Vokės bendruomenės inicijuota socialine-aplinkosaugine akcija, pasak bendruomenės narių, buvo siekiama atkreipti valdžios institucijų dėmesį į esamą Vokės upės, Grigiškių tvenkinio ir pakrančių blogėjančią padėtį dėl žalingos hidroelektrinės užtvankos veiklos.
Kovoja ne vienerius metus
„Nuo 2016 m. kovojame dėl Vokės upės. Kova vyksta su įmone „Hidromodulis“, kuri, apeidama įstatymų numatytą tvarką, rekonstravo hidroelektrinę. Problema ta, kad įmonės savininkas yra ir kitoje pusėje esančio tvenkinio valdytojas ir to tvenkinio neprižiūri. Situaciją esame apskundę prokuratūrai, Statybos inspekcijai, Vilniaus savivaldybei ir kitoms institucijoms, bet problema nėra sprendžiama“, – situaciją apibrėžė Vokės bendruomenės pirmininkė Daiva Sinkuvienė.
Grigiškių tvenkinio hidrotechnikos statinių savininkai ir vandens naudotojai yra bendrovės „Hidromodulis“ ir „Grigeo“.
Pasak Vokės bendruomenės pirmininkės, grigiškiečiai mato akivaizdžią neteisybę, todėl, kol problema institucijų lygmenyje nėra sprendžiama, jie savo jėgomis siekia atkreipti dėmesį į susiklosčiusią situaciją ir kritiškai senkančią upę bei pelkėjantį tvenkinį.
„Upė turi laimėti“, – sakė ji.
Vandens lygis sumažėjo akivaizdžiai
Į socialinę-aplinkosauginę akciją susirinkę Grigiškių gyventojai vieningai sutarė, kad prieš kelerius metus rekreacinėse zonose, esančiose greta upės ir tvenkinio, vaikai maudėsi ir šokinėjo nuo liepto, nes buvo pakankamai gilu. Tuo tarpu dabar visa tai panašėja į pelkę, o ateityje iš upės, grigiškiečių teigimu, gali nelikti nieko.
„Prieš 5-10 metų galėjome džiaugtis upės baseinu. Susirašinėjimas su valstybinėmis institucijomis ir savivaldybe tęsiasi daugiau nei du metus. Kol kas nepasiekta jokių sprendimų. Upė pelkėja ir, panašu, užpelkės. Iš upės neliks nieko“, – kalbėjo Grigiškėse gyvenantis Kristijonas.
Kauno Vokės seniūnaitė Nijolė Lašaitienė patikino, kad Vokės upėje prieš kurį laiką vykdavo profesionalios kanojų, baidarių varžybos. Dabar jos vykti dėl žemo vandens lygio paprasčiausiai nebegali. N.Lašaitienės teigimu, tokia situacija egzistuoja ne vienerius metus, o kalbėti vertėtų ne apie vieną problemą. Vienas dalykas – užakęs tvenkinys. Kitas dalykas – vandens lygis pačioje upėje ir ypač už užtvankos.
„Užtvanka pastatyta labai seniai, bet problemos atsirado tik paskutinį dešimtmetį. Hidroelektrinės veikloje buvo padaryti pokyčiai ir upės vanduo buvo paleistas ne per perlaidas, bet per vieną perlaidą. Vanduo buvo labiau sustabdytas, tai viskas pradėjo akti. Vokė po truputį nyksta“, – teigė Kauno Vokės seniūnaitė.
Žvejų atstovas patikino, kad Vokės upė yra bene greičiausia Lietuvos upė ir galėtų tapti žavingiausia sostinės upe. Todėl tiesiog gyvybiškai būtina spręsti susiklosčiusias problemas.
Politikuoti – ne vieta
„Reikia nepolitikuoti, o išspręsti problemą, kuri yra ir reikalauja sprendimų. Nesvarbu, kokiai partijai kas priklauso, problemą reikia išspręsti. Iš normalaus tvenkinio ir upės pasidarė pelkė, o tai prieš kurį laiką buvo viena srauniausių ir švariausių Lietuvos upių. Taip pažeidžiamas gamtos balansas ir normalu, kad žmonės yra nepatenkinti. Anksčiau vaikai galėjo maudytis ir nuo tilto šokinėti, buvo gilu, o ką matome dabar – pelkę“, – tikino akcijoje dalyvavęs Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Vydas Gedvilas.
V.Gedvilas pasakojo, kad problemą ir greitų sprendimų poreikį jis pastebėjo tuomet, kai pradėjo gyventi kaimynystėje ir pro šią vietą ėmė važinėti kasdien.
„Atstovauju žaliųjų politiką, augau kaime ir visada buvau už žaliąją politiką, tai kviečiu susitarti – keiskime politiką, bet nekeiskime gamtos ir klimato“, – akcentavo jis.
V.Gedvilui pritarė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašu Seimo rinkimuose dalyvausiantis Liutauras Vičkačka, pasakojęs, kad visą gyvenimą gyvena Grigiškėse ir tilteliu vaikščiodavo į mokyklą, tačiau tokios blogos situacijos neatsimena. Todėl, pasak jo, esama situacija – vieta ne politikavimui, bet efektyviam problemos sprendimui.
„Problematika didelė. Daug metų bendruomenei nepavyksta išspręsti ginčo. Daug vilčių teikia naujoji Aplinkos apsaugos departamento direktorė, kuri tikrai žada padėti. Rudenį turėtų būti pakeistas tvarkos aprašas, kuris padės pajudinti ledus“, – sakė L.Vičkačka.
Problema – dar gilesnė?
Renginyje dalyvavę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovės Agnė Bilotaitė ir Aistė Gedvilienė atkreipė dėmesį, kad Grigiškėse susiklosčiusi situacija ragina permąstyti prioritetus ir suprasti, kas iš tiesų yra žalioji energetika.
„Jeigu galvotume apie šią hidroelektrinę, tai Lietuvoje kalbama, kad reikia palaikyti žaliąją energetiką, bet, kaip matome, dėl to yra daroma didžiulė žala gamtai. Tai ar ta energija yra švari? Be to, ji gauna ES dotacijas. Tai labai kontroversiška“, – pastebėjo A.Bilotaitė.
Jai antrino ir A.Gedvilienė. „Dabar susidaro įspūdis, kad užtvankos savininkai yra visagaliai, jie elgiasi taip, kaip jie nori. Tai čia tokia „žalia“ energetika, kuri mums iš principo kainuoja labai daug gamtos išteklių sunaikinimo. Kyla labai daug klausimų – kas čia žalio“, – sakė ji.
