių pokalbių A.Lukašenka, prisidengdamas melu, neva prie Baltarusijos sienos telkiami NATO padaliniai, ir dėl to prašoma pagalbos“, – kalbėjo NSGK vadovas.
D.Gaižauskas pripažino, kad Baltarusijoje prasidėjo kelių dienų mokymai prie mūsų sienos.
„Tiek mūsų tarnybų, tiek mūsų pačių vertinimu, tai didelės grėsmės mūsų nacionaliniam saugumui nekelia. Galiu užtikrinti, kad Lietuva niekaip nereaguos į tokius melagingus A.Lukašenkos pranešimus ir neleis eskaluoti šios situacijos“, – tikino jis.
Pratybų mastas, anot NSGK pirmininko, nesiskiria nuo anksčiau buvusių ir nekelia didelės grėsmės, galimai tai keli batalionai. Apie Rusijos intervenciją į Baltarusiją informacijos, D.Gaižausko teigimu, nėra.
Ar rezoliuciją palaikys ir Lenkų rinkimų akcija?
URK pirmininkas J.Bernatonis po susitikimo su prezidentu tvirtino, kad visos politinės Seimo partijos, įskaitant ir Lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS), antradienį ruošiasi palaikyti rezoliuciją su raginimais nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų.
Primename, kad LLRA-KŠS vedlys į rinkimus Zbignevas Jedinskis praėjusią savaitę išreiškė palaikymą A.Lukašenkai, rėždamas, jog žmonės turi paklusti išrinktai valdžiai. Tiesa, J.Bernatonis pripažino, kad šios partijos frakcija nebuvo viena iš rezoliucijos iniciatorių.
„Taip, ši frakcija taip pat pritaria rezoliucijos projektui. Prie iniciatorių ji nebuvo, bet, supraskime, kad šiuo metu Seimas neposėdžiauja ir rezoliuciją inicijavo tie, kurie buvome aktyvesni“, – pabrėžė J.Bernatonis.
URK pirmininkas pridūrė, kad, kai tik leis galimybės, Seimo narių delegacija ruošiasi vykti į Baltarusiją. Seimas rezoliucija ruošiasi kreiptis į tarptautinę bendruomenę su raginimais nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų, o A.Lukašenkos – legitimiu vadovu bei įvesti sankcijas atsakingiems už rezultatų klastojimą ir žmogaus teisių pažeidimus pareigūnams.
Kaip nurodoma rezoliucijos projekte, Seimas ja ruošiasi kreiptis į Lietuvos, Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos, Europos Parlamento vadovus, Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių nacionalinius parlamentus ir vyriausybes.
Rezoliucijoje šalys taip pat kviečiamos reikalauti naujų skaidrių prezidento ir parlamento rinkimų, nutraukti prievartos naudojimą prieš demonstrantus.
Taip pat nedelsiant paleisti visus kalinamus opozicijos bei pilietinės visuomenės atstovus, užtikrinti spaudos, susirinkimų ir kitas politines bei pilietines laisves Baltarusijoje.
J.Bernatonis: diktatoriui nesibaigs taip, kaip anksčiau
Jis tikino, kad šįkart A.Lukašenkai nesibaigs taip, kaip baigdavosi anksčiau ir pilietinė visuomenė laimės.
„Galvoju, kad šį kartą nesibaigs Baltarusijai tradiciškai, kaip baigdavosi anksčiau, nes pilietinė visuomenė yra kitos pozicijos, nei anksčiau. Anksčiau pavykdavo diktatoriui (A.Lukašenkai, – aut.past.) nuraminti visus ir tęsti toliau savo veiką, o dabar taip jau nesibaigs“, – tvirtino J.Bernatonis.
URK pirmininkas taip pat sakė palaikysiantis iniciatyvą nacionalines sankcijas Baltarusijai teikti anksčiau, nei europines, jei su jomis bus uždelsta. Tačiau ekonominės sakcijos, anot jo, turėtų pasekmių patiems šios šalies piliečiams, kurie ir taip gyvena blogai.
„Kadangi tai nebūtų sankcijos tik prieš režimą, bet, visų pirma, prieš Baltarusijos žmones, kurių gyvenimas šiuo metu ir taip labai varganas“, – aiškino parlamentaras.
Apie sankcijas kalba ir prezidentas
A.Lukašenkos režimui atmetus tarpininkavimo pasiūlymą, kitas žingsnis, anot A.Skaisgirytės, gali būti sankcijų taikymas kaimyninei valstybei.
„Prezidenats nuosekliai pasisakė, kad sankcijos, kaip instrumentas, turi būti diskutuojamas. Pirmenybė būtų teikiama Europos Sąjungos sankcijoms. Tam nepavykus – nacionalinėms <..> Sankcijos ir yra tos priemonės. Europinės arba nacionalinės“, – tikino ji.
Primename, kad politinė krizė Baltarusijoje įsiplieskė po praėjusį sekmadienį šalyje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose susirungė Aliaksandras Lukašenka ir S.Cichanouskaja. A.Lukašenkai paskelbus apie savo pergalę, su tuo nesutinkantys Baltarusijos piliečiai pradėjo protestus Minsko ir kitų miestų gatvėse bei streikus gamyklose.
Protestus ir streikus ilgametis kaimyninės valstybės vadovas ramino pasitelkęs OMON pajėgas ir taikių protestuotojų sulaikymus. Šį sekmadienį atsakomąjį protestą, kuriame turėjo būti išreikštas palaikymas oficialiajai valdžiai, surengė ir pats A.Lukašenka.
