Tuo patikėję tautiečiai ir suteikė jiems tokią daugumą, kokios niekam nebuvo suteikę pastaruosius 20 metų.
O ką apie valdančiųjų nuverstus kalnus liudija oficiali šios kadencijos Seimo darbo statistika, kuri neseniai pateikta?
Pagal formalią įstatymų leidybos statistiką, šios kadencijos Seimas iš tiesų produktyvesnis už prieš tai buvusius. Registravo daugiausia projektų, priėmė daugiausia teisės aktų per vieną posėdį ir iš viso, taip pat priėmė daugiausia įstatymų nuo visų registruotųjų ir mažiausiai taikė ypatingos skubos tvarką. Tiesa, palyginti su ankstesnėmis kadencijomis, šie skaičių skirtumai nėra labai esminiai ar rodantys lemiamus lūžius.
Vis dėlto ar tie keli šimtai daugiau reiškė ir gilumines reformas? Klausimas retorinis, o atsakymas į jį gali būti visoks. Juk ta pati stiklinė vieniems atrodo puspilnė, o kitiems – pustuštė.
Tačiau šioje statistikoje akis itin bado vienas faktas: nors ši Vyriausybė pateikė daugiau projektų nei ankstesnės, o teikiamų projektų skaičiumi dar labiau negu buvusios dominavo prieš Seimo narius, ji dažniau nei kitos sulaukdavo parlamento spyrio.
Šią kadenciją Seime būdavo paskandinama kone ketvirtis visų ministrų kabineto teikiamų projektų. Tai netgi šiek tiek daugiau nei praėjusią kadenciją, kai ir valdančioji dauguma buvo trapesnė, ir Prezidentūra stipresnė.
Išties, kaip čia neprisiminsi Seimo valstiečių ir Vyriausybės pjautynių, dar užuomazgose paskandinusių netgi baikščius bandymus atlikti kokią nors rimtesnę reformą.
Žodžiu, tai, kas plika akimi matyti jau seniai, dabar patvirtino ir skaičiai – žalieji valstiečių gandrai, žadėję būti darnos simboliais, pasirodė esantys paukščiai, besipešantys savo kiemo skiedryne.
